Žemaičių Naumiestyje šėlo margaspalvės Mykolinės

2019-10-05

Į tradicinę Mykolinių šventę visus kvietė Žemaičių Naumiesčio bendruomenė. Čia susirinkęs gausus būrys žmonių išties turėjo ką veikti: lankėsi etnografiniuose kiemeliuose ir aptarinėjo šiųmetį derlių, veikė prekybininkų mugės, vėliau klausėsi smagių koncertų. Renginio metu, kaip ir kasmet, didelis dėmesys skirtas ūkininkams.

Priminė tradicijas

Šventė skirta Žemaitijos 800 metų jubiliejui. Todėl žemaitiškos šnektos netrūko. Pirmiausia į sceną pakviesti Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis ir bendruomenės pirmininkė Jolanta Majienė tarė sveikinimo žodį ir paskelbė renginio pradžią.

Scenoje suskambo Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ dainos, o jo vadovė Adma Baltutienė priminė šventės tradicijas.

Šv. Mykolas (Mykolinės, rugsėjo 29 d.) kai kur Europoje laikyta svarbiausia rugsėjo diena. Šv. Mykolas - Vokietijos patronas. Senovės germanai šio šventojo atvaizdą turėjo net savo vėliavoje.

Šv. Mykolas Arkangelas – galingiausias iš visų angelų, nugalėjęs visas Liuciferio siųstas piktąsias jėgas, kurios liaudyje dažniausiai įsivaizduojamos kaip slibinas ar didelė gyvatė. Todėl suprantama, kodėl žmonės, išsiruošę į tolimesnę kelionę, visada sukalbėdavo maldelę: „Šv. Mykolai Arkangelai, kaip tu nugalėjai biesų galybę ir apvalei dangų, taip nuvalyk mano kelius nuo viso pikto. Amen“.

Buvo manyta, kad Bobų vasara prasideda trys dienos prieš Mykolą ir baigiasi trys dienos po Mykolinių. Yra užrašytas tikėjimas, kad Mykolinių vakarą merginos aplinkui savo lovą barstydavo kanapes. Jei susapnuos vaikiną, tikėtasi, kad tai bus jos kanapių rovėjas – būsimasis vyras. Matyt, rudenėjimas ir garbingas šventojo vyro vardas lėmė tokius būrimus, tai tarsi šaltojo metų laiko būrimų pradžia.

Baudžiavos laikais šv. Mykolas buvo duoklių ponui atidavimo terminas. Mažojoje Lietuvoje Prūsijos valdžia dar XVIII a. pradžioje specialiu potvarkiu buvo nustačiusi, kokia tvarka didesni ir mažesni vaikai privalo eiti į mokyklą. 1734 m. Karaliaučiuje išleistame įsake buvo sakoma, kad dėl ūkio darbų nuo 5 iki 6 metų vaikai privalo lankyti mokyklą vasarą nuo Velykų iki Mykolo, paaugliai – per žiemą, nuo Mykolo iki Velykų...

Kadaise Mykolinės buvo pats bulviakasis (vėliau tai laikyta bulviakasio pabaigtuvių apytikre data). Apie Mykolines dar sėjami kviečiai, vėlyvieji rugiai, tikintis, kad pasėjus šv. Mykolo garbei, duos gerą derlių, nes nespės išsišakoti… Nuimamas daržų derlius.

Ištarti padėkos žodžiai

Po svečių sveikinimų, Lietuvos Respublikos Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda pradėjo apdovanojimų maratoną. Jis įteikė padėką seniūnijos kultūros puoselėtojui, už spinduliuojančią meilę savo kraštui, žmonėms, už visuomeninei veiklai skirtą laiką Valerijonui Krutikovui.

Padėkas ūkininkams įteikė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis. Jomis džiaugėsi bitininkai Ona ir Petras Petrošiai (Šilutės seniūnija), Daiva ir Vytautas Alminauskiai  (Švėkšnos seniūnija), Aldona Valdžienė (Saugų seniūnija), Rima  ir Vytautas Vyšniauskai, (Gardamo seniūnija), Aniceta Skurdelienė  (Žemaičių Naumiesčio seniūnija).

Pagerbti dar kartą ir „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai: III vieta - Aldona Valdžienė (Saugų sen. Alkos k.), II vieta - Laima ir Steponas Mockai (Žemaičių Naumiesčio sen. Makių k.), I vieta - Solveiga ir Linas Kairiai (Usėnų sen. Galzdonų k.).

Kvepėjo kopūstiene

Renginio metu net 13 komandų turėjo išvirti po 20 l sriubos. Ją vertino speciali komisija, o tuo metu visi renginio dalyviai buvo kviečiami į etnografinius kiemelius ragauti gardžiai kvepiančių sriubų. 

Po ilgų komisijos vertinimų nutarta apdovanoti dvi pirmas vietas. Jas laimėjo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos komanda „Linksmoji virtuvėlė“ ir vietos jaunimo komanda „Draugai“.

Antra vieta atiteko Žemaičių Naumiesčio bendruomenės komandai „Pelėduka“.

Nepamiršti ir Mykolo vardo savininkai. Tačiau šiemet tokiu vardu pavadintas tik vienas berniukas, kuris su tėveliais atvyko iš Kauno.

Vyko ir ūkininkų kiemelių pristatymas. O jų pavadinimai išties buvo gražūs: „Kaimynų bleinės ir šovynės“ (Mažosios Lietuvos), „Pyna alieji“ (vietine tarme žemaitiškai), „Grūdu kyms“, „Suodna i mėška taks“, „Mėsuos skvers“.

Dainos, šokiai tęsėsi iki vėlaus vakaro. Jį vainikavo fejerverkai.

Daugiau nuotraukų: facebook


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar lankėtės Sausio 13-osios minėjimo renginiuose?