Materialinį nepriteklių patiriančių gyventojų dalis – mažiausia per dešimtmetį

2019-04-22, socmin.lrv.lt

Materialinį nepriteklių patiriančių gyventojų dalis Lietuvoje 2018 m. buvo mažiausia per dešimtmetį. Anot Statistikos departamento duomenų, praėjusiais metais didelį materialinį nepriteklių patyrė 11,1 proc. šalies gyventojų, 2017 m. – 12,4 proc., kai ekonominio klestėjimo metu 2008 m. šis rodiklis siekė 12,5 proc., o per krizę 2010 m. didelį materialinį nepriteklių patyrė 19,9 proc. gyventojų.

Materialinio nepritekliaus lygis šalyje taip pat nuosekliai mažėja: pernai šis rodiklis siekė 23,1 proc., 2017 m. – 24,4 proc., klestėjimo metu 2008 m. – 23 proc., per krizę 2010 m. materialinį nepriteklių patyrė 36,3 proc. šalies gyventojų.

„Materialinis nepriteklius labiausiai mažėjo vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėse. Noriu pabrėžti, kad tai nėra atsitiktinumas, nes būtent vaikus ir pensinio amžiaus žmones esame išskyrę kaip pažeidžiamiausias grupes pagal amžių, būtent čia dėjome didžiausias pastangas siekdami sumažinti skurdą. Praėjusiais metais buvo įvesti universalūs vaiko pinigai bei mokama papildoma išmoka gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, didintos senatvės pensijos. Tikimės, kad materialinio nepritekliaus lygis mažės ir toliau, nes vaiko pinigus nuo šių metų padidinome, senatvės pensijas indeksavome, o mažų pensijų gavėjams pradėjome mokėti priemokas“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pastebimiausias materialinio ir didelio materialinio nepritekliaus lygio mažėjimas fiksuojamas 65 metų ir vyresnių gyventojų bei vaikų grupėse. Nepriteklius skaičiuojamas įvertinus gyventojų rūpesčius skiriant lėšų 6 sritims: 1) būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, kredito įmokoms; 2) savaitės trukmės atostogoms ne namuose; 3) būsto šildymui; 4) mėsai, žuviai ar analogiškam vegetariškam maistui kas antrą dieną; 5) nenumatytoms išlaidoms; 6) automobiliui, kurio negali įsigyti dėl lėšų stokos.

Jeigu namų ūkis susiduria su bent keturiais sunkumais iš šešių, laikoma, kad jis patiria didelį materialinį nepriteklių. Jeigu susiduria su tam tikrais sunkumais apmokėdami sąskaitas išvardintose srityse, tuomet laikoma, kad patiriamas materialinis nepriteklius.

Sprendimai, kurie 2018 m. prisidėjo prie materialinio nepritekliaus mažėjimo:

VAIKO PINIGAI. Nuo 2018 m. visiems vaikams pradėta mokėti universali 30 eurų išmoka vaikui, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms mokėta papildoma išmoka, priklausomai nuo vaiko amžiaus – 15,2 arba 28,5 eurai. Vaiko pinigus vidutiniškai praėjusiais metais apytiksliai gavo 492 tūkst. vaikų, iš kurių apie 130 tūkst. taip pat buvo mokama papildoma išmoka. Nuo 2019 m. vaiko pinigai buvo padidinti.

PENSIJŲ DIDINIMAS. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą per vienus metus pakilo nuo 301 iki 337,5 eurų, vidutinė pensija apskritai – nuo 287 iki 319 eurų. Tai lėmė senatvės pensijų indeksavimas ir papildomas socialinio draudimo bazinės pensijos didinimas.

DIDĖJO SOCIALINĖS PAŠALPOS NEPASITURINTIEMS. Praėjusiais metais palyginti su 2017 m. vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo nuo 65,5 iki 80,9 eurų, pirmą kartą po krizės buvo padidintos valstybės remiamos pajamos, todėl į piniginę socialinę paramą galėjo pretenduoti gyventojai su didesnėmis pajamomis.

PASKATOS DIRBTI. Nuo pernai įsigaliojo įstatymai, kurie leidžia neįskaityti dalies pajamų, kai pretenduojama į piniginę socialinę paramą. Pavyzdžiui, skaičiuojant, ar šeima gali pretenduoti į socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, į pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus. Taip pat praėjusiais metais įtvirtinta nuostata, kad socialinę pašalpą gavęs ir dirbti pradėjęs asmuo turi teisę kurį laiką gauti 50 proc. iki įsidarbinimo mokėtos išmokos. Tai papildoma paskata dirbti, nes parama prarandama ne iškart.

IŠAUGO NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS. Dėl kartu su Darbo kodeksu priimtų teisės aktų išaugo išmokos darbo netekusiems žmonėms, kurie dirbdami mokėjo įmokas ir taip apsidraudė nuo pajamų netekties nedarbo laikotarpiu. Jeigu 2017 m. sausį vidutinė nedarbo išmoka siekė 196 eurus, tai 2018 m. sausį – 282 eurus, gruodį – 305 eurus.


Straipsnio komentarai

kur2019-04-22
.. kio kiaušiniai? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-04-22
nustokit sekti žmones ir skaičiuoti pinigus svetimose kišenėse. O po to dar ir prasivardžiuoja "nepriteklių patiriančiais" kad tie žmonės pradėtų kriukėti. Už kokias blusas tokie tyrimai atliekami? Kažin ar tokie PR is ON madmen'iniai buratinai iš MAD is ON avenue yra ne viena iš priežąsčių prisidedančių prie žmonių nepritekliaus. Jie gi jokių tyrimų neatlieka tik suvizgina šunsnukius ir tiek. kažin ar ne krematoriumų, kryžiuočių ir daktarų grupuočių dėka tų "nepriteklingų" gyventojų taip mažėja. Nu pas tuos gyventojus nebūna suskilusių geldų į kurias priteka "stebuklingai" smaluoti biudžetai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?