Pasakojimas apie vardus keitusį Naumiestį ir senuosius jo gyventojus

2020-02-10, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Žemaičių Naumiesčio filialo informacija

Greičiausiai ne vienas papildytų – Žemaičių Naumiestis. Taip – tai oficialus dabartinis šio miestelio pavadinimas. Tačiau ši Lietuvos pasienio su Rytų Prūsija gyvenvietė praeityje buvo vadinta įvairiais vardais.

Yra manoma, kad senasis miestelis buvęs kiek tolėliau į rytus, nei dabar. Jis nudegęs, o naujus namus žmonės statę jau kitoje vietoje prie Šusties, Vanagio bei Lendros upelio. Lenkišku to meto įpročiu miestelis įgavo „Nowe miasto“ vardą, ką lietuviai išsivertė į „Naujas miestas“. Į šią vietą gyventi atsikėlę žydai vartojo maždaug tokios pat prasmės hebraišką „Chadash Sugind“, o greta jo – ir šnekamosios jidiš kalbos atitikmenį „Neishtat Sugind“ vardą. Čia gyvenę vokiečiai šią vietą įvardijo „Neustadt Sugind“, yra fiksuotas dar ir „Nishtot Taurig“. Galiausiai carinė Rusijos valdžia padiktavo savąjį pavadinimą – Aleksandrovsk. 1918 m. Lietuvai atstačius nepriklausomybę, miestelis tapo Tauragės Naumiesčiu, o 1939 (ar net 1940 m.) Žemaičių Naumiesčiu.

Tokia intriga savo solidų rankraštį, pavadintą „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“, pradeda Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras Albertas Juška. Gimęs 1931 m. netoli nuo čia esančiuose Rimženčiuose, smalsiomis vaiko bei jaunuolio akimis stebėjo Naumiestyje (tik taip jis vadina šį miestelį) vykusį bei čia virusį gyvenimą. Ir nors savo pasakojimo pradžioje jis lyg ir apgailestauja, kad į daugelį dalykų tuomet nekreipė dėmesio, tačiau apie čia, Naumiestyje, jo jaunystės laikais gyvenusius žmones pasakoja pakankamai smulkiai. Įžangoje jis dėkoja jam ne vieną epizodą padėjusiems atsiminti kraštiečiams – klasės draugams, kaimynams ar šiaip pažįstamiems. Taip savotiškai šis atsiminimų ratas plečiasi ir didėja.

Šiame rankraštyje autorius „pereina“ visomis Naumiesčio gatvėmis, stabteldamas prie kone kiekvienos namo ir pasakodamas apie čia kažkada gyvenusius žmones. Skaityti A. Juškos atsiminimus be galo smalsu ir įdomu, nes naumiestiškių gyvenimai ir likimai pasakojami labai įdomiai, randant apie kone kiekvieną ką įdomaus. O pasakojimo stilius labai patraukiantis, dažnai su humoru. Rankraštyje atskirais skyriais taip pristatomos visos Naumiestyje gyvenusios etninės grupės – lietuviai, žydai, vokiečiai, rusų sentikiai. Vietos Juškos atsiminimuose yra ir daug šiam miesteliui ar kraštui nuveikusiems žmonėms: švietėjui Frydrichui Megniui, meistrų meistrui Dominykui Markvaldui, keturioms Kazimiero Jončo šeimos kartoms, Benediktui Orentui bei kitiems.

Su didžiule meile kaip didoka knyga parengtą šį atsiminimų rankraštį Naumiesčio bendruomenei Albertas Juška perdavė 2011 metais per kraštiečių susiėjimą, tuomet vadintą Dagotuvėmis. Šiuo metu yra rengiamas projektas, kuris bus teikiamas vienam iš fondų. Jei pavyktų gauti finansinę paramą, atsiminimai „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“ bus išleisti atskira knyga. Ir tai būtų ne tik puikus rašytinis paminklas Naumiestyje seniau gyvenusiems žmonėms, bet ir šių dienų gyventojams  pasididžiavimo jausmą keliantis priminimas, kad jie gyvena gražią ir turtingą praeitį turinčiame miestelyje.

 


Foto galerija

Straipsnio komentarai

.. @ vietinis2020-02-10
geras klausimas, bet užduotas "demokratiškai" ty duodama rinktis tik iš dviejų variantų iš kažkokio maišo, nors visiškai neaišku kiek variantų paslėpta tame maiše. Kažkas panašaus į "demokratiją" kur būna pas antpirštininkus. Nesvarbu ką pasirinksi būsi pralošęs, nes jau buvai pralošęs dar prieš pasirinkdamas. Negi pamiršti kad kalba eina apie kažkokį naują miesta į kurį nagus gviešiasi kažkas iš žemai, gal iš anglių karalystės downing street atropoję kiborgai su downo sindromais, tt. Va čia ir yra labai įdomu tas kitas išorvelintas personažas - tai yra aparteidinio gaidžio palydovas, kur tiems suporuotiems gaideliams jau iš anksto pasistatė paminklą rusnėje kažkokie žygiuojantys raudonų rankų nuaustais kilimais žydinčiuose vienybėje ant garbėtroškinių paradų. Turbūt nei jumoras nei humoras nesiskaito kaip žemaitiški žodžiai tariant juos su žemaitiška taryba (tarme). Visai kitas reikalas jeigu yra tarybų sajunga, kur visos tarybos pasidaro savos ir mūsiškės. Tad visa ta skiedžiama istorija tai tokie makaronai kad baisu. Aš pamenu turėjau "garbės" asmeniškai pažinoti tą seimo gynėją kur savo milinę padovanojo tam muziejui. Nu ostapininkų ostapininkas. Čia ir yra susikraustęs kažkoks cžv gestapo aparteido talibanas. Pats pažiūrėk toje cžv dabar visiškas bardakas, sodybų tuštėjimo metas, tarsi visi išsivažinėjo kažkur. Tarsi amerika ir persikraustė į europą. https://www.cia.gov/library/publications/world-leaders-1/LH.html
Pagal cžv lietuvoje prezidentė vis dar grybauskaitė. Tai kam jiems tas internetas reikalingas? Aiškina kad galima dirbti iš bet kurio žemės kampelio, bet matyt yra kažkur įlindę taip kad jau nebegali, nesiverčia rankos arba neina meluoti.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
vietinis2020-02-10
Jumoras ar humoras? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
DAugiau2020-02-10
daugaiu apie Naumiestį rašykite, malonu skaityti apie savo mielą teviškelę Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-02-10
kas liečia istoriją taip kaip jinai parašyta viskas remiasi "rašytinių šaltinių" gerais ketinimais. Tarsi laiko atžvilgiu žmonija "skilo" kažkada, nes atsišakojo kažkokia šaka kur raštingieji gyveno remdamiesi raštu. Dabar įdomu ar tas raštas kartais nėra tik nenaudojamas atvirkščiai. Nu raštas nereikalinga jeigu viskas aišku ir žinoma. Raštas reikalingas kaip saugumo metodai psichiatriniems simptomams suvaldyti apsidraudžiant (pvz kaip tas filmas Memento) arba orientuojantis į kitus galvojant kad jiems irgi tokie simptomai gali būti. Jeigu asmeniškai naudojama tai, kažkokia "pagalbinė" priemonė kad pasiramstyti. Jeigu jūs viską užsirašinėsite ką jūs darote gyvenime, jūsų gyvenimas bus kažkoks dienoraštinis pragaras: sumirksėjau, pasikasiau, įkvėpiau oro, iškvėpiau, dėjau žingsnį, tt., kur galit tikėtis kažkokio atokvėpio tik nakties tamsoje, ty vaizduotėje ir pasamonėje. Nors jeigu ta vaizduotė nieko nemačius viskas joje irgi bus sukonstruota iš "reginčiųjų" pasaulio patirties. Tame ir esmė kad su kibernetika ir kompiuteriniu raštingumu ir nebėra aišku ar kartais tas "analoginis" raštas nėra brailio raštas palyginti su kažkokiu kitu "raštingumu" kuris egzistavo prieš šitą analoginį. Ir reik galvoti kad tebeegzistuoja, nes va šitie neužmirštuolininkai stebuklingai viską atsimena. Jugi jie aiškina kad visus tuos didžiausius istorinius pamiklus pastatė kažkokie beraščiai: taj-mahal, piramides, katedras, bažnyčias, tt. Be jokių vatmano lapų, braižybos, CAD'ų, architektūros mokyklų, tt. Statė statė ir pastatė. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-02-10
čia irgi plėvėsuoja labai raudonos vėliavos. atseit žemaičių naumiestis rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1600 metais, bažnyčios pastatytos XIX ir XVIII amžiuose, bet va tik dabar žmonės pagaliau sužinos kas ir kaip nes netikri pranašai kaip kokie kiborgai lenda iš po žemių visur tarsi nebesuprasdami kur savo, kur mūsų, tt. ir apsipatenkinę žydi virdami jovalinę košę suskilusiuose geldose. Fake news kaip buvo taip ir tebėra. Pabandykit nusikelti mintimis 100 metų į ateitį ir panagrinėti "dabartines" naujienas. Jugi vien nesamonių nesamonės. Ką nori gali rašyti. Tas šilutės herbas. Buvo ir prie ruso. Matot apačioje tas ragas. Atseit pašto simbolis. Nors tarybiniai paštininkai tokio nenaudodavo. Čia gal kalba ir ėjo apie "Agentes in rebus" ar net "Frumentarijai"? Tai yra romos imperijos kažkokius vežėjus. Saugumiečių tarnybą. Kažkokį gestapo tinklą. Čia jeigu žiūrėtį į istoriją iš tos pusės kur jinai rašoma kaip kažkokia kelrodė žvaigždė, tikslas, planas, tt. Burės tai kažkokie raganų ir velnių būrimai iš tirščių. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar karantinas pakeitė jūsų finansinę padėtį?