„Maisto banko“ akcijoje – dosnumo aukštumos

2019-03-24

Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto.

„Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų pasiekimus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“

„Maisto banko“ akcijos savanoriai suskaičiavo, kad maisto buvo paaukota 140 423 kartus. „Tai labai aukštas aktyvumas - viršijome net pernai rudenį Lietuvos šimtmečiui dedikuotos akcijos rekordą“, - sakė Kristina Tylaitė. „Tiesa, vidutiniškai paaukoto maisto vertė šiek tiek mažesnė, nei buvo spalį – 3,41 Eur.“

Akcijos organizatorių duomenimis, šįkart šalies geradariai dosniau aukojo pagrindinių kasdienio vartojimo maisto prekių – makaronų, įvairių kruopų, aliejaus, miltų. Tuo tarpu brangesnių produktų (konservų, kavos, sausų pusryčių ir pan.) gauta šiek tiek mažiau”.

„Maisto banko“ akcija vyko ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose („Iki“, „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“), bet ir apėmė nemažą dalį regioninių parduotuvių (viso 473 parduotuvėse). Tradiciškai daugiausiai paaukota didmiesčiuose.

Didesniu aktyvumu pasižymėjo uostamiestis ir kurortiniai šalies miestai - stojus šiltiems orams nemažai lietuvių savaitgalį praleisti vyko čia. Gerokai daugiau nei anksčiau aukojimų užregistruota Utenoje, Jonavoje, Telšiuose.

„Maisto banko“ akcijoje jėgas suvienijo 350 socialinių organizacijų, į talką atėjo 8,5 tūkst. savanorių – visuomenininkų, moksleivių, socialiai atsakingo verslo kolektyvų. Nespėję sudalyvauti „Maisto banko“ akcijoje 2 eurų auką nepasiturinčių maitinimui gali skirti skambindami tel. 1343. 

Surinktas maistas dar iki Velykų bus dalijamas paketais labiausiai nepasiturinčioms šeimoms ir sunaudotas organizuojant maitinimą socialinėse įstaigose. Be to, bus paliktas rezervas naudoti vaikų vasaros stovyklų maitinimui ir padėti krizės ištiktoms atokiau gyvenančioms šeimoms. Pastarosios „Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas pasiekė daugiau nei 61 tūkst. mažas pajamas turinčių žmonių.

„Maisto bankas“ dėkoja aukojusiems maisto ir akcijoje padėjusiems žmonėms!

Daugiau informacijos: nacionalinis „Maisto banko“ akcijos koordinatorius Tadas Beržonskas, 8 684 42439, tadas@maistobankas.lt.   

Rudeninėje „Maisto banko“ akcijoje paaukota už pusę milijono eurų

Atkurtos Lietuvos Šimtmečiui dedikuota „Maisto banko” akcija sulaukė plataus šalies geradarių palaikymo. Šį penktadienį ir šeštadienį parduotuvėse nepasiturintiems paaukota maisto už beveik pusę milijono eurų.

„Šio ryto duomenimis, skurstančiųjų maitinimui perduota 432 817 vienetų ilgai negendančių maisto produktų, kurių preliminari vertė sudaro 496 193 eurus”, - informuoja „Maisto banko” vadovė Deimantė Žebrauskaitė. „Tai – geriausias iki šiol pasiektas „Maisto banko“ akcijos rezultatas“. 

Pavasarį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje maisto buvo paaukota už 460 tūkst. eurų, praeitą rudenį – už 420 tūkst. eurų.

Aukštus aukojimo rodiklius pasiekti padėjo geografinė plėtra – labdara maistu šįsyk buvo rinkta šimte Lietuvos miestų ir miestelių.

Maisto produktų kainų pokyčiai įverčiui įtakos neturėjo – lyginant su ankstesne „Maisto banko“ akcija, pigesnių kontrolinės grupės maisto produktų kainų skirtumas neviršijo 5 proc.

Maisto per praėjusias dvi akcijos dienas paaukota 140 172 kartus. Tradiciškai daugiausiai šalies gyventojai nepasiturintiems pirko kasdienio vartojimo ilgo galiojimo maisto produktų:  įvairių kruopų, makaronų, cukraus, aliejaus, miltų, arbatos, konservų.

Po dviejų savaičių, sutikslinus surinktų maisto produktų svorį, bus fiksuojama galutinė paaukoto maisto vertė. Prie bendro rezultato bus pridėtos lėšos, gautos kasose nuskanuojant akcijos skrajučių brūkšninį kodą.

Surinktas maistas bus iki metų galo išdalintas paketais labiausiai nepasiturinčioms šeimoms ir sunaudotas organizuojant maitinimą socialinėse įstaigose. Be to, bus paliktas rezervas naudoti krizes patiriančioms, ypač atokiau gyvenančioms, šeimoms remti. Pavasarį vykdytos „Maisto banko“ akcijos surinktas maistas pasiekė 53 590 žmonių.

„Maisto banko“ akcija šįkart vyko 443 didžiųjų ir regioninių prekybos tinklų parduotuvėse. Maistą nepasiturintiems rinkti padėjo 352 socialinės organizacijos ir 8619 savanorių – moksleivių ir jaunimo, socialiai atsakingo verslo darbuotojų, socialinių organizacijų aktyvistų ir jų globojamų paramos maistu gavėjų.

„Maisto bankas“ širdingai dėkoja „Maisto banko“ akcijoje dalyvavusiems ir aukojusiems geradariams, taip pat akciją finansiškai parėmusiems prekybos tinklams „Iki“, „Rimi“, „Lidl“, „Maxima“ ir „Kubas".

Kasmet dukart per metus – pavasarį ir rudenį – labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ geros valios žmones prekybos centruose kviečia paaukoti ilgo galiojimo maisto produktų nepasiturinčiųjų maitinimui. 

„Maisto banko“ akcijos metu surinktas maistas atitenka socialinių organizacijų globojamiems žmonėms – daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms, socialinėje krizėje atsidūrusiems asmenims ir kt.

Skaičiuojama, jog pernai pavasarinės „Maisto banko” akcijos metu surinktais produktais paramą gavo daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Dalis jų maistą gauna labdaros valgyklose ar dienos centruose, kitiems maistas išdalijamas paketais žr. maisto išdalinimo žemėlapį.

Panašias akcijas maisto bankai vykdo daugelyje Europos šalių. Lietuvoje „Maisto banko“ akcijos organizuojamos nuo 2003 metų. „Maisto banko“ akcijose Lietuvos gyventojai nepasiturintiems jau paaukojo maisto produktų už 6,5 mln. eurų.

maistobankas.lt


Straipsnio komentarai

..2019-03-24
dar reikia atkreipti dėmesį į dviprasmiškas ne tik dvikalbystės įdomybes. nu šitie cžv gestapininkai atseit ubagauja tam kad ubagam nereiktų eiti patiems prie prekybos centrų ir vargti ubagaujant. jie profesionalūs ubagai. gandžiai kuriems gal ir įdomu vien dėl bado žaidynių sportinio intereso konstruoti tokią ateitį kad už krematorininkystę jiems ir būtų statomi paminklai kaip kad jie pasistatė rusnėje net neišsikasę ir neperšokę griovio. jie ubagauja efektyviau. ir jau "paskirsto" tai ką suubagauja kažkaip taip "teisingai" su tomis raudonomis maitinančiomis rankomis kad net šuva nesuloja, jeigu neskaityti viso to balagano iš geltonosios spaudos šunsnukių vizginimo priespaudos. šita ubagavimo forma kažkodėl turi būti gerbtina nes tai kažkodėl neturi skaitytis kaip ubagavimas. Nu žinot kai sėdi kas nors prie prekybos centro su ištiesta ranka ten visada visokios gestapininkų replikos eik darbo susirast arbeit macht frei, tt., o šitiems smaluotiems bankininkams jau nedrįsta sakyti. Nu čia irgi ta opera kur tas karas lygus taikai, vergovė lygi laisvei bet šiuo atveju orwelininkystė dar paturbinta, nes ubagavimas nebelygus ubagavimui. pats išsireiškimas "maisto bankas" jau skamba labai keistai žiūrint į tai kaip į praeitį iš kažkokių ateitininkų pusės. Įsivaizduojate vieną iš variantų kur ateities "istorikai" gali nemeluodami tada šnekėti kad lietuvoje buvo laikai kai maistas kažkokiuose bankuose buvo laikomas ir tokie bankininkai buvo kažkokie labai gerbiami žmonės. Nu yra durnynų durnynas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-03-24
bet matot kaip skiedžia geltonosios spaudos priespaudininkai. tarsi tai yra gera naujiena kad lietuvoje tiek žmonių skursta ir badauja. Tiek žmonių kurie kažkokiais varguoliais užsiima lydėdami juos į krematoriumus atlaisvindami butus, namus, žemės sklypus, tt. Greičiausiai susirenka tuos produktus ir patys suvalgo. Pažiūrėkit kaip ir už kokias blusas veikia ta cžv kryžiuočių universitas klaipėdoje. Jie tik žvejoja durnius. reik turėti omenyje kad pas modernius kryžiuočius žuvis tarnauja kaip naujas kryžiaus simbolis. Pažiūrėkit bernardinai.lt svetainę - ne tik kad žuvis, bet dar ir su iškrypėliato vaivorykštėmis. Gal dėl to sutana ir sugalvota tokia kaip talibano suknelė kad padelkos galėtų pridengti gražulio kelnes, drąsius kelėnus ir violetinius kelius. Nu ta žuvis tas pats kryžius tik tarsi jis persikreipęs nes iš vienos pusės veikia jėgia kur vienas kraštas yra traukiamas ir siurbiamas į kažkokią pragaro skylę. Ir tas kryžius gaunasi žuvies formos. jums tik atrodo kad tai žuvis. Čia jie dabar kai kryžiuoja žmones traukdami į pragarą tai matyt kažkas panašaus kaip žvejyba. Nu čia gal ir dėl to šilutę smaluočiai ir pasivadino žuvėjų kraštu ir atsargiai tą šilutės simbolį idiegė. Panašiai kaip su tuo nacių kryžiumi Balkenkreuz, kuris iki šiol tebenaudojamas vokiečių armijos. Nu ten ir yra tos pačios keturios svastikos rankos tik sudėliotos kitaip kad atrodytų ta tuštuma kaip kryžius. Nereikalinga net kad tokia svastika suktusi greitai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?