Ministerija siūlo pokyčius atrenkant mokyklų vadovus

2020-03-06, smm.lt
autor. Evgenija Levin
autor. Evgenija Levin

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pokyčius atrenkant mokyklų vadovus: numatoma daugiau objektyvumo ir pasitikėjimo savivalda, keičiasi kompetencijų vertinimo Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) reikšmė. Siūloma, kad kompetencijų vertinimas būtų orientuotas į  lyderystės skatinimą,  profesinį vadovų augimą. Tokie pokyčiai numatyti ministerijos parengtuose dokumentų projektuose, kurie pateikti derinti socialiniams partneriams.

Siūloma, kad kaip ir iki šiol, pretendentų kompetencijos būtų vertinamos dviem etapais: NŠA ir savivaldybėje, kurios teritorijoje yra mokykla. Skirtumas tas, kad per abu etapus kandidatas galėtų surinkti 50 balų. Pirmojo etapo rezultatai sumuotųsi su antrojo, vadovu galėtų tapti surinkęs ne mažiau kaip 25 balus. Dabar abiejų vertinimo etapo rezultatai nesumuojami, į kompetencijų vertinimo NŠA rezultatus nėra atsižvelgiama antrojo etapo atrankos komisijose metu.

„Atsižvelgę į mokyklų vadovų, savivaldybių siūlymus, siūlome keisti atrankos principą: vertinimas Nacionalinės švietimo agentūroje ir savivaldybėje būtų lygiavertis. Agentūroje vertinamos bendros kandidato kompetencijos, o savivaldybėje – orientuotos į konkrečios mokyklos valdymą. Tai užtikrintų didesnį objektyvumą, kai abu vertinimo etapai – nacionalinis ir savivaldybės – turėtų vienodą reikšmę“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.

Viceministrė pabrėžia, kad vienas iš vertinimo tikslų bus nustatyti, kokios pagalbos naujam mokyklos vadovui reikėtų ateityje, ir ji bus organizuojama – pvz., skiriamas mentorius, teikiamos konsultacijos administravimo, finansiniais, teisiniais, viešųjų pirkimų klausimais.

Parengtuose dokumentų projektuose taip pat keliami aukštesni ir pagal vertinamas kompetencijas konkretizuoti reikalavimai NŠA vertintojams. Pavyzdžiui, vertinantieji vadovavimo ugdymui ir mokymuisi kompetenciją, patys privalėtų turėti pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo švietimo įstaigai patirtį.

Dabar parengti ir socialiniams partneriams pateikti dokumentų projektai – viena iš viso vadovų atrankos, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos paketo dalių.

Atnaujinamų kompetencijų pagrindu bus kuriama nacionalinė vadovų rengimo programa, kurią sudarys studijų ar mokymų moduliai. Juos vykdys aukštosios mokyklos arba kitos reikalavimus atitinkančios įstaigos.

Taip pat kuriamas kompetencijų įsivertinimo instrumentas, leidžiantis išbandyti savo galimybes tapti vadovu. Įsivertinimo instrumentas padės žmonėms, kurie svarsto galimybę imtis vadovauti, pasirinkti  studijų ar mokymų modulius, padėsiančius užpildyti trūkstamų kompetencijų spragas.

Įvedus švietimo įstaigų vadovų kadencijas, švietimo įstaigų vadovų atrankos procesas tapo ilgesnis, sumažėjo darbo vietos patrauklumas. Savivaldybės, kiti mokyklų steigėjai neretai susiduria su iššūkiu, kaip rasti mokyklos vadovą.

Savivaldybių duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. nuolatinių vadovų neturėjo 105 bendrojo ugdymo mokyklos ir 94 darželiai. 2020 m. vasario 1 d. buvo paskelbtas 121 konkursas į švietimo įstaigų vadovų pareigas.


Straipsnio komentarai

Patyręs2020-03-07
Akivaizdu, kad partiniai diletantai, stokodami profesionalumo, nepraeina atrankos- dėl to ir ,, nuleidžiama'' kartelė. O turintys kompetencijos, bet nepartiniai - nepraleidžiami partinių klanų savivaldybių lygmenyje. Ratas užsidaro. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip manote, ar bus antroji viruso banga ir vėl įvestas karantinas?