Į gyvenimą – su euru

2015-01-28, Saulius SODONIS
Sekunde.lt nuotrauka
Sekunde.lt nuotrauka

Jau baigiame apsiprasti su naująja mūsų valiuta – euru. Kainos daugeliui dar kiek neįprastai atrodo ir norisi jas vėl perskaičiuoti litais. Žinoma, užtruksime, kol apsiprasime, tačiau viskas stos į savo vietas, kai įprasime už kepalą duonos ar puodelį kavos atsiskaityti smulkiais pinigais.

Šioje situacijoje tik gaila įprastų litų dėl labai aiškiai matomo jo nominalo ant monetų. Mūsų centai buvo patogesni nei euro centai, nes skaičiai buvo labiau įžiūrimi. Tačiau euro monetų šonuose esančios įpjovos aiškesnės, dėl to yra paprastesnis jų pažinimas.

Atėjus eurui prisiminėme gerokai primirštą problemą – pinigų padirbinėjimą. Kriminaliniam pasauliui, matyt, nelabai apsimokėjo padirbinėti litus. Be to, greičiausiai, sunku buvo tai padaryti. Tačiau įvedus eurą plūstelėjo įvairios klastotės. Tai labai palanki proga, nes didžioji dalis lietuvaičių rankose tokio pinigo nėra laikę. Todėl tik iš įvairių bankininkų nusakytų požymių bando susigaudyti – tikras ar ne pinigas, esantis jų rankose. Ypač keblu ir nesaugu gali būti žinant, kad padirbinėjami ir mažo nominalo banknotai – penkių, dešimties, dvidešimties. Ypač sumaišties gali įnešti senos „laidos“ penkių ir dešimties nominalų banknotai – jie tiesiog ne tokių ryškių spalvų kaip vėliau išleisti. Vis dėlto derėtų būti dėmesingiems ir jei abejojate – neskubėkite kur patamsyje jais susimokėti. Kitaip galite būti apkaltinti padirbtų pinigų platinimu. Jei abejojate, ar jūsų turimas pinigas yra tikras, kreipkitės į bent kurį banką ar bent į stambesnę parduotuvę – visi jie turi pinigų tikrinimo aparatus.

Tiesa, yra ir kitų pavojų. Nors labai greitai to gal ir nepajusime, tačiau vis dėlto pastebėsime, kad pamažu po kurio laiko ims brangti mūsų įprastos kasdienės prekės. Ir tai gali būti ne tiek dėl verslininkų noro daugiau uždirbti, o dėl euro politikos, kurią vykdo Europos centrinis bankas (ECB). Šiuo metu iš pateiktų valiutų kursų matosi, kad euro vertė pamažu vis mažėja. Ypatingai tai akivaizdu pažiūrėjus į Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį – jo vertė kyla, o euro – smunka. Taip yra dėl daugybės priežasčių, kurių viena svarbiausių – lėtėja Europos Sąjungos ekonomika. Norint ją stimuliuota iki šių metų pradžios buvo mažinamos skolinimosi bankuose palūkanos. Taip buvo tikimąsi, kad „atpigę“ pinigai vilios ir gundys žmones daugiau skolintis. Ypač tuo turėtų susidomėti verslas. Vis dėlto toks sumanymas nelabai pavyko, prieš savaitę ECB vadovybė sugalvojo žengti drastišką žingsnį: kalbant paprastai – atspausdinti daugiau eurų. Tie, kurie bent kiek nors yra susipažinę su ekonominiais procesai, žino, kad tokiu atveju, kai daugėja prekėmis nepadengtų pinigų, tiesiog brangsta prekės ir paslaugos. Šio sumanymo autoriai tikisi, kad bijodami prarasti nuvertėjančius pinigus, žmonės Europoje tiesiog nebetaupys, o ims juos leisti norėdami įsigyti prekių. Tuomet kils poreikis pagaminti daugiau prekių, už kurias bus mokami mokesčiai, atlyginimai darbuotojams. Tai turėtų paskatinti ekonomikos atsigavimą. Galima tik prisiminti, kad tokių sėkmingų atvejų pasaulio istorijoje jau būta. Tačiau tai gana pavojingas kelias, nes ne visi draugiškai nusiteikę Europos ekonomikos atžvilgiu.

Šie ekonominiai procesai Lietuvą turėtų pasiekti tik po kurio laiko. Tad nesukdami galvos dėl to, ko pakeisti mūsų maža valstybė negali, tiesiog gyvenkime kasdienį gyvenimą. Su euru esame tiesiogiai ir stipriai susieti nuo 2004 metų. 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?