Kodėl šiltą žiemą šildymo sąskaitos nesumažėjo kelis kartus?

2020-03-19, Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas
Šilumos vartotojai nesupranta, kodėl šiltą žiemą gauna dideles sąskaitas už šildymą. Asociatyvi nuotr.
Šilumos vartotojai nesupranta, kodėl šiltą žiemą gauna dideles sąskaitas už šildymą. Asociatyvi nuotr.

Klimatologai išmatavo – praėjusį žiema buvo šilčiausia per visą stebėjimo laikotarpį. Kodėl tada šildymo sąskaitos nesumažėjo reikšmingiau? Skaitantiems vien antraštes, atsakymo toli ieškoti nereikės, nes viskas kaip ant delno – kalti šilumos tiekėjai – monopolininkai. Visgi, jei paviršutiniški ir galvoti neskatinantys atsakymai jūsų netenkina, kviečiu įdėmiau pažvelgti į šilumos kainos struktūrą.

Ją lengva įsivaizduoti kaip sluoksniuotą pyragą, sudarytą iš dviejų pagrindinių ingredientų. Įstatymas sako, kad šilumos tiekėjams į sąskaitą vartotojams visada būtina įtraukti abu šiuos ingredientus, nors sudėti į vieną pyragą jie nelabai dera. Suvalgius nevykusio pyrago vėliau pilvą suka ir vartotojams, ir verslui – pirmiesiems sukelia lūkesčius dėl kainos pokyčių, o antruosius kone kiekvieną žiemą skatina žegnotis, jog tikrai viskas suskaičiuota teisingai.

Iš ko susideda galutinė kaina?
Lietuvoje galiojanti tvarka šilumos tiekėjams sako, kad į vieną sąskaitą įtraukti ir nuo vartojimo priklausančias (kintančias) ir nuo vartojimo nepriklausančias (pastoviąsias) išlaidas. Priešingai yra Vakarų Europoje, kur galioja dvinaris kainos modelis, t. y. vartotojai gauna dvi atskiras sąskaitas. Tai yra skaidri ir logiška kainodara. Kodėl?

Kintamosios išlaidos skirtos apmokėti už „žaliavą“ – kurą, elektrą ir kitus šaltinius, kurie naudojami tiesiogiai šilumos energijai pagaminti. Kintamosios išlaidos turi maždaug 50 proc. (kai kuriuose miestuose 40 proc., kai kuriuose 60 proc.) „svorį“ galutinei kainai. Būtent ši kainos dedamoji kinta priklausomai nuo termometro stulpelio judėjimo – kuo už lango šilčiau, tuo ir kuro reikia mažiau. Tiesa, reguliavimas numato kurą pirkti už kainą, kuri galiojo prieš du mėnesius – pvz., vasarį už gruodžio kainą, kovą už sausio kainą.

Būtent su šia kintamąja dalimi siejami vartotojų lūkesčiai šiltą žiemą už šildymą mokėti gerokai pigiau nei šaltą žiemą. Šis lūkestis pagrįstas, tačiau priminsiu, kad kintamoji dalis tik viena iš dviejų.
Antrasis ingredientas kainos struktūroje – pastoviosios išlaidos, kurios nuo sezono nepriklauso. Tai yra infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros sąnaudos – investicijos į katilus, vamzdynus, mokesčiai valstybei (NT, žemės, aplinkos, PVM, Sodros), palūkanos bankams, darbuotojų atlyginimai, karšto vandens cirkuliacijos palaikymas vamzdyne ištisus metus ir t. t. Deja, šios sąnaudos beveik nepriklauso nuo šilumos suvartojimo. Ar už lango +30°C liepos kaitra, ar stingdo -30°C vasario šaltis, šios sąnaudos beveik nesikeičia, jos patiriamos kiekvieną mėnesį ir tai sudaro maždaug 50 proc. galutinės kainos vartotojui svorio (kai kuriuose miestuose 40 proc., kai kuriuose 60 proc.).

Priėjome prie stereotipais labiausiai apaugusios kainos „pyrago“ dedamosios – šilumos tiekėjo maržos (antkainio). Dalį skaitytojų nuvilsiu, pasakydamas, kad marža visame kainos „pyrage“ prilygsta pabarstukams ant pyrago viršaus. Maržos vidurkis 2018 m. nesiekė ir 1 proc.. Visgi, jei įmonė vieną šildymo sezoną uždirbs ir daugiau, reguliatorius – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – kitą šildymo sezoną kainos „lubas“ sumažins. Taigi, pelno sukaupti „juodai dienai“ neleidžiama. Priminsiu, kad valstybės reguliuojami šilumos tiekėjai viską perka viešai ir aukcionuose, o šias išlaidas kontroliuoja daugybė įstaigų.

Kas nutinka iškepus tokį pyragą?
Kintamuosius ir pastoviuosius kainos ingredientus sumetus į vieną dubenį, iškepamas sunkiai tiek vartotojams, tiek šilumos tiekėjams kramtomas produktas.

Dalis vartotojų nepatenkinti, nes šildymo sezono metu – 5-6 mėnesius – juos pasiveja per pavasarį, vasarą ir rudenį prisikaupusios (tačiau neapmokėtos) pastoviosios išlaidos. Aš juos suprantu, nes vietoj lauktų „kartais“ sumažėjusių šildymo sąskaitų matome tik kelių ar keliolika procentų sąskaitų susitraukimą. Šaltą žiemą taip veikianti tvarka vartotojus prislegia dar labiau – jie moka už šilumos tiekėjų šiltuoju metų periodu patirtas sąnaudas plius už einamąjį kuro suvartojimą vandens pašildymui žiemos periodu. O jeigu labai šalta ir biokuro katilų galios nepakanka, tuomet įjungiami didelės galios dujiniai katilai ir šildymo sąskaitos tokiais mėnesiais išauga dar labiau. Vis dėlto, kol šiltos žiemos netapo kasmetiniu ir įprastu reiškiniu, didelės galios katilai būtini, kad šilumos nepritrūktų šalčių metu.

Šilumos tiekėjai – privatūs ir savivaldybių – irgi nelaimingi, nes jų gaunamos pajamų apimtys juda sinusoide ir šiltojo bei šaltojo metų laiko skirtumai yra dramatiški, nepaisant to, kad šilumos tinklo išlaikymo sąnaudos patiriamos daugmaž vienodos visus metus.

O jeigu pasitaikė šilta žiema, kaip šiais metais, nesurinktos pastoviosios išlaidos „persikelia“ į sekantį šildymo sezoną. O jeigu ta žiema bus labai šalta, o jeigu dar kuras pabrangs? Dėl to gaunasi, kad Lietuvoje šilumos kainos vienos mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau žiemos mėnesių sąskaitos – vienos didžiausių, nes mokama ne tik už vasaros, bet galimai ir už praėjusių metų išlaidas.

Ką daryti?
Centralizuotą šildymą turinčios Vakarų Europos šalys su šildymu susijusias sąskaitas skaido į dvi dalis. 12 mėn./metus gyventojai sulaukia sąskaitų už 12 mėn./metus šilumos tiekėjų patiriamas eksploatacines išlaidas (remontus, darbo užmokestį, visus mokesčius ir t. t.). Pastovioji šilumos kainos dalis yra vienoda kiekvieną mėnesį. Šildymo sezono metu prisideda sąskaitos tik už faktiškai suvartotą šilumą.

Ar tai panacėja, kuri sumažins metines gyventojų išlaidas, susijusias su šildymu? Ne. Tačiau gyventojams tai leis aiškiau suprasti, už ką moka bei šiltomis žiemomis gauti gerokai mažesnes mėnesio sąskaitas už suvartotą šilumą. Įmonėms dvinaris tarifas leistų išlyginti finansus – vasarą patirtos sąnaudos būtų apmokamos vasarą. Valstybės biudžetui dvinaris tarifas irgi naudingas – mat išlyginus gyventojų išlaidas už šildymą, šalčiausiais mėnesiais namų ūkiai nepatirtų dramatiško sąskaitų šoko, o tai reiškia, kad atkristų poreikis dalį namų ūkių remti mokesčių mokėtojų pinigais. Visgi, jei toks poreikis yra, socialiai remtini šilumos vartotojai galėtų gauti šildymo kompensacijas ne už atskirą mėnesį, bet už šildymo 6 mėnesius arba už visus metus iš karto.

Alternatyva irgi yra. Vartotojams galima teikti sąskaitas tiek vienanarės kainos, tiek ir dvinarės kainos formatu. Prieš pereinant prie dvinario tarifo tai padėtų palyginti šildymo išlaidas ir geriau suprasti už ką mokama, kurios išlaidos keičiasi ir kiek. Tokiu atveju vartotojai žinotų pas juos įrengtą šiluminę galią, jos kainą, o tai motyvuotų pačius vartotojus rūpintis, ar galios nepernelyg daug, taip pat ją mažinti, taip taupant šildymo išlaidas. Šilumos tiekėjas tokiu atveju turėtų galimybę optimizuoti savo vamzdynus ir taip mažinti bendrąsias sąnaudas.


Straipsnio komentarai

O NUO KADA LIŪTĄ ATPRATINO KAS NUO MĖSOS JEI VOGT TAI VOGT 2020-03-22
KO ŠILTESNI ORAI TUO DIDESNĖS SĄSKAITOS JUK REIKIA ANT VASAROS IŠ KAŽKUR PINIGŲ PASIKAUPT JUK ŠILTI ORAI IR ŠAŠLYKAI KVIEČIA PONULIUS LAUK Komentaras patinka Komentaras nepatinka
lietuvė2020-03-19
Oką aš rašiau anksčiau ,juk visą gvardiją reik išlaikyti ,pastatus irgi ,taip ,kad nei renovacija padės ,nei šiltos žiemos ,tik duodate darbo statybininkams ir maitinate bankus,o ar kas paskaičiavo atsiperkamumą ,kad po tų 15 metų vėl reikės kapitaliai remontuoti. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ vietinis2020-03-19
nu tu turėti omenyje kad čia yra mažoji lietuva kur mažumos mažinasi sau ne tik sąskaitas pasinaudodami kitų sąskaitomis. Nu yra kurioziška situacija, kur aiškinama kad kojos pas jus šlapios, ne todėl kad šlapinasi aiškintojai, bet todėl kad čia py*raguočių lietuva ir čia lyja pyragais. Nu čia kaip ir su bet kokiais mokesčiais, kurie įvedami pasinaudojant diversantinius metodus pvz robin hoodai pradeda stabdyti karietas ir rinkti mokesčius. Tai būdavo atseti traktuojama kaip plėšikavimas, bet dabar daug kur pasaulyje keliai ir tiltai padaryti su rinkliavomis. Nu kai jie aiškina iš tos pusės kur šildymo sezonas tai tarsi kažkoks filmas kino teatre, kurį jūs pažiūrėjote. Tarsi jeigu kūrenti nebuvo reikalinga vis tiek viskas dirbo. Tie darbuotojai apiforminti ir gavo algas, nors nekūreno nieko, netaisė ir neprižiūrėjo tų įrengimų, nekirto tų malkų, nekrovė jų į krosnis, nešlavė skiedrų, tt. Ir čia negalima versti bėdas ant profsąjunginių mafijų struktūrų. Tai irgi tik atrakcijos dalis. nes visi tie kadrai tai gi juodvarniais lakstantys visą sezoną guli po palmėmis visokiuose tailanduose ir egiptuose. Bet tai irgi nėra priežastis dėl ko kažkas kas turi būti logiška yra nelogiška. Nu yra pagauti nusikaltėliai už raudonų rankų, bet jie teisinasi kad jie nekalti. Tokia sistema. Jie tik vykdo įsakymus. Jie kalti tik žiūrint iš jūsų pusės. Iš savo tramdomųjų marškinių pusės viskas pas juos tvarkoje. Jie neturi jokios laisvės tose karinėse operacijose. Tik smaugti, karti, dusinti, tručinti, tt. Čia ir yra brexitinės imperijos operacijos kai tiekiami "kaliniai" į tolimas kolonijas. Jie čia "vargsta" jie atitremti. Kas kad gyvena taip kad viskuo pasirūpinta taip kad sviestas lenda pro tuos jų rubikoninius pasturgalius. Tai ir yra auksinis narvelis. Jie gali viską suskaičiuoti. Tai ir yra kažkokie kooperatyvai kurie kiekvieną oro ir vandens gurkšnį suskaičiuoja pvz price water COOP'ers. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
vietinis2020-03-19
Išvis nesumažėjo mokam kaip prie -20 ! Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-03-19
jo dar vienas "let them eat cake" ostapininkas. Čia reikalinga kreipti dėmesį kitaip į šituos makaronus. Visų pirma kad niekas iš niekur neatsiranda. Jeigu tokia kaina vadinasi jie kažką ir daro "svarbaus", kas kažkokiose sistemose taip įvertinta kad kainuoja didelius pinigus. Pirma reikalinga atkreipti dėmesį į tai kad po tarybų sąjungos žlugimo visos vandens šildymo sistemos buvo pertvarkytos kad vietoje mazuto būtų naudojama biokuras arba kitaip tariant mediena. Nu iš esmės kiekviename lietuvos mieste stovi po didžiulį didelio našumo krematoriumo krosnį. Ir čia ne vien tik tam kad naikinti įkalčius deginant klipatėlių lavonus, bet čia kalba eina ir apie lietuvos miškų naikiną: kur jie kapoja į gabalus egles žalčių karalienes ir jos vaikus: ąžuolus, uosius, beržus ir net drebulytes. Nu tad kaina pagrįsta, nes jiems taip susimokama ne už darbus, bet už darbelius. Ir čia sudėtinga, nes tokios karinės sistemos taip suorganizuotos kaip malūno atspindys. Kitas reikalas kur slypi nepaminėtas labai riebus pyrago sluoksnis ar sviestinis pertepimas tai yra kariniai susitarimai su NATO, JAV kariuomene, tt. SOFA agreements. Tenais jugi juodu ant balto parašyta kad visiems tiems natistams ir ESesininkams komunalinės paslaugos yra nemokamos. O jų dabar lietuvoje turbūt kokie keturi milijonai atsibrexitinę išsišiepę lojaliai loja. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Jums kada nors buvo įsisiurbusi erkė?