Dėl padegtos senos žolės – net dešimt miško gaisrų per dvi dienas

Pernykštės žolės deginimas kasmet tampa sopuliu gamtai. Deja, vis dar atsiranda žmonių, kurie lengva ranka padega seną žolę, nepaisydami jokių įspėjimų apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą, nekreipdami dėmesio, kad orai gana sausi, vėjuoti ir kelių akimirkų pakanka liepsnai išplisti didelėje teritorijoje. Nevaldoma ugnis iš pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus. Itin lengvai ji apima neseniai atsodintą mišką ir jaunuolynus.

Nuo metų pradžios Lietuvos miškuose užregistruoti, VMU balandžio 8 d. duomenimis, 27 gaisrai, apėmę 60 ha plotą. 18 iš jų kilo privačiuose miškuose ir apėmė 38 ha plotą. Vieną didžiausių miško gaisrų šiemet teko gesinti balandžio 3 d. VMU Telšių regioninio padalinio Ubiškių girininkijoje. Čia, spėjama, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi užsiliepsnojo daugiau kaip 20 ha privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių.

VMU rūpinasi visų Lietuvos miškų – tiek valstybinių, tiek privačių – priešgaisrine apsauga ir šiam tikslui kasmet skiria apie 2 mln. eurų. Nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams palankus laikas, šalies miškai yra stebimi naudojantis antžemine automatine miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Šiemet VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus į gaisravietes vyko jau daugiau nei 30 kartų.

Miško gaisrams gesinti naudojama 60 specialių automobilių, 20 vandens cisternų ir 15 gaisrų gesinimo modulių. VMU miškuose kasmet atnaujina apie 13 tūkst. km priešgaisrinių mineralizuotų juostų, įrengia priešgaisrinius kelius ir vandens telkinius.

Kovojant su miško gaisrais itin svarbi ir visuomenės pagalba. Aplinkos ministerija kreipiasi į visus gyventojus ir prašo pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.