2020 metais bendruomenių stiprinimui – 2 mln. eurų

2020-02-16, socmin.lrv.lt

Savivaldybių organizuojamiems vietinių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių konkursams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais skyrė 2 mln. eurų.

Už šias lėšas konkursus laimėjusios organizacijos vykdys socialinę veiklą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar neįgaliesiems, sieks įtraukti į bendruomenę grįžtančius iš emigracijos piliečius ar atvykstančius užsieniečius, ugdys bendruomenės narių pilietiškumą, populiarins socialinio verslo plėtrą, stiprins bendruomenės gyventojų sutelktumą. 

Tai numatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pasirašytame įsakyme, kuriuo patvirtintas bendruomenių veiklos stiprinimo įgyvendinimo aprašas. 

Konkursai – savivaldybių rankose

Dabar estafetę perima savivaldybių administracijos – priemonės įgyvendinimą organizuoja būtent jos. Savivaldybei paskelbus projektų atrankos konkursą, apie tai turi būti informuojama savivaldybės interneto svetainėje. Čia nurodoma visa svarbiausia informacija ir darbuotojo, kuris atsakys į rūpimus klausimus, kontaktai. Paraiškas savivaldybės priims ne trumpiau nei 1 mėnesį nuo konkurso paskelbimo. 

Ministrui patvirtinus aprašą bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės  jau gali planuoti savo veiklas, kurioms sieks finansavimo savivaldybėms paskelbus konkursus.

Esminiai prioritetai šiemet nekinta, bet yra naujovių – skatinama, kad bendruomenės įtrauktų į Lietuvą parvykusius emigrantus ir atvykusius užsieniečius, kovotų su klimato kaita, bendradarbiautų su partneriais iš kitų savivaldybių ir seniūnijų. 

Ypatingas dėmesys – emigrantų ir užsieniečių integracijai

Daugėjant į Lietuvą parvykstančių piliečių ir augant užsieniečių imigracijai, bendruomenėms siūloma imtis iš emigracijos grįžusių tautiečių ar šalyje apsigyvenusių užsieniečių įtraukimo. Tiek senokai Lietuvoje negyvenusiems, tiek visiškai naujoje aplinkoje atsidūrusiems žmonėms dažnai sudėtinga pritapti pasikeitusioje visuomenėje. Vienas efektyviausių kelių, kaip tai padaryti – įsitraukimas į bendruomeninę veiklą.

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,4 tūkst. Lietuvos piliečių ir atvyko 19,7 tūkst. užsieniečių.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet finansuojamos veiklos, skirtos socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, vienišiems žmonėms, neįgaliesiems, žmonėms, turintiems priklausomybių ar įvairių socialinių problemų. Siekdamos padėti tokiems gyventojams, bendruomenės organizuoja savitarpio pagalbos grupes, mokymus ir kitus renginius. 

Taip pat toliau remiama veikla, skirta bendruomenės narių pilietiškumo, lyderystės ugdymui, gyvenimo kokybės gerinimui, skatinama plėtoti socialinį verslą.

Siekiant didesnio bendruomenės narių sutelktumo, finansuojami bendruomenės vaikų ir jaunimo laisvalaikio užsiėmimai, pavyzdžiui, stovyklos, renginiai, kitos veiklos, skatinančios asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą. Remiama ir bendruomenės narių kultūrinė, švietėjiška, sporto ir sveikatinimo veikla, įvairios akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui. 

Kaip gauti papildomų balų

Finansavimą savo veiklos gali gauti bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės, bet prioritetas skiriamas bendruomeninėms organizacijoms. 

Skiriant papildomus balus, skatinama bendruomenių partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ar kitomis pelno nesiekiančiomis organizacijomis. Šiųmetinė naujovė – palankiau vertinama, jeigu partneriai veikia kitoje seniūnijoje ar savivaldybėje. 

Papildomi balai gaunami į projekto įgyvendinimą įtraukus savanorius, socialinę atskirtį patiriančius asmenis, jaunimo atstovus. 

Nuo 2020 metų aukštesnį įvertinimą gaus ir projektai, kuriuose naudojamos kovos su klimato kaita priemonės.

Aprašas patvirtintas. Kas toliau?

  • Savivaldybės paskelbia projektų atrankos konkursą.
  • Bendruomenė, nevyriausybinė organizacija ar religinė bendruomenė teikia paraišką.
  • Susirenka išplėstinė seniūnaičių sueiga: sprendimo priėmimo teise joje dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Patariamojo balso teise gali dalyvauti seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.
  • Išplėstinė seniūnaičių sueiga vertina paraiškas ir nusprendžia, kurioms seniūnijos teritorijoje veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas. 
  •  Įgyvendinami projektai, kuriems skirtas finansavimas.


Straipsnio komentarai

.. @ lėšų taupymas2020-02-17
nu nebūk naivus drąsos kelyje. negalima uždavinėti klausimų nei atsakinėti atsakymų. daug žinosi greitai būsi nuseniūnintas į krematoriumą. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
lėšų taupymas2020-02-17
Ką tokiu atveju veikia seniūnijos? Tik algas pasiima? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-02-16
nu čia irgi sviesto sviestavimo aferos. jeigu bendruomenė nestipri tai negalima net vartoti tokio žodžio "bendruomenė". Tame ir esmė kad čia yra patyčios kažkokios, nes nepaminėta kad bus stiprinamos lietuvių, lietuvos ar lietuvoje esančios bendruomenės. Tik kažkokios bendruomenės. Gali būti kad čia tik "priemonės" atvejo vadybininkams vystyt švogerystės "la piovra" čiuptuvus kurie vien iš šilutės driekiasi per pusę pasaulio: turkiją, lenkiją, vokietiją, švediją, daniją, tt. Nu kur šilutė "giminiaujasi" su tolimais kraštais. Čia iš tikrųjų lenda dideli ragai ir čia ne vien lietuvos litvicido karčios šaknys. Visas pasaulis taip yra "stiprinamas" per JT. Pasigooglinkite "replacement migration". Vietiniai grūdami į krematoriumus, o į atlaisvintus butus atsiemigruoja kažkokie "pakaitalai".
Tad čia reikalinga turėti omenyje ir visą sovietų okupaciją, kad lietuva kaip valstybė nenustojo veikti užsienyje. Ir aš kaip suprantu tebeveikia. JAV kaip ir Rusija nepripažino tarybinės okupacijos. Jos nebuvo. Čia buvo tik kažkoks pūdymas. Jie surokiravo kaliningradą ir latviją su lenkija kad lietuvą iš viso sunaikinti. Ty kai visokie buratinai iš VSD, KAM, URM, tt nepaliaujamai cypia apie rusijos keliamas grėsmes, jie ir aiškina kad jie ir yra rusai. Čia neaišku kaip karinė apgaulė sugalvota. Ar jie boratai kurie vykdo misija sibiras ar čia dar kitokie spektakliai.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?