S. Bairašauskas miškų sistemoje – jau 55-erius metus

2014-09-16, Gerda BELOKOPYTOVA
S. Bairašauskas miškų sistemoje darbuojasi jau 55-erius metus. Tai savotiškas Šilutės rajono rekordas.
S. Bairašauskas miškų sistemoje darbuojasi jau 55-erius metus. Tai savotiškas Šilutės rajono rekordas.

Retas kuris gali pasigirti net 55-erių metų darbo stažu. O miškininkas Stepas Bairašauskas gali. Šiemet jis jau skaičiuoja daugiau nei penkių dešimčių darbo stažą. Ta proga rugsėjo 12-ąją S. Bairašausko pasveikinti susirinko gausus būrys kolegų, partnerių ir bičiulių. Tądien jam įteiktas ir ypatingas apdovanojimas. Štai koks ilgamečio darbo įvertinimas.
Saulėtą penktadienio popietę į Šilutės miškų urėdijos pastatą pasveikinti ilgamečio Šilutės miškų urėdo dabar einančio ryšių su visuomene specialisto pareigas Stepo Bairašausko 55-erių metų darbo miškų sistemoje proga susirinko gausus būrys žmonių.
Susirinkusiesiems svečiams buvo pristatyta ir įspūdinga ilgamečio darbuotojo biografija, puošianti jo asmenybę. O ją pristatė Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius.
 
Biografija, priverčianti nustebti
 
S. Bairašauskas gimė 1939 metais rugsėjo 10 dieną Adamonių kaime, Alytaus rajone. 1951-aisiais baigė Raižių pradinę mokyklą (Alytaus r.), Taučionių septynmetėje mokėsi dar trejus metus, o baigęs Butrimonių vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus miškų technikumą, kurį baigė 1959 metais. Pradėjo dirbti tais pačiais 1959-aisiais Šakių miškų ūkio Lekėčių girininko pavaduotoju. O vėliau baigė ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškininkystės fakultetą.
 
1959–1962 m. išsiųstas į karinę tarnybą sovietinėje armijoje, o grįžęs paskirtas Kintų girininkijos girininku. Vėliau 12 metų dirbo Šilutės miško pramonės ūkio vyriausiuoju inžinieriumi, net 21-erius metus užėmė Šilutės miškų urėdijos miškų urėdo pareigas. Vadovaudamas miškų urėdijai S. Bairašauskas daug dirbo kuriant parką, skirtą Lietuvos valstybingumo tūkstantmečiui paminėti, formuojant žalią miesto zoną, pritaikant urėdijos miškus rekreacijai. 2004 metais vasario 16 dieną Lietuvos valstybingumo atkūrimo dienos proga tuometis urėdas gavo Lietuvos Respublikos ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“. Tais pačiais metais už sėkmingą bendradarbiavimą su policija kovojant su miško pažeidėjais apdovanotas Policijos departamento pasižymėjimo ženklu. 2009 metais įteiktas Generalinio miškų urėdo pavaduotojo apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos valstybės miškams. 2013 metais aplinkos ministro įsakymu S. Bairašauskui suteiktas aukščiausiojo laipsnio nusipelniusiojo aplinkosaugininko ženklas. Tais pačiais metais už Lietuvos miškų saugojimą ir puoselėjimą įteiktas Japonijos ambasados Mikalojaus Konstantino Čiurlionio apdovanojimas „Lietuvos šviesuolis 2013“.  Už ilgametį nepriekaištingą darbą bei aktyvią veiklą miškų ūkyje apdovanotas organizacijų ir žinybų garbės raštais bei padėkomis. Žaliųjų judėjimas ir Kintų gyventojai dėkingi S. Bairašauskui už tvirtą pilietinę poziciją nepritariant naftos verslui pamaryje, žemės ir miškų privatizavimui Nemuno deltos regioniniame parke. S. Bairašauskas yra Lietuvos miškininkų sąjungos garbės narys, Lietuvos medžiotojų draugijos narys. Žmona Diana, užauginti du vaikai.
 
Ypatinga dovana – garbingas apdovanojimas
 
Tądien tarp sveikintojų buvo ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, kuris atvežė ypatingą dovaną. „Jūs visą savo gyvenimą paskyrėte šitam kraštui. Jūsų indėlis, kad šitie miškai yra tokie, kokius matome dabar, yra didžiulis. Mes žinome, kad Šilutės miškų urėdija jūsų dėka vykdė visas Vyriausybės nustatytas normas“, - gerų žodžių negailėjo A. Vancevičius. Jis S. Bairašauskui 55-erių metų darbo miškų sistemoje proga įteikė medalį „Auksinis ąžuolo lapas“ už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos valstybinių miškų sistemą. 
 
Metai, prabėgę nejučiom
 
Išklausęs daugybės sveikintojų linkėjimų S. Bairašauskas atsidėkodamas visiems kalbėjo: „Tie 55-eri metai, o iš jų 52-eji Šilutėje, praėjo tiesiog nejučiom. Čia sutikau daug gerų žmonių, kurių pagalba buvo labai reikalinga“. S. Bairašauskas įgyvendino ir Lietuvių liaudies posakį:  per gyvenimą reikia pasodinti medį, užauginti sūnų ir pastatyti namą. „Sūnus jau užaugo, namas stovi, nors ir ne mano statytas. O savo medžio, nors jų per tiek metų pasodinau labai daug, dar neturėjau. Manasis ąžuolo sodinukas yra pasodintas iš 2010 metais užaugintos gilės. 2011 metais jis žemėje jau sudygo. Per 2014 metus išaugo iki pusės metro, todėl visus kviečiu jį apžiūrėti“, - pakvietė miškininkas.

O svečiai, apžiūrėję S. Bairašausko  pasodintą ąžuoliuką, susikibę už rankų sudainavo simbolinę dainą „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?