Uosto likimas: likti ant kranto ir laukti

2020-03-01, Sergėjus GVILDYS
„Vienintelis noras iš savivaldybės ir politikų, tai turėtų būti realesnė vizija nei dabar yra
„Vienintelis noras iš savivaldybės ir politikų, tai turėtų būti realesnė vizija nei dabar yra" -sako R.Višinskas (pirmas iš dešinės). S. Gvildžio nuotr.

Praėjusią savaitę rajono politikams buvo pristatyta informacija apie Šilutės prieplaukos (uosto) koncesijos sutarties vykdymą. O Ekonomikos komiteto posėdyje į Tarybos narių klausimus atsakė ir koncesininko UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas. Pasak jo, apčiuopiamos naudos ar didžiulio pelno iš uosto tikėtis neverta.

Uosto pelnas labai sumažėjo

Pagal koncesijos 2008-09-26  sutartį Nr. R5-(9.40)-894 „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ koncesininkas  UAB „Kintai“ ir jo įsteigta kontroliuojama įmonė UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ Šilutės prieplaukoje (uoste) teikia paslaugas, susijusias su vandens turizmu: laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugas; slipo, laivų nuleidimo-iškėlimo paslaugas; automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas; laivų saugojimo elingo pastate ir ant kranto paslaugas; elektros energijos ir vandens tiekimo į laivus paslaugas; buitines paslaugas (virtuvė, WC, dušas, šiukšlių surinkimas); vandens turizmo informacijos paslaugas; degalų kolonėlės paslaugas – prekiaujama dyzelinu bei benzinu.

Per 2019 metus 2008-09-26 koncesijos sutartis Nr. R5-(9.40)-894 „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ nebuvo keista. Pagal UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ pateiktą pajamų ir išlaidų suvestinę už 2019 metus, vykdant koncesijos sutartį gauta įplaukų –  43 796 Eur, patirta išlaidų – 49 297 Eur, UAB „Kintai“ investicija 2019 metais – 6 670 Eur. Grynasis 2019 metų pelnas 994 Eur.

Vykdant koncesijos projektą koncesininko gautas grynasis pelnas, kuris viršys nustatytą 10 (dešimties) procentų nuo pajamų ribą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais bus skirstomas koncesininkui ir suteikiančiajai institucijai - Savivaldybei santykiu 40/60 proc. „2019 metais Šilutės uostą aplankė daug laivų ir iš kitų Lietuvos uostų, prieplaukų. 2019 metų vasarą pasigrožėti uostu buvo atvažiavusios 8 ekskursijos autobusais, daugiausia ekskursantai iš Vokietijos (po 30-50 žmonių grupėje). Iš viso - 360 žmonių.

Uoste prisišvartavę laivai sezono metu buvo nuleisti į vandenį ir iškelti bei išvyko iš uosto ir parvyko atgal 1 724 kartus, pervežė apie 2 600 žmonių“, – teigiama koncesininko pateiktame dokumente. UAB „Kintai“ per dešimtmetį į Šilutės prieplaukos infrastruktūrą investavo 166 614 Eur uosto įrenginiams, inventoriui ir gerovei.

Uosto operatorius turi sukūręs tris nuolatines darbo vietas. Šiltuoju metu laiku papildomai yra samdomi keturi apsaugos darbuotojai. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio ir jo mokestinės prievolės, o taip pat išaugusių elektros energijos ir komunalinių mokesčių kaštų labai sumažėjo įmonės pelnas.

Priekaištavo dėl tiltelio per Šyšą

Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavusiems Savivaldybės vadovams R. Višinskas nepagailėjo ir priekaištų. Verslininko nuomone, Savivaldybė turėtų turėti realesnę viziją.

„Dar 2013 metais buvo pristatyta visos teritorijos, kur dabar statomas baseinas, vystymosi vizija. Dar tada buvo siūloma sujungti uostą su daugiafunkciu centru. Tačiau po septynerių metų nėra jokio postūmio, išskyrus pradėto baseino statybą“, – priekaištavo politikams UAB „Kintai“ direktorius R. Višinskas. Užkliuvo jam pėsčiųjų tiltelio per Šyšą planuojama statyba ne toje vietoje, kaip išsireiškė verslininkas, - „tiltelis į niekur“. Jo nuomone, tiltelis turėtų būti statomas ten, kur būtų jungiamas uostas su baseinu. Mat, pagal jo viziją, į baseiną būtų galima pritraukti žmonių, kurie atvyktų vandens transportu.

Čia verslininkas įžvelgia galimybes pritraukti į baseiną ir Kuršių nerijos gyventojus. Taip pat R. Višinskas siūlo sujungti visas kuriamas erdves Šilutės mieste tam, kad galėtų pritraukti daugiau turistų. „Uostas – tai brangi stovėjimo aikštelė, iš kurios galima kažkur nueiti. Jeigu mes nesujungiame tas erdves, kurias turime ir kurias formuoja Savivaldybė, tai turime turėti bendrą visumą, – kalbėjo R.Višinskas. –Uoste ir jo teritorijoje nieko nepadarysime, ir stebuklo ten nebus.“

„Auksinių šaligatvių ten nebus“

Rajono politikai uždavė klausimų verslininkui, valdančiam Šilutės mažųjų laivų uostą dėl veiklos. Labiausiai domino, žinoma, kiek uostas uždirba ir kokios laivų stovėjimo kainos.

Pasak R. Višinsko, laivo stovėjimo kaina uoste priklauso nuo stovėjimo vietos ir svyruoja nuo 80 iki 130 eurų per mėnesį. Geresnė vieta kainuoja, žinoma, brangiau. Sezono metu uostas būna pilnai užimtas, jame telpa apie 100 laivų. Tačiau tai trunka tik 2-2,5 mėnesio. Pasidomėjus, ar planuoja investuoti į uostą šiais metais, nuskambėjo R. Višinsko klausimas: „Kiek galima?“ Pagrindines investicijas verslininkas įvardijo kuro kolonėlę ir keltą, kuris kelia žmones maršrutu „Šilutė-Nida-Šilutė“. Pastarajam atsiradus, uoste padaugėjo apie 8 000 žmonių, padaugėjo ir užsieniečių, ir žmonių iš visos Lietuvos. Pasak verslininko, šiuo metu reikia daugiau investuoti į reklamą, mat uoste lankosi daugiau žmonių nei Turizmo informacijos centre. Todėl, jo nuomone, visi į uostą turi žiūrėti kaip į visų turtą, palygindamas su H. Šojaus dvaru, kuriame už 94 šviečiančių šviestuvų sunaudotą energiją mokame visi, o už uostą niekas nemoka. Todėl dirbama ir prižiūrima tiek, kiek uždirbama, ir tikėtis dangoraižių ir auksinių šaligatvių neverta.

Kaimyniniai uosteliai

Pristatant koncesininko įsteigtos įmonės UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ finansinę atskaitą už praėjusius metus, nuskambėjo palyginimas su kitais uosteliais, kurie, pasak R. Višinsko, taip pat dirba nuostolingai. Ar tikrai? Pasak „Marių burių“ jachtklubo sekretoriaus Skirmanto Toleikio, klubo uostelis įsikūręs ant Minijos kranto ir nuostolingai nedirba. Anaiptol – vystosi tik iš uždirbamų pinigų. O investuota jau nemažai: pastatytas informacinis centras, elingas ir įsigytas žemės sklypas. Kainos uostelyje nėra didelės. Laivo stovėjimas ant vandens svečiui kainuoja 45 eurus per mėnesį, ant kranto – 30 eurų. Vienkartinė slipo paslauga čia įvertinta trimis eurais.

Taip pat uoste teikiama keturių valandų nemokamo stovėjimo paslauga svečiams. Tokia paslauga teikiama viso pasaulio uostuose, tai labai pagelbsti laivų savininkams, patekusiems į bėdą ar susidūrusiems su kitais nenumatytais sunkumais.

Minijos uostelis įvertintas Mėlynosios vėliavos sertifikatu. Mėlynosios vėliavos sertifikavimą 1985 m. įsteigė Prancūzijos aplinkos švietimo fondo biuras, kuriuo siekiama apdovanoti jūrų kurortus, savivaldybes ir uostus, atsakingus už tvarią jų aplinkos apsaugą.

Laibai panašus į Šilutės uostelį, yra Drevernos mažųjų laivų uostas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario Vaclovo Macijausko, Drevernos uostas yra taip pat  išnuomotas pagal koncesijos sutartį. Investuota į šį uostą, kaip ir Šilutėje, buvo iš tiesų nemažai – redakcijos duomenimis, apie 5 milijonus eurų. Savivaldybė prisidėjo prie uosto infrastruktūros kūrimo papildomai investuodama į keltą ir teikiamą keleivių plukdymą maršrutu Dreverna-Juodkrantė-Dreverna. Politikas paminėjo, kad paskutiniais metais Drevernos uostas dirba pelningai, Savivaldybė jau gauna grąžą už investicijas.

Investicija ar manipuliacija?

Šilutės uosto direktorius R. Višinskas investicija į uostą vadina kelto įsigijimą. Pastaruosius metus keleiviai yra plukdomi maršrutu Šilutė-Nida-Šilutė. Keltas vadinasi „Kuršių delta ekspresas“. Tik viena mažytė detalė. Uosto operatorius UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ neturi jokio transporto, kaip ir neturi nekilnojamo turto. Matyt, šis keltas priklauso UAB „Kintai“. Sprendžiant iš pavadinimo galbūt jis yra ambicingo projekto, pristatyto dar 2014 metais dalis? Jeigu UAB „Kintai“ nusipirko keltą ir juo daro verslą, tai kokia čia investicija. Ir kokia nauda iš to Šilutės uostui?

Deja, pateiktoje koncesininko metinėje ataskaitoje to nepamatysime, nes pajamos pateiktos tik vienu bendru skaičiumi. Tačiau turėdami kai kuriuos duomenis galime bent apytiksliai suskaičiuoti. Suskaičiavę kelto keleivių vidutinę bilieto kainą ir padidėjusį žmonių kiekį, gausime apie 160 000 eurų. Tai kone trylikos metų koncesininko visų investicijų suma. Daug ar mažai, ne mums spręsti. Bet ši suma Šilutės uosto pajamas viršija daugiau nei tris kartus. Ir tai nekliudo priminti rajono politikams apie būsimą uosto kapitalinį remontą, kuriam reikia numatyti pinigų Savivaldybės biudžete.

Vietoj epilogo

Lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius rašė:

„Būk pasveikintas, uoste!

Pasveikinti būkit laivai!

Navigare necesse est:

būtina yra plaukti.

Bet ar buvai kam nors inkaru?

Ar švyturiu kam nors jau

buvai? Tai uosto likimas:

likti ant kranto ir laukti.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Va2020-03-03
Kam kiek liko pelno matosi is veidu Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ SOS2020-03-03
STT specialiai nieko nežiūri, nes jiems atrodo kad jų akys stebuklingos. tai yra jeigu jie žiūrės ir matys kažką - su tuo matymu ir matavimu įtakos kažką. Tad "nežiūrėjimas" yra kaip svarbus saugumo metodas, kad prisimatavus iki valiai kerpant nenukirpti ir savęs. Nu įsivaizduok buožė joja ant ąsilo ir mojuoja su rykšte, kala su pentinais į šonus, tt. Buožei nereikalinga žiūrėti kad valdyti ąsilo veiksmus pvz tas ąsilas įkinkytas į kažkokį agregatą tam kad vaikštiotų ratais ir pumpuotų vandenį. Kokia nors lojali kalė kur bėga šalia tai turbūt iš pusės žvilgsnio supranta ką tas buožė nori. Žiūrėjimas pasidaro reikalingas jeigu kažkas ne taip ir ąsilas pats nebesusitvarko pvz įklimpo ar įkrito į kokį šulinį ar nusivarė taip kad reikalinga bristi į upės vidurį kad galima butų sukeisti su kitu ąsilu.. Tame ir esmė kad STT tai tik miražas malūno formos kuris egzistuoja tik ant popieriaus ir kažkaip atsispindi lakioje vaizduotėje. Iš tikrųjų gal va šitie fruktai ir yra tikrieji STT, o ten vilniuje yra pasodinta til naktinių plaštakų olialia pupyčių gvardija iš raudonųjų žibintų kvartalų. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
SOS2020-03-03
O kur STT žiūri. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Mero karpis to...2020-03-03
Aš ir turi omeny apie "buriavimą" su raganomis ant šilto denio , O kitkas man "dzin " kaip ir tavo dejonės ir prunkštavimas kaip arklio arklidėje. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
propropitius€C€ris...2020-03-02
...papaC€piloGAS:
Netaika-matairgirdi-y r a tiesA.,nequicquam-galimai,...
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
propitius€ris :;-)2020-03-02
- paC€pilogas... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Pats€pilogas:2020-03-02
€,"Haec quae videtis et audistis, non est vertum" Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ mero karpis2020-03-02
tu nusišneki. niekas neburiuoja dėl buriavimo. Tai priklausomybė, psichinis simptomas kaip kad vaikščioti dėl vaikščiojimo ar bėgioti dėl bėgiojimo, rūkyti dėl rūkymo, tt. Nu nebent tu turi omenyje kažkokį kitokį buriavimą, kur ant šilto jachtos denio buriuodamos basos raganos buria užkeikimus ir smagūs velniai bado su adatomis į voodoo lėlės.. Taip ir su visomis tomis jachtomis. Tai nėra vien tuščias statuso simbolis, kur tiems buožėms ta simbolika nėra įdomi. Tai labiau dalis įsakymų vykdymo veiklos kur dalyvavimas būtinas. Jugi visi tie buožės labai užsiėmę kaldami pinigus, jie neturi daug laiko kad "poilsiauti". Tad visada tokie "atributai" iš karto tarnauja kaip darbo vietos kažkokiam personalui. Čia reikalinga ir pradėti nuo darbo partijos buhalterių, rakštisteinų, atvejo vadybininkų, draudikų, tt. Tame ir esmė kad be atitinkamų saugumo priemonių toks turtas tai nėra turtas, bet kažkokia tai nesamonė. Tad iš tos pusės pažiūrėjus mingės jachtų prieplauka, šilutės mažų laivų uostas, tt tai irgi kažkokio karinio raguočių laivyno dalis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
mero karpis to ...2020-03-02
Aplamai man tai " dzin " tos " būrų " problemos . Šiuo metu nesidomiu motoriniais laivais , man labiau buriuoti patinka , ten kur šilta . Bet kvailesnės vietos sunku rasti Europoje , kad laikyti burinę jachtą . Kad paburiuoti , reiktų minimum tris valandas " birbinti " iki marių ir žiūrėti į karvių šiknas . Dėl " kapitalinio remonto " taip surašei , kad matyt mintys tau susipynė . Nieko nesupratau . Tiesa , man "dzin "
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ Mero karpis2020-03-02
matai lietuvių kalboje išsireiškimas "kapitalinis remontas" tai keistas, nes neaišku kodėl žodis "kapitalas". Kad čia daug pinigų kainuoja ar kad remontuojama vadovaujantis Markso idėjomis, nu ale priemonė kaip užsidirbti kapitalą. Nors gal čia tarptautinis žodis nuo žodžio "capital". Tai yra sostinė, ten kur sostai. Kažkoks labai svarbus remontas. Arba remontas kurio savo garaže nepadarysi. Reikalinga vežti į remontų sostinę. Mašinoje jugi nedaro kapitalinio remonto purvasaugiams ar padangoms. Gerų geriausiu atveju restauracija. Kitas reikalas "variklis". Ten būna kapitaliniai remontai. Kitas variantas tai "capital punishment". Tai yra tada žodis "kapitalinis" yra nuo žodžio "kapai". Nu jeigu ne kapitalinis (atgimėlinis) remontas tai variklis būtų nukryžiuotas į "nustokim krupčioti" kapus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Mero karpis2020-03-02
Ir tai nekliudo priminti rajono politikams apie būsimą uosto kapitalinį remontą, kuriam reikia numatyti pinigų Savivaldybės biudžete.

Nu ką " būriai " ? Vėl mesitės "grietinėlės " pramogoms ? Duoda už dyką žuvienės pasrėbti , bet susimokate dešimteriopai. :):):)
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Slykstu2020-03-01
zuliku klanas nekaltu pavadinimu "Vandens turizmo centras". Gardus kasnelis riebiems snukiams. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
aha2020-03-01
Gavo dykai uosta sukti savo verslui dabar jau apetitas pakilo,slykstu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Slykstu2020-03-01
Žiūrėti į vagių ir aferistų snukius Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Tai2020-03-01
Galima suprasti,kad uz valstybes lesas vystomas nuosavas verslas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
darbininkai 2020-03-01
kai beždžionė neturi ką veikt pasturgalį kasosi taip ir klerkai vienas protezus demonstruoja kitas tuoj užmigs iš neturėjimo ką veikt tipo daug dirbo trečias esą masto ką vakarienės valgys Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-03-01
dar reikalinga atkreipti dėmesį kad žodis "uostas" yra įdomus jeigu galima taip išsireiškti pvz. Kiek kainuoja uoste paslaugos susijusios su uosto buožių smarvės uostymu? Ar yra jau skaitliukai pas rubikoną, kad kaip nors nulupti kailius iš nugarų tiems kurie uosto uosto kvapą? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ operacija..2020-03-01
"Y" tai tik viena abėcėlinių agentūrų raidė. Turi prie to pridėti ir kitus šurikų ir nikulinų nuotykius kur lietuva paimta į kažkokio ugningio vandens turizmo vystymu nuo vystyklų užsiimančio kaukazo belaisvę. Samogonas toks keistas rusų kalbos žodis - tai kažkas kas pats varosi, tereikia "užkurti" kažkokias priklausomybes ugniniam vandenų turizmui. Nu žinai čia jau yra labai svarbios piratinių vikingų nadsat lulzboat kur anglų kalboje žodis "caucasian" yra žodis kuris oficialiuose JAV valstybės dokumentuose kad apibudinti "baltos" rasės europiečius, bet tai tuo pačiu ir žodis kuris naudojamas kad apibudinti ne rasę bet vietą iš kur kilęs žmogus ty kaukaziečius pvz dekanidzes, boratus, alibabas, tt. Tad čia yra labai svarbi "sąjunga", kur žydintys savo vienybėje sarmatai nesisarmatija iš viso ir bet kur elgiasi tarsi namuose. Kažkas panašaus į košę kurią jie privirė amerikoje su "indais" ir "indėnais", kur anglų kalboje jiems atseit iki šiolei neina susigaudyti kaip tos galingos plunksnos veikia ir iš kur tie kolumbariumai atsirado amerikoje. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
operacija,,Y'' 22020-03-01
aktoriai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-03-01
visi turi žiūrėti į uostą. liesti galima tik jam ir kitiems buožėms kurie turi tą labai didelių išmierų avalynę kad vaikščioti tais vandens keliais. Čia reik turėt omenyje kad su vandens keliais turbūt jie ir išsikalinėja su biblinėmis lulzboat kur jiems va prasiskiria bet kada vanduo, kai gražulio kelninkai po tris sėdasi į tas pobėdines bėdas neskaitant visokių lojaliai lojančių pupyčių. Skaičius trys ne dėl šventos trejybės ar komunizmo lastelių mažiausio vieneto, čia tik šiaip įdomus pseudonimas kur ir vardas ir pavardė vienodi: Jerome Klapka Jerome. Nors "klapka" tai skamba kaip ir lietuviškai.
Tad su vandens keliais visų pirma reikalinga turėti šilutėje tilžės gatvę, kuri atsirado vietoj vilniaus gatvės. Čia sugriuvus tarybų sąjungai jie keitinėjo visokias gatves, kurios prieštaravo atgimėlių filosofijai ir matyt vilniaus gatvė skambėjo labiau prieštaringai negu kitos gatvės paliktos ramybėje pvz darbininkų, komunarų, tt.
Bet čia negalima kreipti dėmesio vien tik į sovetską. Reikalinga turėti galvoje cžv tuo pat metų pradėtą organizuoti "visagino country" ir galvoti apie kitus vandens kelius, kur vanduo perskirtas su nematoma siena. Keli kilometrai nuo Ignalinos atominės elektrinės yra kaimas pavadinimu "tilžė". Tiesiai matuoti tai žymiai arčiau negu kad nuo šilutės iki rusnės. Apie ką čia užuomina? Nu ignalinos atominė elektrinė buvo aušinama ežero vandeniu kurio vienas krantas priklauso lietuvai, o kitas krantas priklauso baltarusijai. Kad kai jie šneka apie vandens turizmą jie ir turi omenyje kažkokius ichtiandrus. Kad lietuvoje "be2gether" festivalis tesiasi jau 40 metų.
Kas liečia demagogiją apie turto naudojimą kur atseit galima valgyti ir gerti kiek tik nori svarbu kad burnoje nieko neturėtum. Tai pamenu kai vieną kartą nuvažiavau žvejoti į minijos upę, kur prie upės kranto privažiuoti reikalinga važiuoti per UAB "kintai" teritoriją. Nu tam ir yra sugalvota servitutas. Tai ką jūs galvojate. Tas ūsuotas privažiavo su džipu ir kad pradėjo aiškinti ir varyt lauk. Kaip koks baisus buožė. Jokios pagarbos žmogui. Kas įdomu kad sklido ir kvapelis nuo jo. Nu čia nežinosi visų pilkų atspalvių. Jugi uždara teritorija. Matot kaip plaukai sušukuoti. Tarsi naudotų kažkokią pomadą kaip pabėgėlis iš to filmo "o brother where art thou"
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip manote, ar bus antroji viruso banga ir vėl įvestas karantinas?