Pasiruoškite pajamų deklaravimui: už kokias patirtas išlaidas galite susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį?

2020-01-28, Prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Lentelėje pagrindinės šiuo metu taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.
Lentelėje pagrindinės šiuo metu taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, 2019 metais gavęs apmokestinamųjų pajamų ir patyręs išlaidų, už kurias taikoma galimybė susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, turi deklaruoti pajamas ir pateikti reikiamą informaciją.

Pagrindinės šiuo metu taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos pateiktos lentelėje.

Pirmoji lengvatų grupė yra nauja, ja bus galima pasinaudoti susigrąžinant gyventojų pajamų mokestį už 2019 metus. Maksimali gyventojų apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios bus galima pasinaudoti lengvata yra 2 000 Eur.

Antroji ir trečioji lengvatų grupė galioja jau ilgą laiką. Antroji grupė po mokesčių ir socialinio draudimo reformos papildyta lengvata dėl papildomų įmokų į II pakopos pensijų fondus. Maksimali gyventojų apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios bus galima pasinaudoti lengvata yra 2 000 Eur.

Bendra apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios galima susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį negali būti didesnė nei 25 proc. visų gyventojo apmokestinamųjų pajamų.

Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš visų gyventojo pajamų atimant:

1) gyventojo gautas neapmokestinamąsias pajamas;

2) pajamas, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą;

3) leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu;

4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos;

5) neapmokestinamasis pajamų dydis;

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi Gyventojų pajamų mokesčio 6 straipsnio 1, 11 ir 12 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išsamiau apie atskirų grupių lengvatų taikymą – skaitykite komentare kitą savaitę.

Agroeta.lt


Straipsnio komentarai

.. @ kodel2020-01-29
čia iš tikrųjų yra kitaip. Jie ne gražina, bet gražina. Labai didelis skirtumas tose ilgose buratinų nosinėse. Paimk pavyzdį: moteris gražinasi prieš veidrodį špakliuodama savo fizionomiją. Tokia gerais ketinimais pagrįsta logika kad tai reikalinga daryti, nes su tokia apgaule jinai "susigražina" grožį kurio niekada neturėjo. Pameni tą labai aktyvią vienu metu lietuvoje ir šilutėje cžvistėlių organizaciją "lietuvai pagražinti draugija". Jie tą žuvėjų krašto simbolį sukonstravo iš karklų prie muziejaus parkelyje kad žydėtų vienybėje. Žuvis išmesta ant kranto, kuri nepūva bet turėtų žydėti vienybėje ir iš galvos ir iš uodegos. Čia negalima sakyti kad jie negražino jeigu toje vietoje kažkada lingavo karklai. Nu jie gražino karklus į savo vietą. Su mokesčiais yra labai didelės aferos. Tai yra dar viena vatnykų rūšis tie kurie žaidžia žaidimukus su VAT ir VAT susigražinimais. Kita didelė vatnykų rūšis tai daktarų ir mokslo daktarų grupotės - jie dėvi plonus vatinukus nuaustus iš vilnos - medinės vilnos. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
kodėl2020-01-29
atskaito, kad vėliau gražintų? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-01-28
kodėl naudojama liepiamoji nuosaka? Jugi mažų mažiausiai nemandagu. Tarsi kažkokie buožės su bizūnais. Tarsi kažkokia karinė diktatūra. Tame ir esmė kad gali taip ir būti, nes buožėms ir buožgalviams tokiais dalykais nereikalinga rūpintis patiems. Jie gyvena kaip turkijos kurorte kur viskas įskaičiuota. Nu jie ruošiasi tokiems reikalams nes tokie reikalai panaudojami "kūrybiškai", tam kad kurti ne tik vasiukus, bet ir kad kurti ir kurenti lietuvos krematoriumų krosnis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka