Ką švęsime: Rasas ar Jonines?

2019-06-21, Jurga PETRONYTĖ
ve.lt nuotr.
ve.lt nuotr.

Turėtume švęsti Rasas, o ne Jonines, ilgiausią dieną - birželio 22-ąją, o ne 24-ąją ir, žinoma, jokiu būdu be alkoholio, o atlikdami sakralius ritualus su žolynais, vandeniu, ugnimi, skirtus saulei pagarbinti. Tokią ilgiausios metų dienos šventės viziją mato Etninės kultūros globos taryba, teikianti rekomendacijas švenčių organizatoriams.

„Tai yra vadinamųjų etnokultūros globėjų spekuliacijos, neparemtos jokiais faktais. Seniausias šios šventės pavadinimas yra pamirštas, tad vadinti ją galime Rasomis, Kupolėmis, Joninėmis. Šventė ši buvo švenčiama visą mėnesį. Buvo aukojami gaidžiai, keliami pokyliai, šokama ir dainuojama pievose ir karčiamose“, - dėstė baltų kultūros, religijos ir mitologijos žinovas, etnologas prof. dr. Rimantas Balsys.

Etninės kultūros globos tarybos pastabos, kodėl afišose nurodytas Joninių pavadinimas, o pamirštos Rasos, sulaukė trijų dienų trukmės renginį Šventojoje organizuojantis Palangos kultūros ir jaunimo centras.

„Oficialaus rašto nebuvo, tik telefoninis pokalbis ir elektroniniu paštu atsiųsta nuoroda, kurioje paaiškinta, kad „Rasos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) - senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis. Nustebau. Nuo kada Joninių negalime Joninėmis vadinti? Renginio pavadinimo šiemet nepakeitėme, nes jau afišos buvo užsakytos“, - prieššventiniais rūpesčiais pasidalijo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.

Koks tikrasis vardas?

Etninės kultūros globos tarybos atstovė Žemaitijos regionui Diana Kanclerė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog šventes reikėtų vadinti tikraisiais vardais.

„Rasos ir Joninių diena yra ir oficialus šventės pavadinimas. Seimas jį įtvirtino Darbo kodekse, kuriame nurodoma, kad ši diena, minima birželio 24-ąją, yra ne darbo diena. Tad mes stebime, kad visas pavadinimas ir turėtų būti naudojamas“, - teigė D. Kanclerė.

Darbo kodeksu remiasi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kaip oficialų šventės pavadinimą nurodanti Rasos ir Joninių dieną, tačiau Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, Lietuvių kalbos žodyne teigiama, kad Rasos šventė dar vadinama Kupole (Kupolėmis), Kreše (Krešėmis), Rasomis, Vainikų švente.

Etninės kultūros globos taryba, anot D. Kanclerės, rekomenduoja vadinti šventę Rasomis, o skliausteliuose nurodyti Kupolės, Joninių pavadinimą.

„Jonines visi labai šventė sovietmečiu ir iki šiol labiausiai paplitęs Joninių pavadinimas. Senojo tikėjimo šventės Rasų, Kupolių pavadinimai dabar tarsi iš naujo atrandami. Mūsų pareiga juos priminti. Esame už susitarimą, o ne prievolę. Ten, kur yra įsakymas - ten kyla priešprieša. Norime gražiuoju susitarti, kad senieji pavadinimai savaime sugrįžtų„, - kalbėjo D. Kanclerė.

Etninės kultūros globėja turėjo priekaištų ir šventės scenarijui: „Vasaros saulėgrįžos šventės papročiai turėtų būti susiję su gamtos virsmu, tai ritualai su žolėmis, vandeniu, ugnimi. Šventės pavadinimas Kupolės nurodo, kad tai augalų klestėjimo laikas, todėl iš augalų piname vainikus, kurie simbolizuoja saulę. Žoles renkame, laužus deginame. Tai stiprios apeigos, primenančios mūsų praeitį, tautos dvasią. Esame lietuvių tauta ir nuo savęs, savo genetinės atminties nepabėgsime, turime aisčių, baltų kryptį ir turime ją gerbti. Žinoma, su krikščionybe susijusius dalykus galima integruoti ir Jonus taip pat pagerbti.

Nėra gerai, kai šioje šventėje bandoma suplakti ritualus: degti laužus, pinti vainikus ir sykiu prekiauti mugėje, gerti alkoholį. Pagal mūsų senąjį tikėjimą nebuvo priimta, kad tai būtų vienoje krūvoje, nes ritualai, apeigos, susijusios su gamtos virsmais, turi gilią, sakralinę prasmę„, - aiškino D. Kanclerė ir pridūrė, kad tikrąją Rasos, Kupolės šventę šiais metais reikėtų švęsti ne birželio 23-24 d., o birželio 21-22 d., kai saulė pakils į aukščiausią tašką ir diena bus pati ilgiausia. Ilgiausia diena truks 17 val. 19 min. ir tai bus birželio 22 d.„, - akcentavo pašnekovė.

Pavadinimą diktuoja forma

Klaipėdos etnokultūros centras birželio 24 d. klaipėdiečius ir miesto svečius taip pat kviečia į Joninių šventę Dangės skvere. Centro direktorė Nijolė Sliužinskienė tvirtino, kad nėra jokio nutarimo, kokį pavadinimą - Rasų ar Joninių - naudoti.

„Mūsų manymu, tai priklauso nuo šventės formos.

Rasos - tai apeiginė dalis, kurią gamtoje atlieka nedidelis žmonių būrys. Mieste to padaryti neįmanoma, bet juk nepaliksime miesto tokią naktį be šventės.

Pirmasis variantas, kurį ėmėme organizuoti, buvo Joninių gegužinė. Ją kurdami, rėmėmės pokarinėmis miesto švenčių tradicijomis, kurias mums pateikė Klaipėdoje tuo metu gyvenę žmonės. Joninių gegužinės vykdavo miesto parke. Žmonės susiburdavo, šokdavo, muzikuodavo. Mes dar pridėjome edukacinių veiklų: kaip pinti vainikus ir pan. Kai šventė pradėta organizuoti Jono kalnelyje - ji tapo dideliu renginiu su linksmybėmis, edukacijomis ir Jonų pagerbimu. Didelė šventė bus ir Dangės skvere. Pavadindami tokį renginį Rasomis, mes prasilenktume su tiesa“, - kalbėjo N. Sliužinskienė.

Jono Krikštytojo gimtadienis

„Gimtadienį mes švenčiame tą dieną, kai išvydome saulę, tačiau mamos pilvelyje jau buvome anksčiau. Tad galime švęsti ir dieną, kai buvome pradėti. Kuris gimtadienis yra tikrasis? Taip pat birželio 24-oji yra šventė, kuri vienoje kultūroje švenčiama vienaip, kitoje - kitaip. Krikščionių katalikų religijoje birželio 24-ąją minima Jono Krikštytojo gimimo diena“, - krikščioniškąjį šventės aspektą aiškino Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės parapijos klebonas Vilius Viktoravičius.

Šventajame Rašte, anot kunigo, paminėta, kad Jonas Krikštytojas gimė pusmečiu anksčiau nei Jėzus, tad jo gimimo diena sutapatinta su birželio 24 d. „Nors Kalėdų laikas - taip pat yra simbolinė Jėzaus gimimo data“, - priduria pašnekovas.

Pasak V. Viktoravičiaus, bažnyčiai Jono Krikštytojo gimimo diena - reikšminga šventė. „Pažymėtina, kad apskritai minima tik Jėzaus, Marijos ir Jono Krikštytojo, kuris buvo Jėzaus pirmtakas, gimimo diena. Vatikane ši diena yra laisvadienis. Ji švenčiama dalyvaujant Šv. Mišiose, t. y. skiriant dėmesio maldai ir vienas kitam. Tai yra svarbiausi dalykai, o kaip dar švęsime: ar šokinėsime per laužą, ar stalo žaidimus žaisime - kiekvienos šeimos pasirinkimas“, - mano klebonas.

Ar Jonų vardynos, minimos šią dieną, pagerbiant Joną Krikštytoją, pašnekovas negalėjo patvirtinti, nes žinoma apie 300 oficialiai paskelbtų šventųjų Jonų. Jau vien Biblijoje minimi du: Jonas Krikštytojas ir Jonas Evangelistas.

Seniausias pavadinimas neišliko?

Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekaną, baltų kultūros, religijos ir mitologijos žinovą, etonologą prof. doc. Rimantą Balsį nustebino Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijos renginių organizatoriams.

„Neteisūs yra tie, kurie teigia, kad Rasos, Kupolės yra tikrasis šventės pavadinimas.

Greičiausiai paties seniausio pavadinimo mes neišlaikėme ir jo nėra. Trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos šventei įvardinti įvairiuose latvių, lietuvių ir prūsų šaltiniuose randame tokius pavadinimus: Jani, Joninės, Kekiris, Kreszė, Kupole, Ligo svetki, Rasos.

Kekirio ir Krešės (Kreszes) pavadinimai užrašyti kitataučių ir, viena vertus, per menkai paliudyti šaltiniuose, kad apskritai galėtume juos be išlygų sieti su vasaros saulėgrįžos švente. Rasų, Kupolės arba latvių Ligo svetki vardai greičiausiai atsirado suteikus pirmenybę kuriam nors vienam išskirtiniam šventės momentui - ryto rasos apeiginiam sureikšminimui, gydomųjų žolynų rinkimui ar populiariam vasaros saulėgrįžos šventės dainų refrenui.

Pirmenybę vis dėlto reikėtų atiduoti Kupolei, nes ir jau minėti pavadinimai - Krešės (Kreszes) bei Kekiris - taip pat semantiškai sietini su augmenijos vešėjimu, taigi gan artimi Kupolės reikšmei.

Joninių pavadinimą reikėtų laikyti sinkretiškiausiu, išreiškiančiu ir liaudiškąjį (ikikrikščioniškąjį) šventės turinį, ir su krikščionybe atėjusį jos pavadinimą. Juo labiau kad ir kitų mūsų kalendorinių švenčių (Kalėdų, Kūčių, Velykų) pavadinimai ir jų turinys atspindi tą pačią tradiciją - nuolatinį dviejų kultūrų, dviejų religijų sinkretizmą.

Aš rašyčiau visus tris elementus: Rasos, Kupolės, Joninės - tada visi būtų patenkinti. Juk krikščioniškasis laikotarpis mums nėra svetimas, mes jau 600 metų gyvename kaip krikščionys. Kodėl turėtume krikščioniškas tradicijas išbraukti?

Būtent krikščioniškas kalendorius įtvirtino ir šventės datą - birželio 24-ąją - kaip Švento Jono naktį. Ikikrikščioniškais laikais žmonės vadovavosi gamtos kalendoriumi, stebėjo saulę ir pagal šešėlių ilgį nustatydavo, kada yra ilgiausia diena. Nebuvo fiksuotos konkrečios dienos, kada švęsti. Šventinis periodas tęsdavosi savaitę, dvi ir net tris. Beje, pirmuosiuose rašytiniuose šaltiniuose apie Jonines teigiama, kad jos švęstos visą mėnesį„, - dėstė prof. dr. R. Balsys.

ve.lt


Straipsnio komentarai

..2019-06-22
nu tame ir esmė kad jeigu sako kad švęsdavo visą birželį tai turbūt lygiai tas pats kartodavosi ir visą gegužę ir visą liepą ir visais kitais mėnesiais. Nu ale kažkoks cirkas. Greičiausiai tie visi dvarai ir rūmai taip ir buvo suorganizuoti kaip kažkokie kaimo turizmo hiltonai, las vegasai, mariottai, kur visokie buožės turistaudavo nuo vieno prie kito. Na o aplink kiekvieną tokią šildančią karčiamą buvo ir kažkokie gyvuliniai vagonėliai aptarnaujančiam personalui. Tad čia tik kas liečia karinės agresijos pusę. Kaip buvo su vietiniais aborigenais tai nesvarbu. Jie gi nešvenčia mūsiškių švenčių. Tad jeigu švenčiate nors vieną šventę tai mūsiškiai gali atrodyti kaip savi nes jie tokie šventikai kad tuo laiku irgi kažką švenčia. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-06-22
o kokie šventikai. visą mėnesį būtigeidžiai buožės švęsdavo aukodami gaidžius. ir kas čia per atmintis pas atgimėlius kad jie sugeba "atsiminti" kas ir kaip ką kada švęsdavo. Tarsi kažkokie ne šventi šventuoliai, kurie turi makaronų bet neturi puodynių ar katilų kur tų makaronų krėsti. Matot visos pavardės tai kažkokios tarsi personažai stribininkysčių. Negalima nepagalvoti kad anksčiau gal iš viso mėnesių net nebūdavo arba gal toks laiko tarpas būdavo visai kitaip skaičiuojamas ale trukdavo porą valandų. Matyt įvairūs iškrypėliato atgimėliai iš įvairių šalių bando vienytis ir žydėti po lietuvos vėliava ir daryti taip kad būtų visi vilkiniai buožės sotūs. Nu pvz kad galėtų buožės iš argentinos ar brazilijos kurie ten įpratę kažką švęsti galėtų turėti stogą kad ir čia tuo užsiimti. Mūsiškių dienos kaip šventės, kaip invazinių vyšnių ir višnu žydėjimas, kur swastikos sukasi greitai. Nu tame ir esmė kad kai pažiūri tų buožių instagramus jie beveik niekur neužsibūna, visą laiką bastosi visur, turbūt per dieną išleisdami daugiau negu kad aš per metus. Kas įdomiausia kad visur vežiojasi ir trispalves. Tarsi jie čia kažkokie "keliautojai" magelanai, kolumbai, james cookai, tt.. Bet tame ir esmė su tais james bondais ir jasonais bournais, kad neaišku kiek jie tų vėliavų vežiojasi. Jugi tokie rakštisteinai vienu metu turi po dešimtis pilietybių. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?