Užgavėnių kaukėse – gilesnioji šventės prasmė

2019-03-05, Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė

Užgavėnėmis tradiciškai baigiasi mėsiedas – žiemos linksmybių, piršlybų ir vestuvių metas. Tai viena archajiškiausių švenčių, kurios ištakos siekia akmens amžių. Ji yra žiemos palydų, žiemos išvarymo, taip pat vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė, pagoniškais laikais vadinta Ragučio švente. Dabar Užgavėnės priderintos prie krikščioniškojo kalendoriaus: kitą dieną po jų – Pelenų dieną, trečiadienį, prasideda Gavėnia, 46 dienų pasninkas, skirtas pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei – šv. Velykoms.

Užgavėnės – viena smagiausių metų švenčių, mat joje visi tampa dalyviais: žmogus turi ir kaukę pasigaminti, ir personažą suvaidinti, ir šmaikštų dialogą sugalvoti. Šios šventės prasmė – per žaidimą ir humorą įveikti negeroves, kurios kaupiasi visuomenėje, pašiepti, kas yra blogai, išsikrauti ir atsipalaiduoti. Užgavėnių papročiai įvairūs: reikia toli važinėtis, leistis nuo kalniuko, voliotis sniege arba juo mėtytis, laistytis vandeniu, vežioti „bites“, sudeginti Morę – ir viskas dėl gero derliaus, ankstyvesnio pavasario, žemės atgimimo. Pasigilinę į pagrindinius šventės „svečius“ – persirengėlius – bei jų elgseną, galime atrasti ir kitokių prasmių.

Kai jie, klegėdami, muzikuodami įvairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, žnaibydamiesi, krėsdami visokias išdaigas, suguža į kiemą, prasideda tikras liaudiškojo teatro vaidinimas: kiekvienas kaukėtasis kuo išradingiau prisistato, o šeimininkai išliaupsinami skambiausiais žodžiais, kad tik priimtų sušilti tariamai suvargusius ir sušlapusius ateivius iš toli. Šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, iš kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Tyrinėtojai persirengėlius laiko tolimų protėvių įvaizdžiais – tai kolektyvinės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, kitados talkinusios medžiokliams, vėliau ėmusios padėti ir žemdirbiams.

Unikalios yra gyvūnų kaukės. Tai genčių simboliai, atkeliavę iš tų laikų, kai žmonės dar tapatino save su gamta, o žvėris laikė savo protėviais. Kaukės vaizduoja laukinius žvėris: vilką, mešką, didžiuosius paukščius – gervę ir gandrą. Vėlesniais laikais žemės derlumo, vaisingumo sąvokos tapo susietos su naminiais gyvuliais (ožio ir avino kaukės); žirgas su raiteliu yra priminimas istorinės praeities, kai valstybės karinę jėgą sudarydavo raiteliai. Yra tarp persirengėlių ir tiesiog mitinių būtybių: velnias, giltinė, ragana, juodas gauruotas, Malpa (kaukas). Laikui bėgant, užmiršus pirmapradę kaukių prasmę, jos iš abstrakčių senų ir raukšlėtų „ubagų“ veidų ėmė įgauti vis labiau atpažįstamų bruožų iš realaus pasaulio ir vaizduoti svetimšalius – žydus, vengrus, čigonus. Iš jų nesiekiama šaipytis, nes esmė kita: Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra iš kito pasaulio. Persirengėliai prisistato, kaip atkeliavę iš šalies, kurioje viskas atvirkščiai, net saulė dangumi atbulai eina. Iš to kyla ir persirengėlių pomėgis susikeisti drabužiais: vyrai rengiasi moteriškais, moterys – vyriškais. Tas mitinis pasaulis esąs už vandenų, todėl atvykėliai, brisdami per juos, sušlapę ir sušalę. Mirusiųjų pasaulyje laikas neteka, todėl jų kalboje žaismingai painiojama praeitis ir ateitis (pavyzdžiui, žydas siūlo pirkti tariamą vištą – padvėsusią varną, kuri „gerai rytoj dėdavo kiaušinius“).

Galimas dalykas, kad Užgavėnių šventė mitinėje sąmonėje kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su protėvių vėlėmis, žiemojusiomis žmonių sodybose. Pasirodžius pirmiesiems pavasario požymiams, su protėviais, įgavusiais personifikuotas kaukių išraiškas, paskutinį kartą su jais pasivaišinama ir pasilinksminama, o po to atsisveikinama, mat vėlės netrukus persikels į laukus globoti pasėlių. Ne veltui ir visi maginiai Užgavėnių šventės veiksmai susieti su būsimojo derliaus gausinimu.

Deja, Mažojoje Lietuvoje senieji Užgavėnių papročiai, persirengus vaikštinėti po kaimą, buvo uždrausti XVIII amžiuje Prūsijos karaliaus potvarkiu. Lietuvininkams likusi šiupinio šventė – šis apeiginis patiekalas virtas nuo seniausių laikų. Svarbu, kad jo užtektų ir patiems prisikirsti, ir svečius pavaišinti, mat tądien valgoma 7, 9 ar net 12 kartų. Šiupinys verdamas iš rainųjų žirnių, kruopų, pupelių, bulvių, prieskonių, būtinai reikėdavo įdėti ir kiaulės palūpį arba uodegą. Valgis užgeriamas alumi arba kava, prie jo išverdama ruginių arba aguoninių kukulių. Šiupinį reikia valgyti visiems kartu susėdus, vienoje rankoje laikyti mėsą, kitoje šaukštą. Išvalgius košę, antrąkart mėsa valgoma su sviestu aptepta duona. Per šventę daug ir dažnai valgyti privaloma, nes jei per Užgavėnes sočiai valgysi, visus metus būsi riebus ir sotus, o kas valgydamas šiupinį ras kiaulės uodegą, tas pirmas ves.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

really2019-03-05
Šilutės muziejuje 20 etatų. Kala nesąmoningus straipsnius. cha cha Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. to r2019-03-05
tame ir esmė kad nepagoniška. nu sovietiniais tos "šventės" lietuvoje nebuvo nei kvapo laikais prieš užpuolant lietuvą kažkokių kryžiuočių iš smaluotų biudžetų suodžių ir anglių karalysčių. jugi jeigu logiškai pagalvoti keičiant sovietinei santvarkai į kryžiuotinę tai turėjo ir būti visokie saugikliai. Bet kažkaip buvo viskas priešingai. Atseit sanprata marijos žemė išsiverčia į laukiniai vakarai, masinio naikinimo ginklų finansinės piramidės, horoskopai, šundaktariai, savižudybės, tt. Nu tad čia irgi reikalinga turėti omenyje kad žodis "šventė" yra susietas nuo žodžio "šventas". Ty jeigu jūsų puodynė sulipdyta ne šventųjų jums ir neis niekados nieko švesti. Jūs tik vaidinsit kad švenčiate. Tad jūsų šventimas kad ir šventų švenčių ir yra nuodėmė. Aš užaugau iki pat pilnametystės šilutėje prie sovietų valdžios ir net nebuvau nei girdėjęs apie tokius dalykus ir niekas nebuvo užsiminęs nei mažiausiu žodeliu apie kažkokius blynus, mozes, kanapinius, lašininius, tt. Nu jo buvo kalėdos, velykos, kažką šnekėdavo apie tris karalius, jonines, tt bet "užgavėnės" labai jau palengva skynėsi kelią. Nu kažkas jau krutėjo kažkokiose rumšiškėse kai jau prasidėjo nepriklausomybė 1991. Bet tai buvo pristatoma tarsi labiau kokios dinozaurų iškasenos, nes taip ir atrodė. Dabar jau tokia "lietuviška" šventė pasidarė kad net pati grybauskaitė pasiėmusi būgną muša atsistojusi viešai gatvėje šalia "čigonų" ir "žydų". Aišku čia labiau buvo nusitaikyta į "mažuosius" kur juos buvo pratinama prie įdomaus ubagavimo atrakciono - "trick or treat" analogo. Nu iš kitos pusės ta šventė yra pagoniška ta prasme kad jūs neatlaikėte kryžiuočių egzamino atseit jeigu jūs būtume tikrai civilizuoti, tai nebūtumėte šokę pagal tokią necivilizuotą dudelę. Nu jūs ir esate kažkokie laukiniai. Jie tai ten tik profesionalūs "lietuviai" kurie vaidina "lietuviškumo" spektaklį, kaip kokie klounai cirke. Jūs budami tikri lietuviai neturėtumėte būti kaip kokios bezdžionės ir mėgdžioti tokių savaime suprantamų dalykų. Nu esate zombiai. Jeigu sakytų kad va yra šventė kur lietuviai švenčia šokinėdami nuo penkiaaukščių stogų ar švestumėte? Tame ir esmė kad yra daug visokio įdomaus užgaunančio simbolizmo su užgavėnėmis. Nu atseit kaip jie kovoja su visokiomis priklausomybėmis ty mirtinomis nuodėmės, kurių pagalba save ir pasmerkiate inkvizicijoms pvz kanapinis, lašininis, karinės apgaulės specnazai persirengę žydais ir čigonais, tt.. Nu čia irgi gal šventė sulipdyta tarsi pigus variantas "burning man". Komentaras patinka Komentaras nepatinka
r2019-03-05
baisi,pagoniška...."švente" Komentaras patinka Komentaras nepatinka
s,....2019-03-05
gauni 600-700€ būdama "etnografė" ir kuri fantazijas neturinčias nieko bendro su šiuo kraštu apie "šiupinį " , valgymą 12 kartų , "žydus" iš kito pasaulio , nesišaipymą iš čigonų ir žydų , "Ragučio" šventę ir tt. Paskui gal kokią premiją kas išmes .... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-03-05
visiškai ne lietuviška šventė primesta lietuvai cžv gestapo pasinaudojant visokiausiomis 1984 orvelininkystėmis. Kažkas panašaus į tą "šventę" borato filme kur bulių bėgime vietoj bulių bėgo žydai. greičiausiai tai yra dalis "nation building" karinio aparato "mūsų dienos kaip šventė" veiksmų nu čia ale halovyno analogas tik dar ir paturbintas. Matot ta angliška frazė apie tautiškas statybas tai irgi kažkokia dviprasmybė nes gali būti kalbama ir atvirkščiai: apie nekilnojamo turto užėmimą į juos kraustant palaipsniui kažkokią internacionalinę ar nato "tautą". Čia atseit žodis "nation" tai nuo žodžio "nato". Nu tame ir patraukli pati "demokratija" kariniams strategams, nes galima vystyti trojos arklininkystę naudojantis proto knisimu su visokiomis gerų ketinimų karčiomis šaknimis, bet pasiekus demografiškai kažkokią kritinę masę (branduoliniai ginklai) tie trojos arkliai jau gali "savarankiškai" žydėti link saldžių vaisių raškymo ir apsispręsti ir nubalsuoti taip kaip jiems reikalinga kad atsiskirti teritoriją nepriklausomybiniai "savivaldai". Nu ta kritinė masė pasiekiama žymiai anksčiau negu vien kad gali atrodyti nagrinėjant kažkokias statistikas, nes vietinių aktyvumas tai kaip daržovių, nes jie paversti į dievų miško klipatėles kurios priverstos žaisti bado žaidynes galinėjantis su cžv gestapo princais kuriems čia nors skaitosi ir kažkokia "tremtis" viskas padėta ant lėkštutės tarsi kokiam turkijos kurortė kur viskas įskaičiuota. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?