Mero pavaduotojo prioritetas – mokykla

Savo politinio kelio pradžią prisimindamas Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas A. Gečas sakė, kad į aktyvią politinę veiklą jis įsijungė 2003 metais, kai buvo išrinktas į Šilutės rajono savivaldybės tarybą. Skaičiuojant nuo to laiko – tai jau trečia jo kadencija darbuojantis Šilutės rajono žmonių labui. Tad patirties ir supratimo, ką ir kaip reikia daryti, yra. Kalbantis jis prisiminė neseniai žmonos pasakytus žodžius, kad nors politikai kažką daro, sprendžia, tačiau gyvenimas rajono žmonėms nėra patogus: sporto komplekso nėra, nors apie tai jau seniai kalbama, stadionai nesutvarkyti, šiluma brangsta, šiukšlės taip pat. Tad, kaip sakė mero pavaduotojas, jis pasiūlė sumažinti atliekų (šiukšlių) kainą, juolab, kad mokesčių surinkimas gerėja. Tačiau Savivaldybės administracija A. Gečą šiek tiek „atšaldė“ primindama, kad už šią paslaugą jos tvarkytojams dar likusios nemažos skolos. Tad politiniai sprendimai turi būti realūs, tokie, kokius diktuoja ekonominė situacija. Vis dėlto mero pavaduotojas mano, kad galima ieškoti sprendimų ir nors šiek tiek sumažinti rinkliavos už atliekų tvarkymą  kainą.  
 
Pirmiau – mokytojas

Skiriant naujuosius mero Vytauto Laurinaičio pavaduotojus buvo sutarta, kad abu pavaduotojai darbuosis visuomeniniais pagrindais, negaudami už šį darbą atlyginimo. Tad ir toliau naujasis Šilutės vicemeras A. Gečas dirba Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoju. Į Savivaldybę jis ateina po pamokų, apie pusę trijų–trečią po pietų. Ir, anot paties pavaduotojo, sutarė su mokyklos administracija, kad antradienį, interesantų priėmimo dieną, neskirtų jam pamokų.

Kalbėdamas apie tai, kaip pavyksta suderinti šiuos abu skirtingus darbus A. Gečas sakė, kad jo manymu kartais politikai imasi visai ne savo darbo. Savivaldybės administracijoje dirba kompetentingi darbuotojai, kurie gali parengti medžiagą politikams. Tad ją gavus turėtų tik priimti politinius sprendimus.

Kaip to pavyzdį A. Gečas paminėjo tai, kad šiuo metu Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai rengia politikams medžiagą dėl kadetų mokyklos Rusnėje atidarymo. Jie analizuoja esamą padėtį bei su tuo susijusius teisės aktus ir pateiks politikams galimus sprendimo variantus. Tad, turėdami tokią medžiagą, politikai neturėtų daug gaišti priimant sprendimus.

Paklaustas, kaip planuoja darbuotis įvairių politinių sprendimų paieškų darbo grupėse, A. Gečas kalbėjo, kad iki šiol pavykdavo viską suderinti: dažniausiai tokie posėdžiai rengiami antroje dienos pusėje. Tačiau pavaduotojas taip pat prisiminė ir atvejų, kai teko per kolegas perduoti savo nuomonę, kuomet tokiuose darbiniuose susitikimuose negalėjo dalyvauti.  
 
Kalbėdamas apie savo daugiau kaip dešimties metų politinę patirtį A. Gečas sakė, kad per tą laiką jis nėra buvęs nei su politine delegacija užsienyje, nors ne kartą buvo kviečiamas vykti drauge. Jis yra tos nuomonės, kad pamoka – svarbiausias dalykas dirbant mokytoju. Tad pasirinkimo metu svarstyklių lėkštė visuomet krypsta į mokyklą.
 
Veiklos sritys
 
A. Gečas kuruoja artimus ir žinomus jam dalykus: švietimą, kultūrą, sportą ir t.t. Šiuo metu jis vadovauja darbo grupei, kuri turi priimti politinį sprendimą dėl galimo kadetų mokyklos Rusnėje įkurdinimo. Joje be Šilutės rajono specialistų, politikų taip pat dalyvauja ir atstovai iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Mero pavaduotojas mano, kad kadetų mokyklos atidarymas Rusnėje būtų naudingas ir salai, ir rajonui socialiniu bei ekonominiu požiūriu. Tačiau laukia optimalaus sprendimo paieška, nes šią specifinę mokyklą įkurdinti ketinama Rusnės specialiojoje mokykloje. O nusprendus tai padaryti reikėtų spręsti daugybę su tuo susijusių kitų dalykų.

Į naująjį mero pavaduotoją taip pat kreipėsi grupė asmenų, kurie pageidauja, kad Šilutėje būtų organizuojami šokiai „Kam per 40“. A. Gečas mano, kad rajono žmonėms turi būti sudarytos sąlygos kultūringai leisti laisvalaikį. Vis dėlto vietos šiam užsiėmimui reikia dar paieškoti. Šilutės kultūros ir pramogų centre, kur iki šiol vykdavo šie šokiai, rengti juos nėra labai patogu dėl įvairių dalykų. Tačiau su šokių organizatoriais ir minėto centro vadovybe sutarė, kad šokiai Kultūros ir pramogų centre vyks tol, kol bus surasta kita tinkama vieta.   
 
Kitas svarbus klausimas – Švėkšnos amatų centro atidarymas. Šiuo metu sprendžiamas jo statusas ir galima veikla. A. Gečas sakė, kad yra siūlymų, jog jis galėtų būti muziejaus padalinys. Tačiau panašu, kad tai vis dėlto bus Šilutės turizmo informacinio centro skyrius. Drauge su Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičiene jis lankėsi Švėkšnoje ir su vietos bendruomene ieškojo tinkamo sprendimo. Manoma, kad tai bus ne tik amatų, bet ir kultūros centras, ar bent jau atliekantis tokias funkcijas. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas netrukus.
 
Dar viena problema – Šilutės H. Šojaus dvaro reikalai. A. Gečas pastebėjo, kad šiuo metu už restauracijos pinigus vyksta statinio rekonstrukcija. O tai, kas jau padaryta, ne vienoje vietoje kelia abejonių: trūkumai ir brokas „bado akis“. Šiuo metu statybininkai juos šalina, tačiau pamačius, kaip tai daro – kyla pagrįstų abejonių, ar po kurio laiko Savivaldybei nereikės daryti remonto. Paklaustas, kada prasidės muziejaus kėlimasis į naujas patalpas, A.Gečas sakė manantis, kad tai, greičiausiai, dar užtruks tol, kol nebus tinkamai pašalinti visi trūkumai.
 
Kalbėdamas apie sporto rajone reikalus A. Gečas sakė, jog laukia rimtas darbas, nes baigiasi patvirtinta 2007–2014 metų sporto programa. Būtina sukurti naują strategiją. Pavaduotojas taip pat sakė, kad jis kuruoja ir jaunimo bei nevyriausybinių organizacijų veiklą. Tai sritys, kurios taip pat reikalauja atskiro dėmesio. Jo iki šios Tarybos kadencijos, kuri baigiasi 2015 metų balandį, mero pavaduotojas A. Gečas, tikrai nepritrūks.