Didelis potvynis gali sukelti ilgalaikę žalą – užteršti požeminį vandenį

2015-01-24, alfa.lt
Potvynis (Audriaus Bagdono nuotr. | Fotodiena.lt)
Potvynis (Audriaus Bagdono nuotr. | Fotodiena.lt)

Per pastarąsias dvi savaites gamta nepašykštėjo pamariui sunkių išbandymų – vieną savaitgalį pajūrio krantus draskė itin stiprus uraganas, pridaręs daug žalos susiaurindamas pakrantę, o štai vos po kelių dienų pamario gyventojai skundėsi dėl potvynio gendančiais automobiliais ir apsemtais kiemais. Laimei, pamario potvynis per savaitgalį atslūgo - nei šeštadienį, nei sekmadienį vanduo Nemuno žemupyje nekilo.

Taigi, kol vairuotojai vis dar skundžiasi sutrikdytu eismu, žala gamtai – kur kas rimtesnė problema, mat padariniai gali būti rimti ir ilgalaikiai.

Specialistų teigimu, didelis potvynis sukelia ilgalaikę žalą: užteršiamas požeminis vanduo, vandeniui išplovus kanalizacijos ir kitas nuotėkas, šiukšles išplinta infekcinės ligos, užliejus dirbamus laukus žūsta derlius. Tačiau tokios pasekmės gresia šiltuoju metų laiku.

Žiemą pavojus negresia

Žiemą kone kasmet besikartojantys potvyniai, Hidrologijos skyriaus vadėjo Aleksandro Kajučio teigimu, nėra tokie pavojingi gamtai. Anot jo, taip yra todėl, kad žiemą žemė dažniausiai yra stipriai įšalusi.

„Gamtai žiemos potvyniai žalos mažai daro. Vasaros potvyniai, kai laukus apsemia šiltas vanduo, pražudo (iššutina) žolinę augaliją, javus, paplauna kelių sankasas, el. linijų atramas. Kadangi žemė žiemą įšalusi, nuostoliai būna minimalūs“, – sakė hidrologas A. Kajutis.

Paklaustas apie pamario kraštus užklupusį potvynį ir ar jis kuo nors skiriasi nuo ankstesnių metų, A. Kajutis teigė, kad toks potvynis yra įprastas, nepaisant šiek tiek didesnio žiniasklaidos jam skirto dėmesio.

„Iš esmės toks potvynis yra įprastas. Jį sukėlė trys veiksniai: ledo darinių neigiamas poveikis vandens nutekėjimui; stipraus vakarų krypties vėjo sukelta Baltijos jūros ir tuo pačiu Kuršių marių sampūta - Nemuno vandenį priimančių telkinių vandens lygis buvo aukštesnis, negu vidutiniškai; iškritę krituliai ir akumuliuoti krituliai (sniego tirpimo vanduo). Prognozuota, kad potvynis prasidės anksčiau, tačiau dėl sausos vasaros ir rudens buvę tušti kanalai, kurių tose vietose yra aibės, sulaikė daug vandens. Potvynis prasidėjo tik kai jie užsipildė“, – kalbėjo hidrologas.

Specialistų teigimu, pagal potvynius sukėlusias priežastis jie skirstomi į: gamtinio ir techninio pobūdžio. Gamtinio pobūdžio potvyniai žymiai dažnesni, todėl skirstomi detaliau. Upėse gamtinio pobūdžio potvynių susidarymo priežastys dažniausiai yra intensyvus lietus arba sniego tirpsmas.

Objektyviai įvertinti potvynio dydį galima tik pasitelkus skaitmeninius kriterijus. Pagrindinis kriterijus – vandens lygio pakilimo aukštis, matuojamas vandens matavimo stočių. Paprastai didelius nuostolius padaro tik tokie potvyniai, kurie pasiekia stichinį / katastrofinį lygį. Didžioji dalis įvykių tenka Nemunui nuo jūros upės įtekėjimo ir jo visiems intakams, įtekantiems žemiau Jūros upės. Šiose vietose jie labai dažni.

Kas lemia potvynių padažnėjimą?

Siekiant apsisaugoti nuo upių keliamų potvynių įrengiamos užtvankos, nutekamieji kanalai, dambos, pylimai, polderių sistemos, jūrų, ežerų pakrantėse įrengiami dirbtiniai barjerai, barjerinės salos, plečiami paplūdimiai. Potvynių padažnėjimą itin lemia miškų kirtimas, melioracija (spartina vandens nutekėjimą į upes), visuotinis klimato atšilimas (dažnesnės liūtys, uraganai, spartus ledynų tirpsmas).

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?