Švėkšnos žydų bendruomenės įsikūrimo istorinės aplinkybės ir raida

2020-03-15, Parengė Monika Žąsytienė
Medinės Švėkšnos sinagogos. Atvirukas, leidėjas M. Sieff, XX a. pradžia. (Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija)
Medinės Švėkšnos sinagogos. Atvirukas, leidėjas M. Sieff, XX a. pradžia. (Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija)

Švėkšnos gyvenvietės kūrimasis

Knygoje „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“ Algimantas Miškinis teigia, kad Švėkšnos gyvenvietė galėjo atsikurti arba pradėti iš naujo kurtis po 1422 m. Melno taikos sutarties, kuomet tarp LDK ir Livonijos ordino buvo nustatyta siena. Žemaitija tapo teisiškai ir politiškai nepriklausoma, o Ordinui atiteko Klaipėdos kraštas.

Galima daryti prielaidą, kad jau XV a. antrojoje pusėje Švėkšnoje savo dvarą galėjo įkurti Žemaičių seniūnas Mikalojus arba Jonas Kęsgaila. Kol kas pirmasis rašytinis šaltinis, minintis Švėkšnos miestelio vardą – 1503 m. kovo 8 d. Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos aktas. O 1509 m. Švėkšnoje jau stovėjusi katalikų bažnyčia byloja apie tai, kad miestelis ir dvaras jau buvo įkurti. Tuometis Švėkšnos dvaro savininkas Mikalojus Jonavičius Kęsgaila pasirašė Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios steigimo aktą, kuriame buvo nurodytos steigimo sąlygos ir įsipareigojimai bažnyčiai.

Poreikis statyti katalikų bažnyčią liudija, kad miestelis jau egzistavo ir buvo gana gausiai gyvenamas. Yra žinoma, jog tuo metu jau veikė 12 karčemų. Švėkšna buvo įkurta patogioje vietoje, prie didžiųjų prekybos traktų, judėjimas buvo intensyvus, pro miestelį pravažiuodavo nemažai pirklių, driekėsi keliai nuo Medininkų (Varnių) į Klaipėdą ir Tilžę. Tokia padėtis Švėkšnai teikė pranašumo: spartino miestelio raidą, stiprino ekonomiškai, didino vietovės žinomumą. Vietiniai turėjo didesnes galimybes užmegzti prekybinius ryšius su aplinkiniais gyventojais ar atvykėliais iš toliau, susitikti su įvairiais žmonėmis, keliaujančiais pro Švėkšną, sužinoti naujienas iš tolimesnių vietovių. 1526 m. lenkiškame Bernardo Vapovskio sudarytame Žemaitijos kunigaikštystės žemėlapyje galime matyti pažymėtą ir Švėkšną, o tai reiškia, kad gyvenvietė buvo pakankamai svarbi ir žinoma.

Žydų kūrimasis Švėkšnoje

1644 m., kai Švėkšnos dvaro savininkas Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas dvarą su miesteliu nusprendė parduoti baronienei Kotrynai Denhofienei, buvo sudarytas valdos inventorius, kuriame Švėkšna jau vadinama miestu, – jame gyveno 69–79 šeimos. Minėtame inventoriuje buvo surašyti Švėkšnoje gyvenę ir dvarui priklausę baudžiauninkai bei laisvieji piliečiai, amatininkai ir prekybininkas žydas, vardu Elijas (Heliasz).

Oficialiai pavardžių žydai neturėjo iki XIX a. (neskaitant pavienių atvejų). Štai 1804 m. Rusijos caro administracija paskelbė „Nuostatus žydams“, kurių 32 punkte buvo nurodyta: „Šiame surašyme kiekvienas žydas turi turėti arba įgyti žinomą savo paveldimą pavardę arba pavadinimą, kuris ir turi jau būti išsaugotas visuose aktuose ir užrašymuose be jokių pakeitimų, pridurtas prie jų vardo, duoto pagal tikėjimą arba gimus; ši priemonė yra reikalinga tam, kad būtų geriau pilietiškai sureguliuota jų būklė, tinkamiau apsaugota jų nuosavybė ir išspręsti jų tarpusavio ginčai.“

XVII a. Švėkšnoje jau gyveno nemažai pirklių, amatininkų, valdininkų, buvo rengiami dideli prekymečiai. Istorikai sutaria, jog jau XV a. rašytiniuose šaltiniuose minimi miestai ar miesteliai vienareikšmiškai turėjo turgaus funkciją. Daugeliu atvejų, kai kaimo vietovėse buvo steigiamos bažnyčios, šalia jų atsirasdavo galimybė teisiškai ar spontaniškai kurtis turgavietėms.

Manoma, kad 1655–1660 m. LDK karas su Švedija Švėkšnos miesteliui padarė tiesioginių nuostolių, todėl tuometis dvaro savininkas Gerhardas Denhofas kreipėsi į Joną Kazimierą su prašymu suteikti Švėkšnai turgaus privilegiją. Taigi, oficialus leidimas Švėkšnoje rengti turgus suteiktas 1664 m. gruodžio 17 dieną. Čia pat nurodoma, jog privilegija suteikiama siekiant „atkurti nuniokotą kraštą“, o vieta „tinka prekybai ir niekam netrukdo“. Štai jau 1676 m. Švėkšnoje vyksta intensyvi prekyba: miestelio prekybininkai gabeno įvairias prekes iš Klaipėdos bei Tilžės (daugiausia druską, kurią pardavinėjo vietos turguje), iš Švėkšnos į Prūsiją buvo vežami žemės ūkio produktai.

XVII a. antrojoje pusėje, po jau minėto LDK karo su Švedija, į ištuštėjusius Žemaitijos miestelius ėmė keltis žydai: Švėkšna buvo patraukli prekybai ir ekonomiškai stipri gyvenvietė. Didelių nuostolių žydų bendruomenėms atnešė ir didysis ukrainiečių kazokų ir valstiečių sukilimas Lenkijoje 1648 metais. Lietuvos žydų bendruomenės, patyrusios mažiau nuostolių, teikė pagalbą atvykusiems pabėgėliams. Po to, kai caro Aleksejaus kariuomenė užėmė Vilnių, Lietuvos žydus ištiko panaši lemtis: dauguma traukėsi šiaurės vakarų kryptimi, Žemaitijos link. Dėl šios priežasties sustiprėjo ir išsiplėtė vietinės bei kūrėsi naujos bendruomenės. Į neseniai pradėjusią kurtis žydų bendruomenę Švėkšnoje atvyko ir čia apsigyveno rabinas Menachemas Mendelis Horovicas, kuris pradėjo eiti rabino pareigas Švėkšnoje ir jos apylinkėse.

1695 m., Švėkšnos dvaro savininku tapus Vilhelmui Eustachijui Grotusui, vėl buvo atliktas dvaro inventoriaus surašymas. Remiantis surašymo duomenimis, iš viso miestelyje gyveno 89 šeimos, iš kurių 15 šeimų buvo žydų. Iš šio skaičiaus 7 žydai buvo įvardinti prekybininkais, nes mokėjo už „būdas“, vienas – gydytoju, dar vienas – muitininku. Minimos pavardės: Chaumowicz, Fawisz, Hryszko, Joachim, Jozephowicz, Lazarowicz, Meier, Pluszelewicz, Wulfowicz. Švėkšnoje gyvenę žydai vystė prekybinius ryšius su Liepojos ir Prūsijos pirkliais.

Galima daryti prielaidą, kad jau XVII a. pabaigoje šalia centrinės aikštės galėjo būti pastatyti pirmieji žydų maldos namai Švėkšnoje. 1713 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minimi 3 žydų sklypai – „ten, kur stovėjo iškala“. Lietuvių kalboje sinagoga dažnai buvo vadinama „žydų škala“ ar „iškala“, kai kur būdavo net įvardijama „žydų bažnyčia“. Sinagogos skirtos trims pagrindinėms funkcijoms: religinėms apeigoms, studijoms ir bendruomenės susirinkimams. Gali būti skirstomos pagal sezoniškumą (vasarinės ir žieminės), priklausomybę tam tikram luomui (pvz.: pirklių, darbininkų) arba profesijai (siuvėjų, muzikantų, batsiuvių ir pan.).

Vėliau ekonominė padėtis tik gerėjo: 1765 m. Švėkšna su visomis karčemomis (šinkais) mokėjo 550 auksinų mokesčių, o klebono jurisdika dar papildomai 75 auksinus. Palyginimui, tuo pačiu metu Kvėdarna mokėjo 144 auksinus, Vainutas – 150, Tytuvėnai – 75, Nemakščiai – 50, Šaukėnai – 220, Šilalė – 40, Balsiai – 70, Gaurė – 85, Baisogala – 101, Kėdainiai – 1 800, Veliuona – 625, Jurbarkas – 850, Vilkija – 400 auksinų mokesčių.

Minimu laikotarpiu už karčemą buvo mokama nuo 3 iki 7 auksinų, išvardyti duomenys atskleidžia, kad Švėkšna karčemų skaičiumi atsiliko tik nuo Kėdainių ir Jurbarko, Veliuonoje skaičius buvo panašus.

Apie 1880–1885 m. šalia senųjų maldos namų, šiek tiek toliau nuo aikštės į šiaurės rytų pusę, buvo pastatyta nauja medinė sinagoga.

Žydų gyventojų skaičius Švėkšnoje natūraliai didėjo, XIX a. pabaigoje Švėkšnoje veikė nemažai žydų kepyklų, miestelio centre stovėjo ilgas medinis prekybinis pastatas, vadintas kromais, kur virė prekyba, amatai, o didžioji dalis prekeivių buvo žydai. (4 pav.) Vyko intensyvi prekyba miško mediena, oda. Tarp įvairiausių prekybos įstaigų Švėkšnoje veikė ir alaus darykla, vyno rūsys, nemažai užeigų. Minimu laikotarpiu vyko kontrabanda su Prūsija, kuri iš dalies didino miestelio prekybą, sudarė galimybes praturtėti šia nelegalia veikla besivertusiems gyventojams, daugiausia žydams. Spaudos draudimo metais kartu su kontrabanda buvo gabenama ir draudžiama lietuviška spauda. 1893 m. laikraštis „Vienybė Lietuvninkų“ rašė, kad daugiausia maskolius apgaudinėja kontrabandininkai iš Švėkšnos, o sargyba „dikcziai per Prusus ir žydus apmokami“ tyli.

Remiantis 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis Švėkšnoje gyveno 1 819 žmonių, iš kurių 974 buvo žydai (daugiau negu 53,5 proc.). Tačiau jau XIX a. pabaigoje prasidėjusi intensyvi ekonominė emigracija į JAV, Pietų Afriką, Argentiną, Kanadą, o vėliau grįžimas į istorinę tėvynę Izraelio žemę (tuo metu Palestiną) pakoregavo žydų gyventojų skaičių ir XX a. Švėkšnoje jis jau niekada nepasiekė 1897 m. statistinių duomenų.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

.. @ Tas pats2020-03-17
neapsimoka išiminėti iš konteksto ir po vieną nagrinėti tų laukinių. nes taip tu darai jiems paslaugą versdamas jų karą į taiką. Ir visiškai neaišku ar taip kaip jie čia gyvena kur tu rodai su pirštais nėra kažkas labai kuklaus palyginti su tuo iš kur jie yra atsibastę. Nu jie aukojasi. Jie gal tremtyje. Nu tame ir esmė jeigu kreipsi dėmesį į tai kur rodo tavo pirštas, tai tas demesys bus atitrauktas nuo tavo raudonų pirštelių. Nesvarbu net jeigu ir pavardės rėkte rėkiančios indėniškus karo šūkius. Nu tu irgi jau neaišku kiek kartų kartojiesi su tais kojų šildytuvais. Man nei šilta nei šalta šita termodinamika. Nu jeigu jau kalba eina apie neužmirštuolių žydėjimus tai ir aš pasikartosiu. Pagalvok apie tą išgalvotą pavadinimą "šilo karčiama". Fonetiškai "šilo" yra biblinio miesto pavadinimas kuris buvo prieš jėruzalę:
https://en.wikipedia.org/wiki/Shiloh
Karčiama tai užeiga, smuklė, pub, tt. Angliškai "pub" tai sutrumpintas "public house" - viešas namas arba kitaip tariant viešnamis. Nu tame ir esmė kad čia yra kažkokia kryžiuočių pedofilų klano būstinė, ir smaluotų biudžetų štabas. Daug galų sueina į šilutę.
O kur aš ir kaip aš tai čia irgi ne klausimai. Nes tau jau buvo sakoma kažkas apie pinigus, bet matyt tau pro vieną ausį įeina o pro kitą išeina.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Tas pats to...2020-03-16
Dėl 600 metų įvykių. Nuvažiuok turgaus direktorių Sakalą - Vanagą , kuris gyvena mūriniame lizde važiuojant ant Ž.Naumiesčio. Tas raudonujų deputatas keletą kadencijų taryboje.
Rasi grindinio akmenis jo namo tvoroje ir kieme.
Jei netiki popieriumi, tai vokiško - kryžiuočių grindinio akmuo tikrai patvirtins apie Melno sutartį. Arba gali nevažiuoti ir netikėti , jei niekada nevažiavai dviračiu prie 9 bakano grindiniu , tuo vieškeliu už bonkinės Pievų gatvėje. Piemenėliai nuogas pėdas šildydavo karvašūdyje , ganydami karves po ražienas vėlyvą rudenį ir šunys prie būdos pririšti buvo. Bet dabar kalės miega su šeimininkais lovoje ,o piemenėliai Harlei Devidson rankenas suka. O kur esi , ar tavęs ,aplamai nėra ?
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Tas pats to....2020-03-16
Aš dabar su draugu Jameson 40% iš Airijos sėdžiu ir aptarinėjame tavo mintis. Na , jei projekte nėra datos dienos , tai ko čia viduriuoti ? Dėl to ir projektas , nes neaišku ar šiandiena ar rytoj bus priimtas. Pernai buvau Maltoje porą mėnesių .. Patiko man ten , , bet tie Maltiečiai verdantys sriubą Vilniuje , turi tiek pat bendro , kiek Šilutės kraštotyros muziejus su istorija. Na prekinis ženklas ir tiek. Manau ir tu vaikystėje ant dermantinio portfelio rašinėja "Marlboro " ar " Kent " . Bet dėl to portfelis nebuvo cigarečių pakeliu ?
Dėl žydų ir Palestinos patylėsiu. Žydai , kaip tauta patinka man , bet nesu buvęs Izraelyje , o Palestina , tikrai ne geidžiama aplankyti mano šalis.
Sutinku , su Lietuva neverta užsiciklinti, nes sako virusas iš Kinijos atėjo , tik neaišku , ar vakarų ar rytų. Bet kokiu atveju dabartis , tai praeities pasekmės. Aš nieko nežinau 100 % , gal aš klystu , o gal ir ne kaip ir tu dėl santuokos ir žmonių.
Bet dabar šunys turi papuošalus , kirpyklas , rubus , madas ir asmeninius daktarus. Tai jų santuolokos mane nestebina . O karantinas ir puiku. Bus rezultatas po 9 mėnesių. Juk kažkas turės fiktyvias pensijas tau uždirbi, jei neužversi kojų dėl viruso ir panikos , ar Šilutės baikeriai nepartrenks prie Norfos.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ Pro šalį2020-03-16
Nesvarbu tas kazimiero ordinas. Čia tik šiaip sau. Jugi yra visi tie šlykštynės maltiečiai, raudonieji kryžiuočia, tt. Išsiverda sriubos gedimino prospekte, patys suvalgo ir tai skaitosi labdara. Nu tokia ir yra visa labdara. Jie aiškina kad jie šelpia varguolius, bet taip kaip suorganizuotas kryžiuočių gyvenimas jie ir yra varguoliai, gyvena kukliai, tt. Tai yra dvigubas gyvenimas. Nu kaip rozetės dvi skylės. Viskas susisiekia kaip tie mėnuliuko ragai, per žvaigždutes. Tad į visus tuos "žydus" taip ir tereikalinga ir žiūrėti. Kad tai ir yra kažkokia karinė apgaulė. Vaikučių mėsinėjimas yra didžiausia raudona vėliava. Jie ten izraelyje palestinoje viešai tik vaidina spektaklį, o paslapčia žydi vienybėje. Lygiai kaip ir čia lietuvoje. Tad ta pati daina ir su visomis istorijos makaronais - nebuvo jokių sutarčių. Ordinai tai nėra kažkas gyvo, kas galėtų sudaryti ar pasirašyti sutartis. Tai tik žodis, kuriuo prisidengiama. Tad sutartys gali būti sudaromos tik tarp žmonių, kurie atsako tik patys už save. Ir jokių rūpybų, jokių įgaliojimų, tt. Ir sutartys nereikalingos jeigu žmonės patikimi. O ar tokių žmonių yra? Nežinau. Vadinasi jeigu čia kažkokia aferistų civilizacija. Tai gal čia ne žemė? Gal čia ir yra tas raguotas mėnulis į kurį melagiai skrenda? Čia tik viena iš priežasčių kodėl visos sudaromos santuokos yra fiktyvios. Nieko nesiskiria nuo kitų žodžių kuriais dangsto savo aferas rakštisteinai ir ostapininkai pvz lietuva, tėvynė, valstybė, kraštas, tt.. Aš neapsimetu niekuom. O tu ir nemeluoji kad tu nieko nežinai, bet tai nėra kažkokia išimtis iš taisyklės. Bet kaip tu tada gali tiesiu veidu aiškinti kad žinai kažką apie 600 metų senumo "įvykius"? Čia iš viso neaišku net jeigu tie popiergaliai iš tikrųjų tokio senumo gal ta sutartis tai kažkokie išlikę anekdotai ale "šluota" žurnalas ar "onion news". Jugi jie viską klastoja net apie kelių dešimtmečių istoriją. Negalima atmesti kad kol šita lietuva buvo tarybų sąjungos sudėtyje slaptai gyvavo ir kita lietuva. Nu ale kažkokioje raudonai, baltai, žydroje atlantidoje, kur jie čia ir atsiatgimėlino atsibrexitinę. Pavyzdžiui dviskaita yra keista kad paėmė ir išnyko iš lietuvių kalbos ir gramatikos. Saldu kaip du medu, kartu kaip du degutu, kainuoja du litu. Bet čia negalima užsiciklinti su lietuva. Nes yra reikalai su n-gubomis pilietybėmis. cžvistėliai uber alles.
Nu paimk kad dabartinio ordino sudarytas "sutartis" apie šitą karantiną ir ekstremalią situaciją. Kad čia irgi seimas kažką sumakliavojo. Jie nepatvirtino ir nepriėmė ektremalios situacijos. Jie paskelbė tik įsakymo projektą ir dar be datos:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/eceaf421586a11eaac56f6e40072e018

Kas įdomu kad tas projektas buvo paskelbtas vasario 24. Po to matyt jie apsižiūrėjo kad lietuvoje jau yra įvesta ir galioja kita ekstremali situacija nuo praeitų metų liepos 3d. Tada jie skubiai vasario 26d atšaukė tą buvusią ekstremalią situaciją:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3332b99358a211eaac56f6e40072e018

Bet kaip aš suprantu jie oficialiai taip niekad nepriėmė ekstremalios situacijos. Tai ir liko tik projektas. Arba aš kažko nerandu.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Pro šalį To ...2020-03-16
Tau nebuvo Melno sutarties , man buvo. Man neįdomu , kas tau įdomu : tavo Kazimieras su ordinais sukabintais ant karnavalinių rūbų ir ČŽV antpečiais . Tu apsimeti tuom kuom nesi , tai kodėl aš turiu kalbėti su tavimi , kuris nėra tas , kuris apsimeta tuom kuom nėra ? Aš nenaudoju buityje molinių puodų , o gal "puodynė " aukščiau tavo pečių ? Tu nemėgsti senelio Froido, bet dėl puodų , tai pagalvojau apie jį . Jie skamba taip pat tusčiai sumauti ant tvoros štekietų.
Aš AB Šilutės Šilumos paslaugomis nesinaudoju , tad galiu patarti tik tiek kiek žinau apie juos. O aš nieko nežinau , nes neturiu noro ir galimybių . Bučkis
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ Pro šalį2020-03-16
nieko panašaus. nebuvo jokios sutarties, jokio pasirašymo taip kaip nebuvo jokio ordino nei vokiečių nei livonijos. Geriau panagrinėk tą labai šlykštų cžv gestapo kryžiuočių ordiną kuris dabar "veikia" lietuvoje prisidengdamas visokiausiais garbėtroškiniais paradais ir kryžiaus žygiais. Turiu omenyje labai nešvento kazimiero ordiną. Nu yra cirkų cirkas. Bet tame ir esmė kad visa lietuva yra apraizgyta panašių "ordinų" gaujų, tik pas kitus užgavėninkus jų dėvimi karnivaliniai kostiumai (karinės uniformos) kitokie. Nu kalba ir eina apie galingas plunksnas kurios klastoja istoriją tam kad gerti šampaną. Aš kaip suprantu tai tarsi kažkoks žaidimas jiems. Kuo didesne kvailyste įtika ir kuo labiau į praeitį galima "nukeliauti" su tuo tikėjimu tuo didesnis pasiekimas. Tad čia negalima atmesti net kad ir visi tie muziejų eksponatai ir dinozaurų kaulai ir mamutų iškamšos - viskas klastotės. Tai nereiškia kad tai nėra tikra. Nu vistiek kažkokie nešventieji lipdė kažkokius puodus. Nu tame ir esmė su kūryba. Kad nulipdžius puodą jį reikia išdeginti krosnyje. Nu prieš puodą lipdant reikia nusilipdyti ir krosnį. Ar gali tie nešventieji naudoti tas krosnis kaip krematoriumus kad užsidirbti chalturkės jeigu puodai nesilipdo? Nu tame ir esmė kad reikalinga žiūrėti į bet kokias krosnis kaip į krematoriumus. pvz šilutės šilumos tinklai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Pro šalį2020-03-16
Tai kad Melno sutartį pasirašė Vokiečių ordinas , o ne Livonijos. Tokio Livonijos ordino 15 amžiuje, jau senai nebuvo ,nes 13 am antroje pusėje buvo prijungtas prie Vokiečių ordino . Autorei mažiau reiktų skaityti Lietuvišką Wikipediją. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-03-15
nebuvo čia jokių žydų, lygiai kaip ir dabar nėra nei vieno žydo toje lietuvos žydų bendruomenėje kuri tarsi iš niekur atsirado. Tame ir esmė kad viskas kas liečia turto susigražinimus ir yra pagrįsta istorijos klastojimais ir orwelinimais. Tai ir yra karinės operacijos. Bet čia prie vienybės žydėjimo aferistų reikalinga pridėti ir visus tremtinius ir emigrantus. Ten tas pats ostapininkų trafaretas. Nėra nei vieno tremtinio lietuvos tremtinių draugijoje, lygiai kaip ir nėra nei vieno politinio kalinio. Nebent viskas stojasi į savo vietas jeigu pradedi važiuoti pagal brexitinės imperijos eismo taisykles. Tai yra jie tremtiniai nes jie čia ir yra atitremti, jie politiniai kaliniai ar žydai nes atlieka tokį vaidmenį, tt.. Tad čia sudėtinga. Nes pasinaudojant šita afera ne tik lietuva bet visas pasaulis yra nugražintas į kažkokių maištaujančių nuolatos judančių ir brexitinančių atgimėlių akmens amžiaus laikus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka