ŠMM teikia pataisas dėl minimalaus balo stojantiems į aukštąsias mokyklas

Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.

Sutartimis būtų nustatomi aukštosios mokyklos ir valstybės įsipareigojimai dėl aukštosios mokyklos finansavimo ir veiklos: vykdomų ir planuojamų studijų krypčių, priimamų studentų konkursinių balų, mažiausio galimo studentų skaičiaus programose, mokslinių tyrimų, studijų kokybės, tarptautiškumo. Toks valstybės reguliavimo principas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių, pažymima pranešime.

Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Studijų finansavimo principas „pinigai seka studentą“ keičiamas nėra, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.

Rodikliai – ir mokamoms, ir nemokamoms studijoms

Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijų vietas, taip pat ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas.

Pasak ministerijos, tokiu būdu būtų užtikrinamos kokybiškos studijos ir vienodos priėmimo sąlygos stojančiajam nepriklausomai nuo to, kokį studijų finansavimo tipą ar aukštąją mokyklą jis renkasi.

Ministras D.Pavalkis anksčiau yra sakęs, kad minimalus balas bus skirtingas skirtingiems universitetams, o jį įvedus pirmakursių turėtų sumažėti 5-6 tūkstančiais.

Minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę šiuo metu jau yra nusistatęs Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas.

Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, naujajame Mokslo ir studijų įstatymo projekte aukštosioms mokykloms nustatoma pareiga konsultuoti studentus apie karjeros galimybes.

Studijos gali trumpėti

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatyta galimybė universitetams trumpinti studijas iki 3 metų (180 studijų kreditų) bakalauro ir 1 metų (60 studijų kreditų) magistrantūros.

Aukštųjų mokyklų valdyme numatoma, kad jų taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turėtų akademinės bendruomenės nariai.

Siūloma įtvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos – kaip viešosios įstaigos, turinčios specialųjį statusą – teisinį statusą, kuriuo remiantis valstybinei aukštajai mokyklai būtų taikomi kitokie teisinio reguliavimo principai dėl turto, pelno ir žemės mokesčio.

Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė Seimui pateiks svarstyti pavasario sesijoje.