Legenda apie Pakalnės mergelę

2019-03-04, Pagal Bernardo Aleknavičiaus knygą „Aisčių pasaka“ parengė Gintaras TOMKUS

Ten, kur prie Šyšos kaimo į pagrindinę Nemuno deltos šaką Atmatą įsilieja Šyšos upė, Rusnės salos pakrantėje išsidėstęs nedidelis žvejų kaimelis Šyškrantė. Nuo čia nebetoli ir kita Nemuno deltos šaka - Pakalnė, o dar už dešimties kilometrų - jau ir Kuršmarės.

Ramus Šyškrantės kaimelio žmonių gyvenimas. Jie daugiausia sau duonelę pelnosi iš žūklės, kiti dar medininkais parsisamdo, o vienas kitas ir žemelę aria.

Pirmasis pasaulinis karas Rusnės salai, kartu ir Šyškrantės kaimui, atnešė daug skausmo ir ašarų.

Nelaimės neaplenkė ir Skėrių sodybėlės, bet žmonės po visų negandų palengvėle pradeda atkusti. Vakarais Atmatos pakrantėmis retkarčiais jau ir daina nuaidi.

Tiesa, vyresnieji sako, kad dainuoti negalima, juolab lietuviškai, nes tai esanti didelė nuodėmė. Kur čia dabar visas nuodėmes suskaičiuosi? Ypač per Jonines!

Madlė Skėrytė dar gerokai prieš saulėlydį išėjo į ganyklą karvės parsivesti.

Senas Rusnės tiltas per Atmatą.

Grįždama su juodmarge stabtelėjo prie Atmatos. Būrelis vaikinukų Joninių laužui jau tempė lentgalius, apirusius tinklus, kiti nešė senos valties dugną, o kaimynų Augustas dervavo stebules - ruošė „smalines“, kad atėjus vakarui galėtų jas uždegti.

Madlė skubėjo, kad su visais galėtų švęsti Jonines, ji dar daug darbų turėjo nudirbti. Parvedusi karvę, stipriai uždarė skūnios duris ir kryžmai sudėjo šermukšnių šakas.

Tai darė tam, kad laumės Joninių naktį gyvulių neužkerėtų, kad jie nenugaištų, kad karvė daugiau ir geresnio pieno duotų.

Saulutei nusileidus, nuo Atmatos pasigirdo skardus juokas. Kažkas šaukė:

- Raganos dega, raganos dega!

Tikrai! Ant aukštų karčių iškeltos švietė trys „smalinės“. O jose raganos liepsnojo. Kiek atokiau kūrenosi laužas. Jaunimas šoko, dainavo. Prie būrelio prisijungė ir Madlė.

Čia jos žvilgsnis vėl sustojo prie jaunojo medininko Augusto Deivilaičio. Vėjų ir saulės nugairintas jo veidas laužo šviesoje dar žavingiau atrodė. Madlė Skėrytė jau seniai šį vaikiną stebi.

O kiek jis įvairiausių pasakojimų žino!

Augustas pasakoja apie medininko darbą, keliones, dėsto nutikimus, kaip iš Klaipėdos iki Rusnės tą ar kitą kartą parsigavęs.

- Augustai, papasakok ką nors apie mūsų kraštą, - prašo jaunojo medininko mergikės.

- Ką čia jums paporinus? Sakykit, ar žinot ką nors apie Pakalnės mergelę?

- Ne. Nieko nežinom.

Jaunimas dar arčiau prisiglaudžia prie Augusto. Arčiau prieina ir Madlė Skėrytė.

Prieš karą ne vienas jaunuolis Madlei akį merkė, bet ji kažko laukė. Paskui vyrai į frontą išėjo. Daugelis negrįžo, tai ir neliko į ką žvalgytis. O štai dabar kaimynų Augustas ėmė ir įkrito į širdį.

Tuo metu jaunasis medininkas, apsuptas vaikiukų ir mergikių, pasakoja:

- Buvo tai seniai seniai. Gal prieš šimtą, o gal ir daugiau metų Pakalnės kaime gyveno našlė su vienturčiu sūnumi.

Dabar jau niekas neatmena nei jų pavardės, nei vardo. Neatmena nei tos našlės, nei jos sūnaus. Tas jos sūnus buvo labai geras medžioklis.

Dar prieš saulėtekį dažnai jis vis eidavo į Pakalnės žiogius ančių medžioti. Kartą eina vaikinas, dairosi, ar kur nepamatys pakylančių ančių.

Nematyti. Tik štai prie pat tako pamato gražiai sulankstytus dviejų mergikių drabužėlius, o marškinėliai tokie balti baltutėlaičiai.

Vaikinas tik capt tuos drabužius į glėbį ir laukia, kas bus toliau. O iš Pakalnės žiogio išplaukia dvi nuostabaus grožio mergikės, išlipa iš vandens ir tiesiai į jį eina. Priėjusios sako:

- Gerasis žmogau, atiduok mūsų drabužėlius!

- Ne, neduosiu! - sako jis ir pasisukęs žingsniuoja namų link.

Mergikės neatsilieka nuo vaikino, eina iš paskos ir vis maldauja, kad sugrąžintų drabužėlius. Matyt, įkyrėjo jam tas jų prašymas, ir prie pat namų ėmė ir atidavė vienai mergikei drabužėlius. Koks baisus nutikimas įvyko!

Tik sušniokštė viesulas, klyktelėjo mergikė ir į ūką pavirto, o jį pagavęs vėjas nusinešė prie upės. Vaikinas kaip stabo ištiktas stovėjo ir visiškai nesuprato, kas čia atsitiko.

Tik šalimais likusi stovėti antroji Pakalnės mergelė dar vis tebemaldavo drabužėlių.

- Ne, tu iš manęs jų negausi, - atsitokėjęs tarsi ne savo balsu pratarė vaikinas. - Geriau einam pas mano mamą, ir ji tave aptaisys mūsiškai.

Pakalnės mergelės drabužėlius vaikinas užrakino, o raktą paslėpė. Motina, pamačiusi viešnią, apsidžiaugė, aprengė ją klostuotu sijonėliu, balta palaidinuke, ir Pakalnės mergelė pasiliko jų namuose gyventi.

Kiek galėdama padėjo ji našlei darbuotis ir su savo dalia susitaikė. Nė metams nepraėjus, jaunuolis pasipiršo Pakalnės mergelei.

Ši neatstūmė jo rankos, sutiko tapti žmona, ir juodu susituokė. Daug kas jaunam vaikinui pavydėjo tokios gražios ir protingos moters. Po kiek metų, kada jau net keturi vaikučiai jų namuose krykštavo, našlės sūnus svarbiais reikalais išsiruošė Tilžėn.

Vyrui išvažiavus, Pakalnės mergelė puolė anytos prašyti, kad ši parodytų jos jaunystės drabužius. Prašė, maldavo, tiesiog prisiekinėjo, kad apie tai niekados nesužinos jos vyras.

Pagailo anytai marčios, ir ši parodė jos jaunystės dienų drabužius.

Vėl įvyko baisus nutikimas. Sušvilpė viesulas, ir Pakalnės mergelė pavirto į ūką, o vėjas jį pagavo ir nusinešė prie Pakalnės.

Grįžęs iš Tilžės vyras, neradęs žmonos, labai nusiminė ir pradėjo visur jos ieškoti. Jis vis ėjo ir ėjo prie upės, braidžiojo po nendrynus, bet savo pačios nesurado.

Sulyso, apsirgo ir mirė.

Ir šiandien prie Pakalnės vakarais galima išgirsti šnarant nendres, lyg ką šaukiant, vaitojant. Tai tikriausiai per anksti šį pasaulį palikęs vyras ieško savo žmonos - Pakalnės mergelės.

Kai Augustas baigė pasakoti apie Pakalnės mergelę, visi tylėjo. Tik lauže įsiliepsnojęs dervuotas senos valties dugnas traškėjo ir savo liepsna ryškiai nušvietė visų veidus.

Dangaus skliautą gaubė sutema. Pavargusios Atmatos bangelės neramiai plakėsi į nendrėtą upės krantą.

Atklydo daina nuo Pakalnės. Ramybę, bangelių pliuškenimą ir besiliejančios dainos melodiją vėl sudrumstė ne kas kitas, bet Augustas.

Tarsi viesulas jis čiupo pirmą pasitaikiusią mergelę ir su ja šoko per liepsnojantį laužą. O ta mergelė buvo Madlė Skėrytė. Jaunimas vėl šoko, dainavo.

Po savaitės medininkų būrelis, kuriame buvo ir Augustas, grįžo Rusnėn. Ir štai pavakarę taip netikėtai Madlė susitiko su savo svajone. Ji net krūptelėjo išvydusi prieš save liemeningą Augusto figūrą. O šis maloniai nusišypsojo, pasisveikino ir iš kišenės ištraukė gelsvo šilko skarelę.

- Vežiau dovanų. Gal patiks?

Madlė net aiktelėjo.

- Kam to reikėjo, Augustai? - ir nutilo.

Merginos širdis neramiai daužėsi krūtinėje. „Nejaugi ir aš jam įkritau į širdį?“ - galvoja Madlė ir tyli.

- Na, man jau laikas, - ramiai šneka Augustas, - tai iki kito karto, Madlike, lik sveika, Pakalnės mergele!

Augustas kilstelėjo kepurę, nusišypsojo ir nužingsniavo kaimo gatvele. Tik Skėrytės ausyse vien skamba atsisveikinimo žodžiai: „Lik sveika, Pakalnės mergele!“ Ne, dar niekados jos taip švelniai niekas nepavadino.

Vėl bėgo dienos, savaitės, mėnesiai. Vis dažniau ir dažniau jaunasis medininkas Augustas Deivilaitis užsukdavo pas Madlę Skėrytę, o žiemą ir vestuves atšventė.

Ilgai paskui juodu gyveno, susilaukė gražaus būrio vaikučių, iš kurių ne vieną savo rankomis Šyšos kapinaitėse palaidojo. Pragyveno Madlė ir savo vyrą Augustą, o jam mirus, neišlaikė ilgesio ir jos širdis.

Kitą vasarą, prieš pat Jonines, Madlė Skėrytė-Deivilaitienė, praminta Pakalnės mergele, išplaukė pas savo svajonę į kitą Atmatos krantą.

ve.lt


Straipsnio komentarai

rusniskis2019-03-06
kas per ligonis cia komentarus raso,pats su savimi gincijasi del istorijos. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Legenda apie Šilokarčemos mergelę2019-03-05
Aną kartą an aukšto, vai nu to - kalne, dvaro Vyčius Bernaitis gyveno.
Ir išėjo Vyčiuks iš vidurinės į žmones.
Ir patyrė V. Bernaitis centre kultūros per zuokio juoko sąjungos kaifą Pagėgiškės KKK paleistuvės viliones. Alia ne vienas (su stepo ožiu) likęs an Lendros ledo.
Čia tarsi štarki tvarka su tarkiu teisingumu dvaran dabar H.Šojaus Freskų salėn, be abejo letkio, stepas prie stepo -tapšnojime daros... „#Aš esu tikras-Great XMVL“.
Čia ir dabar reikia man greitos Gretos- padarysiu jąją neatpažįstamą kvadrate jau per pirmojo medaus laibanakčio kadrylio „kainas mon- abejis von“ šokį.
Kaip sykas nuo didumo savo rasi prasikaitęs, ant to jo žo, rinktinis VotBernis išėjęs kiek prasivėdint
„ į lauką“ pykst - yr regis scenoje natūros (aniai kiek nesuvaidintoj):-o sodne priešais dvarą Šilokarčemos delmone –Šyšos kilpoj šilai žalia šišioniška šinkorkos šyšmergės suknia liepų nėriniais, klevų nosinaitėm . Nuometas Tilžės kaštonu ataustas- visa yra šišion savaip tyrai padabinta. Ir štai – iš po virtuolio invazinio
gluosnio šiekšto blukio išnyra krantan Karčemos dar visai nekalta, straina tarsi stirna marga Šila mergiukė. VolanBernis Vyčius tartum trenktas perkūno tvarkon visas sykiu apako :-€ : be tavis pro tan čia nabegrįšiu, visą vieną Veneroj per vieną merną kadenskadrilį, kolei kas nemato, čia ir dabar neatpažįstama padarysiu.
Suplėšė suknią, mat bais kukli- savadarbė, sutrypė nuometą -užlipus putoja nelyg muilas -paslysti gal, sako. O ir raštai motušės atausti nė ne ton pusėn – nei ką ot kat – nei ot ku tur, ką per Pagėgių KK ofšorus Hanzos turguje iš po stumbro pro tarpą Joškės designer stoto ST mados kirčiu buvo užsisakęs...
Čia taip tarė šion- šion šion šnelle - po skvernu šinel less taip padarė ir Šilokarčemos mergikę buvus, visą nuo žvitrių akių iki pėdų tikrai nešpėtnų apdaryt iš tikro patapęs jau mūsu prūsu, ant stoties kazelų pasidėjis, neatpažįstamai žada...
Čia nuo Memelio, sekdami bėgiais, nelabą pajutę vietos teisės skurdumą (stebėtinai tyrą tvarkoj tempiamą tįstant į gumą) atjoja jau jurgiais straini broleliai sakalais ilgaskverniais...
Čiupo- ir dar pričiups- sodina jau čia ryškiai prapampusį buvus Tikrąjį KKVyčių – dabar šaukiamą poprostu p.p. Liolek‘of fon Čiadabaru. Nuo tos smutos laiko didele apsčiai pro privilegijuotą Šilos tatai smuklę
Šyšos vaga apie delmoną Mėmelin šneku nutekėjo...
Alia apie Šilokarčemos mergikę ir Tajį Mėlynbarzdį tarpe mažlietuvių šišioniškių padavimas šiurpėj sudėtas ir fanufariniu orkestru Lidlan lidžiai palydėtas. Ir Jūs galimai ne čia būsite, Lidlų alų gersite, per buvusią tikrą, dabar suvis numusėjusią barzdą var-nevarvėsite, riesti riesitės - Jo p. p. galo tvarkoj teisingumo neregėsite.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
nesuprantu2019-03-04
įdėta kažkokia nukvakusio senio fantazija ir Rusnės tilto , pastatyto 1914 m. nuotrauka. Peržiūrėjau visų tiltų per Nemuną istoriją. Juokinga , bet vienintelis tiltas pastatytas Kaune , tarpukario Lietuvoje. Visi likę , sovietinės valdžios ir Prūsijos. Dėl ko įdėtas Prūsijos tiltas , statytas vokiečių inžinierių prie šios nukvakusio senio erotinės fantazijos apie nuogą merginą kurią kažkas parsivedė namo , man tai mistika. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. to ....x2019-03-04
nu tame ir esmė kad negali nieko spręsti apie kažką iš kažko. netgi jeigu tas kažkas pasirašyta kažko. nu paimk paprastą pavyzdį kaip lietuvoje viešojoje erdvėje viešųjų asmenų kurie susieti su valstybės valdymu, gynyba, saugumu, kariuomene, užsienio politika, tt yra labai rėkiama kažkokius pavojus kylančius iš rusijos pusės. Tas rėkimas tarsi kažkoks keistas, nu trūksta kažkokių mušimų. Po rugsėjo 11 buvo visi išrikiuoti. Irako karas kitas etapas. Ten visi buvo "jedinstvo" prieš terorizmą, bet tas rėkimas nuolatos stiprėjo kai lietuva prisijungė prie NATO ir prasidėjo visokie kitokie cirkai. Nu jie turėdavo panašius argumentus "kažkas siejasi su kažkuo" kad jums taip bus kaip tiems kuriems jau buvo: kaukazo konfliktų puokštė. Kai jie pradėjo kartu su rusija vystyti maidaną, krymas, luganskas, ukrainos košė - tai jau jiems atrodė kaip kažkoks didžiulis svertas. Bet tame ir esmė kad jeigu panagrinėti tą lietuvos informacinę visuomenę tai nenoromis susidaro įspūdis kad rusija ir yra sėkmingai slapta užpuolusi ir okupavusi lietuvą. Nu tiek dabar daug tų rusiškų pavardžių visur. Nebėra beveik lietuvių iš viso. Nu tad tie saugumiečiai nemeluoja. Jie patys muša patys rėkia. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
....x2019-03-04
pasižiūrėjau kas per rašytojas , kokios jo pažiūros. Kažkoks " psiaudo patriotas " , istorijos klastotojas ir fantazuotojas apie aukčius. "Germanizacijos ir rudojo tvano griaužti ir niokoti žmonės sugebėjo išsaugoti savo lietuvišką prigimtį " . Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-03-04
nu pats pagalvok cžv gestapas šilutėje pastatė sieną pirmiau negu trumpas amerikoje. nors nieko jie nestatė. įbrido į tą pačią upę antrą karta tarsi pirmo karto nebuvo jie net nepalietė tos upės pirmą kartą. Gal vaikščiojo ant vandens pavirčiaus kaip kokie jėsusai - gal žiema buvo švedijoj tuo metu? Nu žinai kai tą sieną statė tų dabartininių sieninkų nebuvo nei kvapo. Nu čia tie patys saliamonai, kur atseit tas svastikinis greituolis vis pykdavo. Dabar tų sienos tepliotojų tiek iš kažkur priviso kad neina nieko suprasti. Matyt iš kažkokių kraštų kur daug uolų, kalnų, tt ir dažai nieko nekainuoja. Matai kičiniai kur dabar šilutės bambą vaizduoja irgi nusitepliojo cementinę sieną su cementiniais kičais tarsi čia kažkokia šilutės turizmo "atrakcija". Langas į paryžiaus vasiukistano getą.
Kažkokiems neaiškiems menininkams irgi buvo reikalinga susimokėti kad apipavidalintų tą baldų kombinato sieną iš išorinės pusės su visais cžv gestapo karinės orvelininkystės pasiekimais, 1984 istorija, kryžiuočių svaičiojimais, smaluotų biudžetų kliedesiais, išgalvotais stabais ir atseit "dovanėlė" šilutės miestui. Tarsi čia šilutėje dislokuotų vietinių cžvistėlių meniniai pajėgumai buvo per menki. Nu čia yra įdomus reiškinys ir jie elgėsi tarsi tai kažką reiškia labai. Tarsi nenorėtų išiminėti žodžių iš kažkokių rožinių floydų dainų. Nu kas liečia kalbant iš viešnamių ryšininkų ir geltonosios spaudos priespaudos pusės.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
To ..2019-03-04
Prigulk. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-03-04
neskubėk kažkaip sakyti op, netgi jeigu nėra griovių šalia. atseti nešiojiesi draudimo polisą - visada gali pasakyti kad jau yra šaukštai po pietų - jau peršokai ir spėjai užkasti. Nu žinai yra lygybės laikai kai net karas lygus taikai, vergovė lygi laisvei, vyrai lygūs moterims, žmonės lygus gyvuliams, tt na ir beprasmiškumas lygu prasmingumui. Tad šiuo atveju pats žodis "menas" yra netikras žodis, kuris niekam nieko nereiškia apart pačių "menininkų" diktatūros, kur jie visiems ypač vaikams nuo mažų aiškina kad jie yra lygesni negu kiti, nes atseit turi kažkokių stebuklingų galių ir talentų. Tuo pačiu aiškina vaikams kaip tie vaikai nieko nereiškia palyginus su tais menininkais. Atseit ciklopai aklųjų karalystėse, supermenai, tt. Paimk pavyzdžiui nobelio literatūros premiją. Įsivaizduok čia irgi kažkas panašaus į šilutės mero rinkimus, tik kiekvienais metais būna virš 100 kandidatų ir jie pateikia kažką konkretaus ir apčiuopiamo. Čia kalbama apie kažkokius kūrinius kurie parašyti įvairiausiomis pasaulio kalbomis. Ir švedai turi kažkokius stebuklingus "menininkus" kurie sugeba ne tik kad perskaityti 100 storų knygų per metus, kurios parašytos 50 skirtingų kalbų, bet jas ir išlaikyti atmintyje ir palyginti, pagal kažkokius "meninius" kriterijus.
Nu viskas kas liečia "meną" yra laikmenos laikyti šifruotą informaciją. pvz tos visos didelės sumos pinigų kur mokama už "meną" tai ir yra pavyzdys kad kriptovaliuta, nėra naujas reiškinys. Nu kaip kad mūsų lietuvos knygų mugėse visi tie rašytojai yra beraščių ostapininkų šaika, lygiai ta pati daina ir su nobelio premijos dalyviais - 100 metų garbinami visokie aferistai. Tad iš garbėtroškinių paradų pusės žiūrint lietuva yra okupuota švedų karalystės vikingų. Nu įsivaizduojate kai NASA ten skraidė melagius į mėnulius tai jie nesugebėjo fotoaparato susikonstruoti. Švedai jiems davė fotokameras.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
To ..2019-03-04
Tamsta jau per gerbiamos D. Žibaitienes pamokas sėdėdamas snaudei, tad dabar tenka stovint... Barškinti klaviatūra beprasmiškai - irgi ne menas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-03-04
kažkoks frankenšteininis beprasmybės monstras sulipdytas plagijuojant iš kelių pasakų. ir kaip negėda.. pristatoma tarsi čia kažkoks intelektualas, on ne inteligentinis žvalgybininkas (intelligence community). fotografija, tapyba, teatras, kinas, televizija, tt tai gi iš viso ne menas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?