Pieno ūkį nutarė modernizuoti sunkmečiu

2019-11-13

Pagėgiai. Ar galima ir verta investuoti į pieno ūkį sunkmečiu? Niekas neneigia, kad tai rizikinga. Bet jeigu nori sėkmingo verslo, turi augti, jeigu nori augti, turi investuoti. Tokia pagrindinė mintis nuskambėjo Pagėgiuose vykusioje diskusijoje „Pieno ūkio modernizacija sunkmečiu – patirtys ir išmintys“, į kurią paklausyti ekspertų ir kolegų minčių atvyko per pusantro šimto ūkininkų, gyvulininkystės specialistų, žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Diskusijos „kaltininkas“ buvo ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus Kelneris, šių metų vasarą modernizavęs pieno ūkį ir pastatęs du „Lely“ robotus.

Investicijoms jis ryžosi įsiklausęs į ekspertų įžvalgas, kad pieno sektorius gali dirbti efektyviau, turi galimybių kelti našumą bei didinti pelningumą. Kita vertus, bemaž 30 metų žemės ūkyje dirbantis R. Kelneris – vienas pažangiausių šalies ūkininkų, anksti supratęs kooperacijos naudą, įžvelgęs būtinybę patiems ūkininkams turėti pieno perdirbimo galimybę. Įžvalgumas, nuojauta, o kai kada – ir drąsiai priimti rizikingi sprendimai padėjo jam sukurti modernų ir rentabilų gyvulininkystės ūkį.

Naujos technologijos ūkyje užtikrina veiklos nuoseklumą ir didina efektyvumą, tačiau ne mažesnę naudą teikia sukauptos patirties ir išminties panaudojimas, todėl R. Kelneris, pasidalijęs žiniomis, pakvietė kolegas ūkininkus apžiūrėti jo ūkio Lumpėnuose.

Sprendimas investuoti paremtas ekonominiais skaičiavimais

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/renginiai/pieno-uki-nutare-modernizuoti-sunkmeciu?fbclid=IwAR09YrcRy8vCNxLo8P2UDFCGhyW3AKkHk5W4sl6YMfgpAzq7IQceNbZM5vI#.XcvN3oFHHjs.facebook
Sprendimas investuoti paremtas ekonominiais skaičiavimais

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/renginiai/pieno-uki-nutare-modernizuoti-sunkmeciu?fbclid=IwAR09YrcRy8vCNxLo8P2UDFCGhyW3AKkHk5W4sl6YMfgpAzq7IQceNbZM5vI#.XcvN3oFHHjs.facebook

Sprendimas investuoti paremtas ekonominiais skaičiavimais

Be ES paramos, ko gero, jis nebūtų ryžęsis investuoti. Paramos intensyvumas – 45 proc., tad 55 proc. lėšų reikėjo skolintis iš banko. Tačiau Remigijus labai džiaugiasi ir tuo. Optimistiniu skaičiavimu, investicijos atsipirkti turėtų per 5–6 metus. „Tikiuosi, investicijos pasiteisins ir po metų, jeigu finansinė padėtis leis, diegsime dar du robotus, kad melžimo aikštelėje, kuri labai imli darbui, karvių melžti liktų vis mažiau “, – planuoja „Lumpėnų Rambyno“ šeimininkas. Šiuo metu, sako jis, ūkis kaip toje liaudies dainoje – lapatai lapatai nuo kalniuko... Tačiau Remigijus tikras, kad ateis metas kilti į kalniuką. Tokias išvadas jis daro lygindamas pieno ir grūdų ūkio kuriamą pridėtinę vertę.

Mišrus „Lumpėnų Rambyno“ ūkis pajamų ir dotacijų 2018 m. gavo 1,8 mln. Eur, atlyginimams sumokėjo 576 tūkst. Eur (391 tūkst. darbuotojams, 185,3 tūkst. mokesčiams). Grąža, t. y., pajamų iš vieno ha gauta 2 688 Eur. Jeigu tai būtų tik grūdų ūkis, vardija R. Kelneris, užtektų 4 darbuotojų, 90 tūkst. Eur atlyginimams ir valstybei, ūkis pagamintų apie 3 300 t kviečių (daugiau kaip 5 t/ha šiose žemėse neprikulsi), pajamų su dotacijomis gautų 513 tūkst. Eur, ir grąža iš 1 ha siektų 765 Eur. „Taigi, pieno ir grūdų ūkio žemės panaudojimo efektyvumas skiriasi 3,5 karto. Ir kas bus, jeigu rinką užplūs pigūs Rusijos ar Ukrainos grūdai?“ – gyvulininkystės ūkio pranašumus vardijo R. Kelneris. Tai ir yra atsakymas, kodėl jis ryžosi investuoti pusę milijono eurų į pieno ūkį. Už šias lėšas buvo rekonstruotas dar su SAPARD parama 2002 m. statytas tvartas, pakeistos karvių gulėjimo vietos, girdyklos, šepečiai, atsirado 100 papildomų vietų, nes iš jo iškelta veršidė, pakeisti visų ūkio fermų skreperiai, kurie jau buvo visai susidėvėję, pastatytas mėšlo separatorius, nes, padidėjus gyvulių skaičiui, į turimas talpyklas nebetilpo skystas mėšlas.

Pertvarka leis padidinti melžiamų karvių skaičių iki 500. Nupirktas naujas 21 t talpos pieno šaldytuvas. Taip pat pastatyta nauja veršidė ir sumontuota dar viena automatinė veršelių girdymo sistema. „Automatizuotas veršelių girdymas tikrai pasiteisina, eliminuojamas žmogiškasis veiksnys“, – pasidžiaugė R. Kelneris.

Investuoti į pieno ūkį skatino ir rūpinimasis gyvulių gerove. Melžimo aikštelė sena ir jau per maža turimam karvių kiekiui, taip pat buvo visiškai susidėvėję karvių vaikščiojimo takai, dėl ko kentėjo jų kojos, pasitaikė traumų. Vaikščiojimo takus „Lumpėnų Rambyno“ darbuotojai, kuriems Remigijus negailėjo pagyrimų, sugebėjo atnaujinti veikiančioje fermoje. „Ieškodamas būdų, kaip veikiančioje fermoje suremontuoti grindis, pigiai suradau pačias ploniausias brokuotas trinkeles, kad jos atimtų mažiau aukščio, karves suvarėme į vieną pusę tvarto, 12 žmonių iki pietų paklojo toje pusėje trinkeles, po pietų karves jau pervarėme į sutvarkytą pusę ir paklojome trinkeles ten. Taip vieną taką sutvarkėme per vieną dieną. Kitą dieną tą patį padarėme kitoje pusėje“, – džiaugėsi Remigijus greitai padarytu labai svarbiu darbu. Beje, modernizavus ūkį, nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas.

Karvių selekciją vykdė jau seniai

„Lumpėnų Rambyno“ karvių primilžis siekia 10,5 t per metus ir toks produktyvumas pasiektas maždaug prieš 8–9 metus. Tad dar didesnio robotu melžiamų karvių primilžio R. Kelneris nesitiki, tačiau kitus automatizuotos melžimo sistemos privalumus jau spėjo patirti, nors karvės robotu melžiamos tik du mėnesius. Pirmiausia beveik neliko bakterinio užterštumo – rado tik 8 bakterijas, kai leidžiama norma – iki 100 tūkst. KSV/ml. Ir mėginys imtas iš bendro šaldytuvo, tad apskritai ūkyje pieno, kurio per dieną pagaminama 11 t, kokybė yra išskirtinė.

Karvės prie roboto jau beveik įprato, liko tik 4–5, kurias dar reikia paraginti. Tačiau iš esmės didelių problemų keičiantis melžimo sistemai nebuvo. Karvių, tinkamų melžti robotais, selekciją pradėjo maždaug prieš 8 metus. Ruošėsi ne tik automatiniam melžimui – su gerais tešmenimis telyčios ir patiems naudingesnės, ir rinkoje daug paklausesnės, o ir jų ūkis kai kada parduoda. Užpernai pardavė 50 veršingų telyčių, tačiau šiemet visas atvestas telyčias paliko ūkio plėtrai. „Kai buvo pastatyti robotai, po savaitės pajutau ramybę. Robotas geras pasirinkimas – jis dirba, net kai mes miegame“, – juokėsi Remigijus. Pieną jis ištikimai tiekia žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“. „Labai džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame raškyti šiokius tokius veiklos vaisius ir einame į priekį“, – „Pienas LT“ veikla džiaugiasi R. Kelneris. Jis nesitiki, kad kils pieno kaina, jo manymu, vienintelė išeitis, norint pelningai dirbti, efektyvesnė gamyba kooperuojantis ūkiams. „Taip, kaip yra Danijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Kodėl lenkams sekasi, kodėl jie iš mūsų karves vežasi? Todėl, kad jie susikooperavę ir patys valdo savo pieną. Jokia valdžia neprivers perdirbėjų mokėti didesnės kainos ūkininkams, nepažabos prekybininkų, tik patys turime perimti perdirbimą į savo rankas ir lemti galutinį rezultatą. Taip, kaip daro visos šalys“, – R. Kelneris ragino ūkininkus pasitikėti kooperatyvu „Pienas LT“.

Ministras ragina kooperuotis

Žemės ūkio ministras A. Palionis, apžiūrėjęs „Lumpėnų Rambyną“, konstatavo, kad apsilankius tokiame ūkyje vis dėlto negali teigti, kad ir kituose pieno ūkiuose viskas taip gražu. Jis taip pat pabrėžė mažą nedidelių ūkių derybinę galią, kurią sustiprinti galėtų tik kooperacija. O ji Lietuvoje niekaip neįsivažiuoja. Ministras išsakė viltį, kad galbūt kas nors pasikeis ateityje – jau sudaryta darbo grupė Kooperacijos įstatymui tobulinti. Ūkininkų kritikos ministras sulaukė, kai paskelbė rugsėjį padidėjusias pieno supirkimo kainas – 313 Eur/t (pardavusiems daugiau kaip 40 t/mėn.) ir 249 Eur/t (smulkesniems). Iš salės skambėjo pasipiktinimo šūksniai, kad ministras mini ne bazines, o reklamuoja perskaičiuotas pieno kainas, kurioms gauti reikia ir papildomų investicijų į racioną.

Ūkininkai teiravosi ministro nuomonės apie „Pienas LT“, nes spaudoje teko matyti jo abejonių dėl šio kooperatyvo. „Taip, buvau išreiškęs abejones dėl praėjusių metų 1,3 mln. eurų pelno, kuris liko kooperatyve, o ne buvo, pagal kooperacijos tikslą, išmokėtas ūkininkams per supirkimo kainą arba išdalytas per pajus. Bet patys pajininkai nusprendė palikti pelną kooperatyve ir investuoti į technologijų modernizavimą, – savo abejones paaiškino žemės ūkio ministras. – Diskutuojant kyla pagrįstos mintys, kad jeigu šito kooperatyvo nebūtų, tai kainų supirkimo lygis galbūt būtų dar mažesnis, tad „Pienas LT“ padeda jums šioje nelygioje konkurencinėje kovoje“, – pripažino A. Palionis.

Ūkininkai taip pat ironiškai teiravosi, ar ministrui jo pirmtakas Giedrius Surplys paliko Baltąją knygą, ar išeidamas išsinešė. „Knygą paliko mums visiems, ne man. Pagal ją dabar yra tvirtinamas priemonių planas, bet, nepykite, aš jo nepasirašysiu“, – teigė ministras, daugiau šia tema nieko nekomentavęs.

MŪ inf.

 


Straipsnio komentarai

Vytautas2019-11-14
Miela malonu, kai gerai tvarkomasi.
Liūto dalis atitenka perdirbėjams ir prekybininkams.
Linkiu, kad pavyktų patiems perdirbti žaliavą į produkciją ir tiesiogiai vartotojams patiekti pagal formulę - pigiau, skaniau ir daugiau.
Sunku, bet įmanoma.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Joo2019-11-14
Ministras pagal kalbas šiek tiek arčiau žemės, bet tikiuosi pamatysim ar darbai atitinka kalbas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?