Banko kortelės ir QR kodai: kada nebereikės nešiotis monetų ir banknotų?

2019-09-12
pixabay.com iliustracija
pixabay.com iliustracija

Lietuviai, skirtingai nei Vakarų Europos gyventojai, ypač myli grynuosius pinigus. SEB banko duomeninis, apie 10 proc. Lietuvoje gyvenančių suaugusiųjų apskritai neturi mokėjimo kortelių. Vis dėlto prognozuojama, kad po dešimties metų situacija gali kardinaliai pasikeisti.

Dažnesnis grynųjų pinigų atsisakymas užtikrintų didesnį skaidrumą ir sudarytų daug patogesnes sąlygas verslui. Kai kuriose įstaigose Lietuvoje jau net nebėra galimybės mokėti grynaisiais. Tiesa, vartotojai dar nėra pripratę prie šio požiūrio į prekybą.

Grynaisiais pinigais Lietuvoje vis dar dažnai atsiskaitoma prekybos vietose, kavinėse ir restoranuose. Dėl tokių vartotojų įpročių kai kurios elektroninę prekybą vystančios parduotuvės netgi palieka galimybę atsiėmimo punktuose ar prekybos centruose atsiskaityti grynaisiais.

Tiesa, žengiant koja kojon su technologijomis, verslas ir gyventojai prisitaiko prie pokyčių. Atsiranda įmonių, siūlančių naudotis jų programėle lyg elektronine pinigine telefone. Taip pat yra daugybė vietų, kur atsiskaityti už paslaugas galima kriptovaliutomis. Taigi ateityje gyventojai galės vis rečiau nešiotis su savimi banknotus ir monetas.

Dažnesni atsiskaitymai kortelėmis parduotuvėse

Prekybos centruose taip pat galime pastebėti pokyčių – beveik visuose didžiuosiuose tinkluose atsirado kasos, kuriose galima atsiskaityti tik banko kortelėmis.

„Maximos“ operacijų vadovės Irtautės Ščerbavičienės teigimu, atsiskaitymų kortelėmis skaičius auga. Šis būdas, pasak jos, yra greitesnis ir paprastesnis nei atsiskaitymas grynaisiais.

„Prisitaikydami prie klientų didiname kasų, kur galima atsiskaityti tik kortelėmis, skaičių. Per aštuonis šių metų mėnesius apie 34 proc. mūsų klientų rinkosi atsiskaityti kortele, o 66 proc. – grynaisiais pinigais. Apyvartos atžvilgiu taip pat pastebime didelį atsiskaitymų kortelėmis augimą. Jis daugiausia susijęs su bekontakčių kortelių plėtra“, – sakė I. Ščerbavičienė.

Prekybos tinklo atstovė priminė, kad nuo šių metų kovo klientai gali atsiskaityti ir naudodamiesi mobiliąja programėle – ją gali naudoti ir vietoj plastikinės AČIŪ kortelės. Taip pat parduotuvėse praplėstas savitarnos kasų tinklas – vis mažiau kasininkų priima pinigus ir atiduoda grąžą.

Lietuvoje vietų, kur galima atsiskaityti kortelėmis, daugėja, tačiau augimo tempas galėtų būti ir spartesnis, tvirtino Lietuvos banko (LB) atstovė Jekaterina Govina.

„Lietuvoje atsiskaitymas kortelėmis vidutiniškai auga 5 proc. per metus. Lyginant su kitomis ES šalimis, pagal skaitytuvų skaičių Lietuva dar atsilieka nuo vidurkio – mūsų šalyje 1 mln. gyventojų tenka beveik 20 tūkst. skaitytuvų, o ES vidurkis – 24 tūkst. Tiesa, atsiranda naujų atsiskaitymo formų, kai pakanka vien mobiliųjų telefonų ir jų susiejimo su sąskaitomis“, – kalbėjo LB valdybos nario patarėja.

Pasak J. Govinos, LB neteikia pirmenybės nė vienam iš atsiskaitymo būdų, bet siekia didinti visos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių rinkos konkurencingumą dėl pačių vartotojų ir įmonių interesų.

„Iš esmės ir verslas dažniausiai renkasi mokėjimo priemones, kurios yra efektyvios sąnaudų prasme, patogios ir priimtinos klientams. Neretais atvejais tai būna atsiskaitymai negrynaisiais. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse jau gausu zonų be grynųjų pinigų. Tokių vietų jau yra ir Lietuvoje“, – tvirtino LB atstovė.

Mokėti už kavą ir skanėstus – tik kortele

Kavinėje „Huracan“ buvo nuspręsta visus atsiskaitymus vykdyti tik banko kortele. Taip, pasak vadovo, nuspręsta dėl darbuotojų patogumo ir vidinio įmonės skaidrumo.

„Atsiskaitymai vyksta greičiau, taupomas darbuotojų darbo laikas. Jiems nereikia skaičiuoti centų prieš ir po pamainos, nereikia vežti pristatyti centų ir turėti grąžos atidarius kavinėje rytais. Taip pat tokį sprendimą paskatino noras turėti daugiau skaidrumo tarp kolegų“, – sakė kavinės direktorius Vytautas Kratulis.

Kavinės klientams toks atsiskaitymo būdas kartais vis dar pasirodo neįprastas: „Nors jau beveik pusantrų metų taip dirbame, dalis klientų piktinasi, netgi skambina man asmeniškai, rašo skundus apie pažeistas jų teises. Nors daugelis klientų yra patenkinti, darbuotojoms visiems vis tenka priminti apie mūsų tvarką, o kiekviename kampe yra stoveliai, informuojantys, kad grynųjų pinigų nepriimame.“

Įvesti tokią tvarką, anot direktoriaus, vadovybę paskatino noras savo veikla prisidėti prie šešėlio Lietuvoje mažinimo.

Kišenė telefone – jokių grynųjų pinigų

Dar viena alternatyva gryniesiems pinigams – programėlė „MoQ“. Joje vartotojas valdo savo sąskaitos likutį, atlieka papildymus. Tai panašu į elektroninę pinginę.

Pasak įmonės atstovo Tomo Nemuros, kiekvienam programėlės vartotojui atidaroma IBAN sąskaita, kurią papildyti galima bankiniu pavedimu arba susiejant su mokėjimo kortele.

Naudotojai turi ir nemokamą atidėto mokėjimo galimybę, kuri leidžia iki 50 eurų vertės pirkinius įtraukti į sąskaitą ir atidėti apmokėjimą iki kito mėnesio.

„Tai nėra kreditas, nes ši paslauga yra visiškai nemokama. Panašias paslaugas savo klientams teikia visi trys ryšio operatoriai Lietuvoje. Vartotojams įprasta, kad į mobiliojo ryšio sąskaitą jie gali įtraukti mokėjimus už automobilio stovėjimą. Mes šią galimybę išplečiame iki visų atsiskaitymo vietų, kuriose galima atsisakityti „MoQ“, – aiškino T. Nemura.

Pasak įmonės atstovo, mobiliąja programėle naudotis patogu dėl daugelio priežasčių, bet pirmiausia – dėl ypač greitų atsiskaitymų elektroninėse prekybos vietose, internete.

Pirkti bilietus skenuojant reklaminį stendą

Viena svarbiausių „MoQ“ ypatybių – ši platforma veikia kaip reklamos kanalas. Vartotojai nuolat gauna žinučių apie įvairių įmonių specialius pasiūlymus, kuriais galima pasinaudoti perkant su šia programėle. O partneriams „MoQ“ savo ruožtu teikia skaitmeninės rinkodaros paslaugas.

„Skaitmeninius produktus, tokius kaip bilietai į renginius, dovanų kuponai, galime parduoti tiesiai programėlėje. Taigi bet kokią reklamos formą galime paversti pardavimo kanalu. „MoQ“ atsiskaitymai veikia QR kodo principu, o tai reiškia, kad šio sprendimo integravimas į reklamos priemones bet kokią reklamos formą paverčia pardavimo kanalu. Lauko stendas, reklamuojantis renginį, ne tik pristato renginį, bet ir realiu laiku parduoda bilietus“, – pasakojo T. Namura.

Programėlė taip pat siūlo būdą palikti arbatpinigių. Jie keliauja tiesiai aptarnaujančiam personalui, yra apmokestinami tik GPM, kuris deklaruojamas ir arbatpinigių gavėjo vardu sumokamas realiu laiku.

„Arbatpinigių funkcionalumas sudaro galimybę prisidėti prie prekybos partnerių darbuotojų pajamų augimo. Mūsų darbas yra pasiūlyti tokį produktą, kuris tiek vartotojams, tiek prekybos partneriams būtų naudingas. Kito būdo palankumui pasiekti nėra“, – kalbėjo atstovas.

Pokyčiai reikalauja kantrybės

Lietuvos verslo aplinką panašiems inovatyviems projektams steigti T. Nemura sakė vertinantis labai palankiai, bet abejoja, ar žmonės Lietuvoje galės greitai atsisakyti dažno grynųjų pinigų naudojimo.

„Įpročiai taip greitai nesikeičia. Teoriškai argumentų pereiti prie skaitmeninių priemonių jau šiandien yra tikrai daug, bet gana daug žmonių vis tiek renkasi grynuosius“, – samprotavo pašnekovas.

Pasak jo, laukia ilgas ir nuoseklus darbas – reikia apčiuopiamų naudų vartotojams, pasitikėjimo esamais sprendimais, nuoseklaus edukavimo proceso ir, be abejo, kantrybės. Juk, anot jo, mokėjimo kortelės irgi neįsigalėjo per dieną.

Grynųjų pinigų alternatyvos turi daugybę privalumų: tai skaidrumas, greitis, galimybė atsiskaityti elektroninėje erdvėje, paprastas išlaidų sekimas, papildomos paslaugos, pavyzdžiui, mokėjimo atidėjimas.

alfa.lt


Straipsnio komentarai

štiš2019-09-12
Atrodytų patogu...bet kiekvienas ale pirstelėjimas apmokestinamas. Bankų diktatūra...
Patogu sekti...kur buvai, ką ir kiek pirkai...Geriau keli banknotėliai kišenėje.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Liepa2019-09-12
Nu neverkšlenkit paskui kai pradės strigti elektroninė bankininkystė ir visa supista elektronika, dėl kažkokių verslo ,vagių malonumo. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar skiepijatės nuo gripo?