Mažėja komunalinių atliekų surinkimo mokestis

2020-01-05, Sergėjus GVILDYS

Besibaigiant kalendoriniams metams, Šilutės rajono politikai nusprendė rinkėjams skirti mažesnį mokestį už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš esmės, tai kilnus žingsnis. Tačiau kokios tokio sprendimo paskatos, ar tikrai visiems mažėja šis mokestis ir kas gali išsisukti nuo jo?

Keičiasi taisyklės ir nuostatai

Paskutiniame 2019 metų Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono išrinktieji patvirtino naujas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo taisykles bei jų nuostatus. Nuostatai ir taisyklės keičiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 681 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.3 ir 1.4 punktų pakeitimus.

Dėl minėtų pakeitimų atliekų susikaupimo norma negali būti skaičiuojama nekilnojamojo turto objektui ar jo ploto vienetui, be to, kintamoji įmokos dedamoji negali būti nustatoma pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Sprendimo priėmimo tikslas – pakeisti jau pasenusius Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T1-491 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius bei atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašą, kurie reglamentuoja Vietinės rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką, Vietinės rinkliavos administravimą ir dydžius.

Esminiai pakeitimai

Iš esmės pakeisti vietinės rinkliavos taisyklių keli punktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rekomendavo savivaldybėms nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas. Šilutės rajone tokios normos, pasak Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialisto Mindaugo Būdvyčio, jau nustatytos 260 kg vienam gyventojui per metus. Kitas pakeitimas, tai pastovios dalies mokesčio privalomas mokėjimas visiems registruotiems nekilnojamo turto objektams pagal jų adresą ir paskirtį.

Išimtis tik tiems objektams, kurių statinyje yra įvykusi ir nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, trumpai tariant, kuriais nėra galimybių naudotis pastatu. Ir trečias esminis pakeitimas, tai atliekų turėtojams teikiamose sąskaitose už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą turi būti nurodoma savivaldybės teritorijoje praėjusiais ataskaitiniais metais rūšiuotų atliekų ir atliekų, kuriomis atliekų turėtojas atsikrato mišriuose komunalinių atliekų konteineriuose, dalis.

Kilo klausimų

Tarybos posėdžio metu svarstant klausimą „Dėl Šilutės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Tarybos narei Lijanai Jagintavičienei kilo keletas klausimų. Politikė domėjosi, kaip bus vykdoma mokesčio rinkliava tose vietovėse, kur realiai nėra galimybių privažiuoti sunkiasvorei atliekų surinkimo technikai, ir kokia situacija su neįregistruotu nekilnojamo turto objektu, ar keliais registruotais statiniais vienu adresu. Projekto rengėjas M. Būdvytis paaiškino, kad jei nėra galimybių privažiuoti ir išvežti komunalinių atliekų iš objekto, tai savininkui nebus skaičiuojama kintamoji mokesčio dalis. Tokiems asmenims vis dėlto teks mokėti pastoviąją dalį. Pastaroji, pagal naujai nustatytas normas, gyvenamosios paskirties turto objektui sudaro 12,80 Eur metams. Kitu klausimu viešųjų paslaugų specialistas paaiškino, kad nekilnojamo turto savininkas mokės pastoviąją ir kintamą dalis kiekvienam turto objektui atskirai. „Esant neįregistruotam turto objektui, sąskaita neišrašoma“, - teigė M. Būdvytis.

Užprogramuotas konfliktas?

Taigi, žvelgdami iš šalies į priimtą projektą galime numanyti apie konfliktines situacijas. Prie jų prives tie, kurie nėra įregistravę nekilnojamo turto objekto, tačiau komunalinėmis atliekomis kažkokiu būdu atsikratys. Kontrolės mechanizmas ir prievolės įgyvendinimas tokiems objektams nėra aiškūs.

Daugiausia šiuo priimtu projektu laimės individualių namų savininkai, kurie neturi daugiau registruoto nekilnojamo turto. Preliminariai jiems mokestis už komunalinių atliekų išvežimą mažės apie 20 eurų. Daugiabučiuose gyvenantys gyventojai naudos pajus mažiau, mat jiems mokestis mažėja apie 9 eurus. Skaudžiausiai kentės tie, kurie turi kelis nekilnojamo turto objektus – mat jiems reikės susimokėti už kiekvieną. Tai daugiausia kaimiškų vietovių gyventojai, kurie įregistravę kelis pastatus.

Na, o geriausiai gali jaustis tie, kurie neskuba registruoti savo būsto. Tikėtina, kad tokių objektų turėtojai atliekomis atsikratys bendro naudojimo atliekų surinkimo aikštelėse, esančiose prie daugiabučių namų arba tiesiog gamtoje.

Neužbaigtas projektas nurašytas

Įgyvendinant  Šilutės rajono strateginio plėtros plano 3.1.5 uždavinio veiksmą „Atliekų surinkimo tobulinimas, įrengiant atliekų surinkimo ir organinės kilmės atliekų kompostavimo aikšteles bei jų rūšiavimą“, buvo numatytas įgyvendinti projektas pavadinimu „Rakinamų buitinių ir rūšiavimo konteinerių aikštelių įrengimas ir jų priskyrimas daugiabučių namų grupei“.

Šiame projekte, dalinai finansuojamame Europos Sąjungos lėšomis, buvo numatyta įgyvendinti tokią atliekų tvarkymo sistemą, kuri skatins gyventojus rūšiuoti atliekas per mažėjantį mokestį už tvarkymą. Dėl to buvo pastatytos konteinerių aikštelės prie daugiabučių namų, surastas vežėjas su svėrimo įranga.

„Šilutės rajono savivaldybės administracija kontroliuos daugiabučių namų gyventojams priskirtų buitinių ir antrinių žaliavų aikštelėse atliekų rūšiavimo kokybę, kaip ir koks kiekis komunalinių atliekų bus išrūšiuojamas projekto įgyvendinimo metu, atliks buitinių atliekų svėrimo darbus ir suteiks galimybę gyventojams mokėti už buitines atliekas pagal faktinį išmestų atliekų kiekį“, – teigiama projekte. Pasak dokumento, tai turėjo tapti parodomuoju projektu, mat tokio pobūdžio ekologinio projekto nebuvo nė vienoje savivaldybėje. Tačiau akivaizdu, kad pagrindiniai šio projekto principai taip ir liks neįgyvendinti. Įrengtų ir naudojamų buitinių atliekų aikštelių varteliai nėra rakinami, o svėrimas vyksta tik tam, kad kontroliuotų atliekų vežėjo sąžiningumą. Anot M. Būdvyčio, ir pati surenkamų buitinių atliekų svėrimo idėja nėra tinkama mūsų kraštui. „Turime pavyzdžių iš kaimynų, kur tik dalinai pagal svorį mėginama surinkti, ir rezultatas – gyventojai netinkamai atsikrato atliekomis“, – skeptiškai vertino jau užmirštą projektą specialistas.

Reikalavimas organinėms virtuvių atliekoms

Atliekų tvarkymo taisyklės numato draudimą atliekų turėtojams maišyti komunalines atliekas su kitos rūšies atliekomis. Taigi, biologiškai skaidžių atliekų, tokių kaip organinės virtuvių atliekos: daržovių, vaisių lupenos ir atliekos, maisto likučiai ir pasenę produktai, kavos ir arbatos tirščiai, kiaušinių lukštai negali būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Nors individualių namų savininkams yra išdalinti kompostavimo konteineriai ir ši komunalinių atliekų turėtojų grupė šį reikalavimą gali įgyvendinti, tačiau situacija su daugiabučių gyventojais yra priešinga.

Pasak M. Būdvyčio, Klaipėdos regione nėra nė vieno tokios rūšies atliekų perdirbėjo ir pastaruoju metu laukiama Aplinkos ministerijos sprendimo šiuo klausimu. Savivaldybė turi įsigijusi kompostavimo konteinerius daugiabučiams namams, tačiau neturi kur išvežti biologiškai skaidžias atliekas.

Galimas interesų konfliktas?

Taisyklių rengėjas numato ir šio projekto grėsmes, bet tikisi, kad jos neturės įtakos mokesčių surinkimui.

Nuostatų pakeitimai atliekami, siekiant komunalinių atliekų turėtojus apmokestinti pagal tokius parametrus, kuriuos patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tikėtina, kad negautų rinkliavos kintamos dalies lėšų dydis iš individualių namų gyventojų bus proporcingas mišrių komunalinių atliekų kiekio sumažėjimui iš šios kategorijos objektų ir nedarys jokios įtakos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą surinkimui bei būtinųjų sąnaudų padengimui.

Taip akivaizdžiai pripažįstama, kad iš esmės nauja tvarka ir taisyklės labiausiai palies tokią kategoriją, kaip individualių namų savininkus, daugiausia gyvenančius miesto ar priemiesčio ribose, kurie turi tik vieną nekilnojamo turto objektą. O kur gyvena šių taisyklių rengėjai ir tie, kurie balsavo už naują tvarką. O kaip čia bus su interesais?

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 punktas įpareigoja Tarybos narį: „Tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą“.

Kažkodėl šis galimas interesų konfliktas taip liko neišspręstas nei prieš posėdį, nei jo metu.


Straipsnio komentarai

stasys2020-01-07
stasys - stebėtojui (nepiktai) iš to ką parašėte ,darau išvadą kad nuostatus ir atliekų tvarkymo taisykles skaitėte paviršutiniškai arba visiškai jų neskaitėte. siūlau padiskutuoti susitikus . (jūsų siūlymas) be nuostatų ir taisyklių dar yra lengvatų suteikimo tvarka. ten taip pat yra įdomių dalykų. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Stebėtojas2020-01-07
Stasiui ir kt. atliekų turėtojams,
pagal atliekų tvarkymo įstatymą atlieka yra daiktas, kurio pilietis (žmogus) nori, turi ir gali atsikratyti. Teršėjas yra asmuo teismo ar kitos atsakingos institucijos teisinėmis priemonėmis yra įrodyta, kad pilietis nereikalingu daiktu (atlieka) atsikratė neleistinu būdu, neleistinoje (nenustatytoje) vietoje.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Straipsnio autoriui2020-01-06
Tas pats vietos savivaldos istatymas turi ir kitu straipsniu kaip kad nusisalinus tiek tarybos nariu del ko nebutu galima priimti sprendimo klausimas yra nagrinejamas is esmes kas manau ir buvo padaryta. Reiktu objektyviau ir iki gali rasyt straipsnius, o ne žmones erzinti. Ir is vis, ar nors vienas sprendimas kada yra itikes zurnalistams, manau ne Komentaras patinka Komentaras nepatinka
stasys2020-01-06
Šilutės rajono tarybos sprendimuose naudojamos sąvokos "atliekų turėtojas" ir "teršėjas". Aš juos suprantu skirtingai, o jūs? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Zose2020-01-06
Valdininkai visad kruso ir krus, o jus plokit ir tapsnokit jei esat tvarto avinai. Kai reikės balsuoti, negailekit reitingų aukštų. Už jų žygdarbius kilnius, merginos pinkit vainikus..... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
As2020-01-06
Juokingas tas skaicevimas ..????Pagal kvadratura .Ar 1 ar 5 zmones gyvena uz siukles moka vienodai...??????????? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Juozas2020-01-06
Kažin ar patys Šilutės savivaldybės tarybos nariai supranta apie ką šis straipsnis. Skaitai paprastas žmogelis ir suki galvą apie ką čia -tas straipsnis. Šilutėje su šiukšlių išvežimo klausymais - tamsus miškas. Aš pensininkas per 2 savaites į konteinerį įmetu 3-4 maišelius, o va mano kaimynės konteineris lipa per kraštus, o abu mokame vienodą mokestį. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
bent 2020-01-06
bent viena gera žinia Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Meras2020-01-06
Visos formules yra paimtos iš Palubinskio vadovėlių. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Stebėtojas2020-01-06
Labai įdomu
Kas ir kada ir pagal kokią metodiką (kas ir kada patvirtino atliekų susidarymo kiekio nustatymo metodiką) nustatė atliekų susidarymo normą savivaldybės gyventojui. Ar gali vienodai pagaminti atliekų kaime ir mieste gyvenantis žmogus, ar gali vienodai pagaminti atliekų gyventojas, gyvenantis ties skurdo riba (pav. pensininkas), ir normalias ar geras pajamas gaunantis žmogus ir. t.t.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar lankėtės Sausio 13-osios minėjimo renginiuose?