„Transeksta“ stoja piestu prieš VRM siūlymą dėl techninės apžiūros monopolio išardymo

2019-04-30, Marius Monkevičius | Alfa.lt

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nusitaikė į technines apžiūras atliekančią įmonių asociaciją „Transeksta“. Daugiau nei prieš 20 metų įkurtos asociacijos nariai valdo techninės apžiūros centrus. Šie teikia techninės apžiūros paslaugas Lietuvoje ir į rinką neįsileidžia naujų žaidėjų. Pakeisti situacijos nepadėjo nei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), nei Konkurencijos tarybos pateiktos išvados dėl susidariusios monopolijos.

Kadangi ilgą laiką techninės apžiūros fronte – nieko naujo, ryžtingesnių veiksmų ėmėsi valdininkai. VRM pasiryžo išardyti minėtą monopolį ir atverti rinką kitiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, reikalingą įrangą apžiūrai atlikti turintiems autoservisams. Pati „Transeksta“ perspėja, kad toks valdininkų manevras gali grįžti bumerangu.

Siūlo naikinti monopolį

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pateikė pluoštą siūlymų, glaudžiai susijusių su vairuotojais. Tarp siūlymų koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą įsiterpė ir siekis naikinti „Tuvlitos“ (techninės apžiūros centrų) monopolį.

„Techninės apžiūros įmonėmis galės būti servisai, įgalioti automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą techninei apžiūrai atlikti“, – teigė VRM atstovai. Pasak ministro, techninės apžiūros paslaugų rinkos atvėrimas lemtų didesnę konkurenciją, dėl to galėtų pakilti ne tik paslaugų kokybė, bet ir sumažėti jų kaina.

Viceministras Darius Urbonas taip pat buvo įsitikinęs, kad dabartinė tvarka neužtikrina vairuotojams galimybės gauti aukščiausios kokybės paslaugas. D. Urbono teigimu, vairuotojams daug nepatogumų sukelia situacijos, kai techninės apžiūros metu aptinkama tam tikrų trūkumų. Tuomet vairuotojai būna priversti dar kartą atvykti į vieną iš techninės apžiūros centrų pakartotinei patikrai ir, suprantama, dar kartą susimokėti už minėtą procedūrą.

Jei sistema būtų liberalizuota, vairuotojai turėtų galimybę pereiti savo transporto priemonių techninę apžiūrą atvykę į autoservisą profilaktinei patikrai ar remontui. Atliekant techninę apžiūrą operatyviai galėtų būti likviduojami trūkumai be būtinybės dar kartą apsilankyti autoservise ir gauti techninės apžiūros pažymą, jei tokių trūkumų buvo užfiksuota.

Bedė pirštu į ministrą

Toks VRM siekis sukėlė diskusijų visuomenėje ir sulaukė suinteresuotųjų šalių, t. y. „Transekstos“ atstovų, dėmesio. Tikriausiai nereikia stebėtis, kad „Transeksta“ nepritaria planuojamai reformai ir naujų žaidėjų įleidimui į techninės apžiūros paslaugų sektorių. Asociacijos vadovybė pabrėžia, kad sistema šiuo metu veikia efektyviai, o pati ministerija, rengdama įstatymo pataisas, nesiteikė konsultuotis su „Transeksta“.

„Techninės apžiūros įmonių atstovai nebuvo kviesti į jokias darbo grupes ar prašomi pateikti paaiškinimų ar komentarų, todėl akivaizdu, kad reformų autoriai nežino visų detalių ir TA sistemos ypatumų. Neatsitiktinai ministras E. Misiūnas „Tuvlitą“ monopoliu vadina 10 skirtingų įmonių, kurios savo laiku laimėjo Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą ir įsipareigojo užtikrinti įstatymuose apibrėžtų TA reikalavimų įgyvendinimą“, – teigiama oficialiame „Transekstos“ komentare žiniasklaidai.

Kaip tęsia asociacijos atstovai, techninės apžiūros centrai yra įsteigti 10 zonų, kuriose paslaugas teikia vienos įmonės padaliniai. Tai yra priežastis, kodėl sistema gali atrodyti kaip ribojanti konkurenciją. „Taip yra dėl kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos bei teismų išaiškinimų, kad techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“, – dėstoma atsakyme. 

Be to, anot „Transekstos“, įstatyme apie neribotą laisvę atlikti techninę apžiūrą nekalbama, nes tai yra ne paslauga, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė.

„Kad VRM vadovai nėra pakankamai įsigilinę į sritį, kurią siūlo reformuoti, liudija ir ministro E. Misiūno raginimai kurti bendrą Transporto priemonių registrą. Tačiau tiesa yra ta, kad Transporto priemonių informacinė sistema (TAIS), kurioje duomenimis keičiasi VĮ „Regitra“, Draudikų biuras ir techninės apžiūros įmonės, jau seniai veikia. TA įmonės visą būtiną informaciją kontroliuojančioms institucijoms teikia nemokamai, todėl dar labiau sumažinti duomenų administravimo kaštus būtų keblu“, – priduriama komentare.

Kalba apie kaštus

„Transekstos“ vadovas Gintautas Šlėderis, komentuodamas politikų užmojus įgyvendinti revoliuciją techninės apžiūros srityje, atkreipė dėmesį į tai, kad šią sritį reglamentuojantys europiniai teisės aktai numato keletą skirtingų techninių apžiūrų modelių.

Nuo palyginti liberalaus, kur automobilių tinkamumą eksploatuoti gali vertinti kone visi norintys tai daryti, iki detaliai reglamentuotos tvarkos, kokia yra Belgijoje, Skandinavijos šalyse ar Lietuvoje. Čia kontrolės funkcija deleguojama vadinamojo A lygio kontrolės įmonėms, kurios negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų (remontuoti automobilių, pardavinėti atsarginių detalių ir pan.), išskyrus tiesioginę – vykdyti Techninė apžiūrą.

„Mūsų šalies įstatymai, be kita ko, griežtai apibrėžia net TA stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau nei 30 kilometrų. Todėl Lietuvoje TA stotys veikia netgi tokiose vietose, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų. Akivaizdu, kad išlaikyti tokius „taškus“ nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik perskirsčius lėšas ir finansuojant juos iš didžiuosiuose šalies miestuose veikiančių TA centrų gautų pajamų, kur mašinų srautas gerokai didesnis.

Dėl šios priežasties mažų mažiausiai nekorektiška kalbėti apie tai, kad esą dėl konkurencijos stokos apžiūrų centrai dažnai įkurti nuošaliose, klientams sunkiai pasiekiamose vietose. Tiesiog visas TA stočių tinklas sukurtas skrupulingai laikantis įstatymų reikalavimų, o vieši aukštas pareigas užimančių asmenų pareiškimai apie esminius privataus verslo veiklos sąlygų pakeitimus pakerta verslo pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kenkia investicijų aplinkai“, – teigė G. Šlėderis.

Bus sunku kontroliuoti

Seimo teisininkai yra pažymėję, kad valstybė gali pasirinkti kitokią sistemą, kai techninę apžiūrą galėtų atlikti tinkamai įgaliotos įmonės, kurios taip pat galėtų atlikti ir transporto priemonių remontą. Tokiu atveju, siekdama išvengti transporto priemonių remontą atliekančių įmonių piktnaudžiavimo, valstybė narė turėtų užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir teikiamų paslaugų aukštą kokybę.

„Tačiau akivaizdu, kad, jei dabartinių Lietuvos transporto saugos administracijos pajėgumų dešimčiai VTA įmonių kontroliuoti pakanka, tai leidus apžiūras atlikinėti visiems tai daryti norintiems servisams, kontrolės mechanizmas nori nenori būtų išpūstas bent keletą kartų. Atitinkamai išaugs ir kontrolei užtikrinti reikalingi kaštai, kuriuos reiks dengti mums – mokesčių mokėtojams“, – dėstoma „Transekstos“ atsakyme.

Jame priduriama, kad, leidus technines apžiūras vykdyti remonto įmonėms, automobilių atstovams atsirastų nuolatinis interesų konfliktas tarp susijusių šalių dėl techninės apžiūros metu priimamų sprendimų nepriklausomumo ir sąžiningumo. „Belgijoje prieš keletą metų taip pat buvo kilusios diskusijos, ar nereiktų liberalizuoti TA sistemos, tačiau ten politikai sumodeliavo, kiek kartų išaugtų kontrolės mechanizmo kaštai, ir sumanymo atsisakė“, – tikina „Transeksta“.

Remiasi užsienio pavyzdžiais

„Transekstos“ prezidentas Rimantas Didžiokas, remdamasis Estijos ir Lenkijos pavyzdžiais, pasakojo, kad ten techninės apžiūros liberalizavimas atvėrė žaizdų, esą teisę atlikti techninę apžiūrą gavę autoservisai net ir didžiausiems „kledarams“ uždega žalią šviesą dalyvauti eisme. Taip neva yra dėl to, kad „kledaro“ savininkas reikiamą pažymą gautų gretimoje gatvėje esančioje analogiškoje įstaigoje.

„Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA talonų pardavinėjimo atvejų padaugėjo. Priešingai, nei prognozuota, paslaugų kainos pakilo: Estijoje daugiau nei dvigubai, iki beveik 40 eurų, nors techninę apžiūrą ten atlikti gali 198 įmonės.

Mat norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą. Mažesniuose miestuose gali visai nelikti įmonių, atliekančių sunkvežimių ir autobusų technines apžiūras“, – konstatavo R. Didžiokas.

„Transekstos“ atstovai priduria, kad šiuo metu Lietuvoje daugelis nuo didžiųjų šalies miestų nutolusių TA stočių (iš visų jų yra 68) dėl mažo transporto srauto yra nuostolingos ir dirba tik dėl to, kad tie nuostoliai dengiami centralizuotomis lėšomis.

Perspėjama, kad nereguliuojant techninės apžiūros vykdytojų skaičiaus naujosios stotys telktųsi didžiuosiuose miestuose. „Dėl šios priežasties mažėtų dabartinių sistemos narių pajamos, išlaikyti ar užtikrinti nustatytą techninį lygį nuostolingai dirbančius TA centrus periferijoje būtų neįmanoma. Tikėtina, kad mažosios patikros stotys būtų likviduotos, o jų vietoje neatsirastų alternatyvų – naujų kontrolės centrų, nes tai tiesiog nerentabilu.

Drauge tai sudarytų prielaidas didėti socialinei įtampai, nes nemažam skaičiui automobilių savininkų iki kelių kartų padidės atstumas iki artimiausios techninės apžiūros stoties. Šie pasikeitimai pirmiausia palies žemdirbius, pensinio amžiaus ir turinčius mažas pajamas piliečius bei krovininio transporto įmones“, – teigia „Transekstos“ vadovybė.

alfa.lt


Straipsnio komentarai

rusnes pijokas2019-05-03
tehnikine visada nebrungiai galima nusipipirkti. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-04-30
va čia irgi įdomu požiūris. čia gi kalba eina apie visų eismo dalyvių saugumą, o jiems tik bado žaidynių rinkos duonos žaidimai ir žaidėjai galvoje. Tame ir esmė kad lapė vištidėje tai ne monopolis, bet kažkoks parazitas. Nu visų pirma net kalbos neturėtų būti apie tokių "paslaugų" buvimą privačiose rankose, nesvarbu kad čia tik priedanga kad veiktų susivienijęs smaluotų biudžetų karinio aparato cžv gestapo iškrypėliatas po asociacijų ir vaivorykščių vėliavomis. Kokios įdomios pavardės: didžiokas, šlėderis, misiūnas, tt.. Kas jiems tokias pavardes išdavė. Jugi akivaizdžiai nėra perėję jokių apžiūrų ir nesutepę važiuoja girždėdami ant visos lietuvos gadindami gerą bylą visiems. Tad jie čia bando ne išardyti kažką, bet užsipilti dar smalos ir padidinti deguto proporcijas tuščioje medaus statinėje. Nu kažkas panašaus egzistuoja ir amerikoje kur "įgalioti" servisai patys atlieka ir remontus ir patys išduoda ir techninės apžiūros lipdukus savo darbui ale "muša patys rėkia". Nu aš prisimenu kai gyvenau Pennsylvanijoje prieš 20 metų ten buvo panaši tvarka. Tai kai nusipirkau tokią visišką kliarką - ford escort ir reikėjo techninės apžiūros. Tai toks "lenkas" žinojo meistriuką dirbantį garažiukę kažkokiame visiškame užkampyje. Tai nuvažiavau ir uždėjo tą lipduką nieko neapžiūrėjęs. Net nereikėjo brangiau mokėti. Jokių kyšių, tt. Tik "apžiūros" savikainą, kuri buvo dar pigesnė negu mano vietiniame užkampyje. Negalima ir neatmesti kad tie meistriukai yra kažkokie "harry potter" raganiai kuriems viskas matosi kitaip. gal jie mato viską kiaurai tik užmetę žvilgsnį į mašiną kaip kokie harry potter magai. Nu mano ta mašina kad ir su technine apžiūra toli nevažiavo. Greitai nusprogo. Tame ir esmė kad apžiūra reikalinga tiems vairuotojams kurie nenusimano apie tai ką daro ty "vairuoja" transporto priemonę kaip vaikai sukiodami baranką ir spausdydami mygtukus, tarsi čia nesėdėtų ant parako statinės. Jugi tai tolygu savižudybei ir kamikadzėms vairuoti techniškai netvarkingai automobilį ar vairuoti netvarkingai kad ir techniškai tvarkingą automobilį. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?