Dėl padegtos senos žolės – net dešimt miško gaisrų per dvi dienas

2019-04-10, am.lrv.lt

Praėjusį savaitgalį šalies miškuose teko gesinti net dešimt gaisrų, kurie kilo ugniai persimetus iš pievų, kuriose buvo padegta pernykštė žolė. Liepsnojo 26 ha miško. Net du kartus ugniagesiai vyko į Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Radviliškio regioninio padalinio miškus – Liepynės ir Lančiūnavos girininkijas. Sekmadienį miško gaisrą teko gesinti VMU Šalčininkų regioninio padalinio Parudaminos girininkijoje.

Pernykštės žolės deginimas kasmet tampa sopuliu gamtai. Deja, vis dar atsiranda žmonių, kurie lengva ranka padega seną žolę, nepaisydami jokių įspėjimų apie ugnyje žūstančią gyvąją gamtą, nekreipdami dėmesio, kad orai gana sausi, vėjuoti ir kelių akimirkų pakanka liepsnai išplisti didelėje teritorijoje. Nevaldoma ugnis iš pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus. Itin lengvai ji apima neseniai atsodintą mišką ir jaunuolynus.

Nuo metų pradžios Lietuvos miškuose užregistruoti, VMU balandžio 8 d. duomenimis, 27 gaisrai, apėmę 60 ha plotą. 18 iš jų kilo privačiuose miškuose ir apėmė 38 ha plotą. Vieną didžiausių miško gaisrų šiemet teko gesinti balandžio 3 d. VMU Telšių regioninio padalinio Ubiškių girininkijoje. Čia, spėjama, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi užsiliepsnojo daugiau kaip 20 ha privataus miško – neseniai įveistų drebulės želdinių.

VMU rūpinasi visų Lietuvos miškų – tiek valstybinių, tiek privačių – priešgaisrine apsauga ir šiam tikslui kasmet skiria apie 2 mln. eurų. Nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams palankus laikas, šalies miškai yra stebimi naudojantis antžemine automatine miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Šiemet VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus į gaisravietes vyko jau daugiau nei 30 kartų.

Miško gaisrams gesinti naudojama 60 specialių automobilių, 20 vandens cisternų ir 15 gaisrų gesinimo modulių. VMU miškuose kasmet atnaujina apie 13 tūkst. km priešgaisrinių mineralizuotų juostų, įrengia priešgaisrinius kelius ir vandens telkinius.

Kovojant su miško gaisrais itin svarbi ir visuomenės pagalba. Aplinkos ministerija kreipiasi į visus gyventojus ir prašo pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.


Straipsnio komentarai

..2019-04-10
bet matot kokia įdomi kalba vartojama tarsi lietuvoje būtų įvestas priverstinis vasaros g 5 laikas. "kovojant su miško gaisrais itin svarbi visuomenės pagalba". Tarsi yra egzistuoja kažkokie miško gaisrai, kurie atrodo panašiai kaip vėjo malūnai, su kuriais kovoja kažkokie superherojai kurie nėra visuomenės dalis. Jeigu jie būtų visuomenės dalis jie nesikreiptų į visuomenę. Nu čia kaip kad psichinis ligonis pats su savimi šnekasi. Jie yra lygesni negu kiti. Jie jau yra kažkokia kita visuomenė. Kadangi jie nėra visuomenė į kurią jie kreipasi, jie nelabai žino ir supranta kaip čia ta aborigenų visuomenė surėdyta - todėl jiems reikalingi aiškiai suformuluoti įsakymai kad juos galima būtų vykdyti jūsų labui nenusikalstant vietinės visuomenės įstatymams. Nu jie pasislėpę tupi smaluotų biudžetų maišuose ir kriuksi. O pakolkas naikina miškus įrenginėja priešgaisrinius kelius, juostas, tvenkinius jau nekalbant apie pačių gaisrininkų vykdomus "prevencinius" miško deginimus, matyt ir yra tokia logika - nebus miško nebus ir gaisro problemų. Bet taip lašą po lašą jie prasitašo lygios žemės medžiodami dievų miškus lygindami su žemėmis.
"aplinkos ministerija kreipiasi" - AM nėra gyvas sutvėrimas kuris galėtų kreiptis į ką nors. Matot čia jau yra kalba kuri signalizuoja apie kažkokias automatizacijas, mašinas, terminatorius... Tad jeigu nežiūrėti į tai kaip į durninimo laivą - vadinasi valdžia jau veikia kaip kažkoks agregatas ir čia kažkas panašaus į įspėjimą ant krano "nestovėk po strėle".
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?