Švėkšnos jaunosios kartos iniciatyvos įamžinti žydų atminimą

2020-03-23, Parengė Monika Žąsytienė

Paveldo, istorinės atminties aktualizavimas ir įamžinimas svarbi veikla ne tik dabar gyvenantiems, tai pagarbos ženklas ir tiems, kurių jau nebėra, žinia. Atminimas yra gyvas, kol yra kas juos prisimena, vienaip ar kitaip pamini, sudaro sąlygas ateities kartoms pažinti istoriją. Siekiant ugdyti kartą, kuri atsisako stereotipinio mąstymo, kritiškai vertina istorinius įvykius, suvokia paveldo reikšmę ir jo išsaugojimo svarbą, būtina kalbėti apie daugiakultūrę, daugiatautę visuomenę.

Nuostabus Švėkšnos štetlas

Švėkšnoje iki Antrojo pasaulinio karo veikė ir savo maldos namus turėjo trys religinės bendruomenės. Žydų bendruomenės palikimas – nuostabus Švėkšnos štetlas. Taip patys žydai jidiš kalboje vadino miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė žymią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Lietuvoje buvo nemažai gyvenviečių, kur žydai sudarė pusę, o neretai ir gerokai daugiau gyventojų.

Švėkšnoje ne tik centrinėje miestelio dalyje išlikę pastatai, sinagoga, pirtis ar tankiai apstatyta turgaus aikštė byloja apie čia kadaise gausiai gyvenusią žydų bendruomenę, bet ir asmeninės istorijos. Siekiant aktualizuoti ir išsaugoti žydų paveldą, jį reikia parodyti kaip integralią ir neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį, aiškiai deklaruojant, kad paveldas yra mūsų visų. Norint, kad paveldas taptų traukos objektu, jį reikia puoselėti ir komunikuoti įvairiomis priemonėmis, stengiantis pritraukti lėšų iš skirtingų finansavimo šaltinių.

Paveldo įprasminimas Švėkšnoje

Apie Švėkšnos sinagogos pritaikymą kultūrinėms reikmėms kalbama jau daugiau negu dešimtmetį. Tam, kad nykstančio pastato problema nuolat būtų viešinama, Šilutės Hugo Šojaus Švėkšnos ekspozicija (toliau – muziejus) kasmet įgyvendina bent po vieną projektą. Kad visuomenė iš arčiau susipažintų su žydų kultūra, suvoktų išlikusio paveldo reikšmę, tokie projektai yra būtini. Stereotipinis mąstymas ir į atmintį įaugusios mitais apipintos istorijos trukdo visuomenei priimti žydiškąjį paveldą kaip savo ir atsiranda skirstymas į „mūsų“ ir „jų“.

2012 m. Švėkšnos muziejuje buvo įgyvendintas projektas „Švėkšnos žydų bendruomenė gyva prisiminimuose“, kurio metu buvo praplėsta muziejaus ekspozicija, o Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleiviai rinko medžiagą ir kūrė edukacinį filmuką apie Švėkšnos žydų bendruomenę. Moksleiviai ne tik rinko medžiagą, bet ir turėjo galimybę pabendrauti su žmonėmis, kurie galėjo papasakoti apie Švėkšnos žydų bendruomenę, perteikti savo tarpukario laikotarpio atsiminimus.

2015 m. muziejus įgyvendino projektą „Išsaugokime Švėkšnos sinagogą“, kurio tikslas buvo surengti renginių ciklą, skirtą pristatyti nedideliuose miesteliuose išlikusį žydų bendruomenių architektūrinį ir kultūrinį paveldą. Projekto savanoriais tapo nemažas būrys Švėkšnos gimnazijos moksleivių, kurie ruošėsi priimti svečius, juos vedžiojo po miestelį, pasakojo istoriją. Projekto metu ant Švėkšnos sinagogos pastato langų buvo demonstruojama paroda „Žvilgsniai iš praeities“ (didelio formato fotografijos iš Žemaičių „Alkos“ muziejaus fondų, kurios darytos žymaus Telšių fotografo Ch. Kaplanskio fotosalone tarpukariu). Buvo surengtas seminaras, lektoriai pristatė pranešimus kultūros, tradicijų, literatūros bei architektūros temomis. Renginio kulminacija galima įvardinti vakaro koncertą ant sinagogos laiptų: programą anglų, lietuvių, jidiš ir hebrajų kalbomis atliko Vitalij Neugasimov, o Švėkšnos žydų bendruomenės istorija buvo perteikta 3D projekcijų pagalba: https://vimeo.com/149463740.

2016 m. išsamų ir vertingą baigiamąjį darbą „Daugiafunkcio kultūros centro Švėkšnos sinagogoje interjero projektas“ parašė Vilniaus dizaino kolegijos Interjero dizaino studijų programos studentė Dovilė Bernotaitė. Darbas vertingas ne tik dėl surinktos teorinės medžiagos, bet ir dėl studentės siūlomų dizaino sprendimų bei pastato įveiklinimo galimybių pasiūlos.

Siekiant pasakoti asmenines istorijas ir supažindinti su įvairiu paveldu miestelyje vedama edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“, kurios metu lankytojai supažindinami su Švėkšnos centre išlikusiu žydišku paveldu. Galima ir savarankiškai keliauti sudarytu maršrutu savo išmaniajame telefone ar kitame įrenginyje turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC .

Atmintis

Kasmet yra minima Europos žydų kultūros diena, prie kurios prisideda miestelio jaunimas. 2019 m. ruošiantis šios dienos minėjimui gimnazistai rinkosi į talką, kurios metu tvarkė Švėkšnos sinagogos vidų, kad po labai ilgo laiko sinagogos durys vėl būtų atvertos lankytojams. Renginio metu pristatyta Iljos Bereznicko paroda „Ne ožkoje laimė“ dalyvaujant pačiam autoriui. Vėliau koncertinę programą sinagogoje atliko Vitalij Neugasimov.

Rugsėjo pabaigoje kasmet Švėkšnoje minima Holokausto aukų atminimo diena, skaitomi vardai, lankoma ir prižiūrima žydų aukų genocido vieta prie Inkaklių. Visada pagerbimo ceremonijoje dalyvauja Švėkšnos moksleiviai su mokytojais.

Siekiant įamžinti jau vienintelio likusio gyvo Holokaustą išgyvenusio švėkšniškio Naftalio Zivo šeimos atminimą, 2019 m. Švėkšnos miestelio centre, prie Zivų šeimai priklausiusio gyvenamojo namo (Liepų a. 23), šaligatvyje buvo įmontuoti 6 Atminimo akmenys (Stolpersteine).

Zivų šeima Švėkšnoje

Zivų šeima nuo seno gyveno Švėkšnoje. Tėvas - Mošė Zivas, mama – Rachelė Pešė Kromaitė Zivienė. Mošė turėjo verslą: prekiavo audiniais, moterišku apatiniu trikotažu ir vyriškomis kelnėmis. Iš viso šeimoje augo 5 vaikai: vyriausiasis Maksas (Motelis), Miriam, Minda (Mindalė), Libė ir jauniausiasis Naftalis. Maksas dar jaunystėje emigravo iš Lietuvos į Pietų Afrikos Respubliką, todėl Holokausto išvengė, Naftalis ir Libė išgyveno. Visi kiti šeimos nariai buvo nužudyti karo metu.

1941 m., kuomet Švėkšna buvo okupuota nacistinės Vokietijos, Naftaliui buvo 16 metų. 1941 m. birželio 28 d. jis su tėčiu (kaip ir dauguma Švėkšnos miestelio žydų) buvo išvežti į darbo stovyklas prie Šilutės. Po poros mėnesių darbo stovykloje Mošė Zivas buvo išvežtas ir nužudytas Šiaudviečių k., netoli Žemaičių Naumiesčio. Po dvejų metų priverstinio darbo stovyklose, 1943 m. Naftalis kartu su kitais likusiais gyvais buvo išvežti į Aušvico-Birkenau (Lenkijoje) koncentracijos stovyklą. Vėliau iš Aušvico buvo perkeltas į Varšuvą, kur turėjo tvarkyti po Varšuvos geto sukilimo sudegusių namų griuvėsius. 1944 m. pavasarį buvo atrinkti stipriausi vyrai, kurie pėsčiomis ėjo iki traukinių stoties, iš ten traukiniu vyko į Dachau koncentracijos stovyklą. Maždaug po mėnesio iš Dachau buvo perkelti į Muldorfo stovyklą, šalia Miuncheno. 1945 m. amerikiečių kariuomenė išlaisvino likusius gyvus kalinius, tarp jų buvo ir Naftalis Zivas.

Atminimo akmenys Švėkšnoje sudėti spalio mėnesį, prieš pat N. Zivo 95-ąjį gimtadienį: https://www.facebook.com/sveksnosmuziejus/videos/1375485475953475/.

Filmas, skirtas Švėkšnos žydų bendruomenei

2019 m. Švėkšnos muziejus vykdė projektą „Švėkšnos žydų bendruomenės įamžinimas“. Projekto metu buvo sukurtas trumpametražis filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (režisierius Nerijus Brokas, 2020 m.), pristatantis Švėkšnos žydų bendruomenę, išlikusį ir sunykusį paveldą. Premjera vyko 2020-01-27 Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos informaciniame centre su mokiniais ir mokytojais, minint Holokausto aukų atminimo dieną.

Filme, kuris yra išverstas ir į anglų kalbą, pasakojama apie miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydų bendruomenė, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs jos paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis, Australijoje gyvenantis Naftalis Zivas (g. 1924 m.) ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės sūnus kompozitorius Benhardas Calzonas (g. 1948 m.). Filmu siekiama bent iš dalies atkurti istorinį teisingumą, perduoti kuo daugiau informacijos ir žinių jaunajai kartai, viešinti žmonių istorijas ir prisiminimus. Kerintys miestelio vaizdai, autentiška architektūra ir subtilus pasakojimas skirti ne tik Švėkšnoje gyvenantiems, bet ir po pasaulį išsibarsčiusiems Švėkšnos žydų palikuonims, kurie domisi giminės istorija, ieško savo šeimos šaknų ir perduoda visa tai savo vaikams.

Švėkšnos žydų bendruomenės atminimas įamžintas ne tik Švėkšnoje: Jeruzalėje Bendruomenių slėnyje tarp daugelio kitų sunaikintų bendruomenių yra įrašas Švėkšnos žydų bendruomenei. 2019 m. simbolinė Atminimo obelis buvo „pasodinta“ Litvakų Atminimo sode Žemaitijos nacionaliniame parke, obels gamybą finansavo Lietuvoje gyvenantis Holokaustą išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės sūnus Benhardas Calzonas.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

.. @ arvydas2020-03-28
ne nereikia (krokodilo) ašarų. Jokie jie ne žydai. Čia ir yra brexitinės imperijos karinės apgaulės makaronystės, kur nugalėtojai parašo "istoriją" ateičiai. Tas solženycinas tai tik beraštis aferistas. Ta nobelio premija ostapininkų afera, kur raguota mokslo daktarų grupuotė išrado gausybės ragą vystyti garbėtroškinius paradus.. Matai tu kalbi apie teisingumą, kuris pasiekiamas baudžiant už nusikaltimus. Tai ir yra brexitinės kolonijos pamatai iškloti gerais ketinimais, kur tu iš tiesų pardavinėji baudžiavą, kalėjimus, tt. Tu prašai skirti teritorijos, kur įsikurs brexitinės nusikaltėlių šlykštynės kur jie "atliks" bausmes (jums). Tai yra tu pardavinėji inkviziciją. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
arvydas2020-03-28
Raudonieji Kremliaus komisarai žydai - LIETUVIŲ IR KITŲ TAUTŲ FIZINIO NAIKINIMO ORGANIZATORIAI IR VYKDYTOJAI
Gyvuliniuose traukinių vagonuose – tūkstančiai sušalusių į ledą lietuvių tremtinių lavonai…1941 birželio 14 d. buvo šio masinio “gojų” žudymo akcijos pradžia. Kremliaus komisarai {80 proc.žydai}, NKVD (50 proc.žydai) ir vietiniai “stukačiai” zingeriai suvarė nekaltus lietuvius žemdirbius į geležimi kaustytus, sandariai uždarytus ir užplombuotus gyvuliams pervežti skirtus vagonus velniškam tikslui - juos numarinti lėta bado,troškulio ir šalčio mirtim. Paimkim atskirą, judančio amžino įšalo kryptimi, traukinio užplombuotą vagoną, iš kurio į aplinką sklido prašymai “duokit gerti”,mirtinos aimanos. Bandykim bent iš dalies suvokti, įsivaizduoti užplombuotų gyvuliniame vagone, pasmerktųjų miriop, paskutines gyvenimo savaites, dienas ir valandas. Tai buvo lietuviai žemdirbiai,psichologiškai neparuošti priešintis nesuprantamam,paranojiniam raudonųjų okupantų norui juos nužudyti. Beprotiškai žiauri Kremliaus žydų komisarų masinio žmonių žudymo TRĖMIMŲ PRIEDANGOJE “technologija” – užplombuotų gyvuliniuose mirties traukinio vagonuose tremtinių laukė lėta, kankinanti mirtis. Paskutinis šio tremtinių žudymo proceso etapas – į ledą sušalę lavonai buvo iškraunami amžino įšalo žemėje ir specialiose dykvietėse užkasami.
Rašytojo Solženycino (Nobelio premija) duomenimis po 1917 metų perversmo,užgrobę valdžią Rusijos imperijoje, raudonoeji Kremliaus komisarai žydai sunaikino apie 60 milijonų rusų,200 tūkstančių stačiatikių dvasininkų,1932 -1933 m., Holodomor karo akcijos metu , okupuotoje Ukrainoje badu numarino 11 milijonų ukrainiečių valstiečių.
Tūkstantmetė sekta yra ištobulinusi masinio “gojų” žudymo, smegenų plovimo, dezinformacijos per žiniasklaidos priemones “technologijas”.
Iki šiol Lietuvos teismas neįvardino genocidinių nusikaltimų, masinių žudymų okupacijos laikotarpiu. Neveikia okupacinės žalos atlyginimo įstatymas. Kremliaus gangsteriai toliau terorizuoja, plėšia, grobia .žudo …Mąstančio lietuvio pareiga – įtakoti politinę valią pradėti teismo procesą. Nebaudžiami nusikaltimai skatina naujus nusikaltimus.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-03-24
Visiems vienodai yra pažadėta žemė ramybės žydėjimo vienybe su ta žeme tikslams. Niekam nebuvo ir nėra niekam jokių pažadų ar išimčių. Nu kai "žydai" aiškina apie pažadėtą žemę jie sako kad jiems kažkur gresia mirties bausmė. Jie ir yra kažkokios brexitinės imperijos tiekiami nusikaltėliai, kurie neturi jokio pasirinkimo tik vykdyti įsakymus. Tai yra "trojos arkliai". Kad keliamas triukšmas pvz su veryga, skverneliu, lanzbėriu, tt tai tu joks ne žydintis žiedas, tik geros bylos gadintojai. ty šizofrenikas kuris varo kitiems šizofreniją, zombis kuris plauna smegenis tam kad jas ėsti.. Kalba ir eina apie užgavėnes, kur persirengėliai išsidirbinėja ir daro ką tik nori, nes turi kaukių anoniminį "stogą", nes yra aklųjų karalystė kur akliesiems nesimato pro tamsos sienas taip kaip matosi ėriukų tylos ganytojams. Taip ir su verygos įstatymais. Nu čia ir yra drąsos kelias. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ llllllllllllllllll2020-03-24
negali taip sakyti. nes su gerais ketinimais ir yra užšifruota tokių aparteidinių talibaninių gestapų veika. tarsi čia beždžionių planeta pvz visokios savanorystės, voluntariusai, tt. Nu visus senelius jie irgi atsiveža, o visus vietinius senelius krauna į krematoriumus. Paimk pvz "prezidentą" kur gynė vakar verygos užpakalio naudojamos ekstremalios kėdės geras keturias kojas. Jis kelis kartus kartojo tą keistą nelietuvišką išsireiškimą kad negalima keisti arklius viduryje brastos. Tarsi cžvistėliai važiuoja prisižiūrėję 1997 metų filmo "wag the dog". Ir jis ne vieną sykį tai pakartojo. nu nausėda atrodo labai kvailai. save prilygino tarsi mozei, kuris bėga kažkur nepalikdamas pėdų. prilygino verygą gyvuliui ant kurio joja, o pati "ekstremali" situacija su virusu tai tik bridimas į kažkokią upę. Brasta tai nėra kažkas nežinomo ar naujo. Tai kelias kuriuo visi naudojasi kad pasiekti kitą krantą, kuriame žaliosios citrinos žalesnės ar krantai geltonesni. Kaip galvojate ar su servetėle ar be servetėlės bučiuoja naujasis sėdikas trojos arkliams užpakalius? Nu jisai pats irgi yra trojos arklys. Matot SEB jeigu skaitant iš brexitinio eismo pusės nadsad kalboje jau yra "velnias" Komentaras patinka Komentaras nepatinka
llllllllllllllllll2020-03-23
kai beždžionė neturi ką veikt sub kasosi tai čia lygiai tas pats seneliams eitu padėt o ne huine užsiiminėt Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-03-23
čia ir yra lanzbėrio aferos su žemės kilnojimais. kai neužmirštuoliai atsikelia pažadėtą žemę į naują vietą tai atkraustoma mirštuolių kartai ir nauja jų "istorija". Nu tame ir esmė kad čia ne žydai, bet kažkokios užgavėnių spektaklio įdomybės, kur jie varo žiemą iš savo kiemo. Tad visi tie makaronai turėtų būti nagrinėjami viso pasaulio kaip karinio užkariavimo trafaretas, bandant surasti būdus kaip pasipriešinti šitai anglių karalystės galingų plunksnų agresijai. Bet tame ir esmė kad jie yra tokie uber alles kad visiškai išėję iš proto krašto. Jie pilnai supranta kad daro nesamones. Tad visur kur "istorija" jau ir pedofilų klano teritorija, nes verčiami garbinti netikrus stabus išgalvotus didžiavyrius.. Tame ir esmė kad prieš tokius vėjo malūnus nepašokinėsi. Orvelinės brexitininkystės puoselėtojai gi turi ir "įstaigas" kurios tokiais šokinėtojais rūpinasi. Lygiai ta pati baudžiamoji psichiatrija kaip tarybiniais laikais. Tik vietoj raudonos spalvos jau naudojama visas vaivorykščių spektras. Nu negalima atmesti ir ne tokios senos istorijos kur švėkšnoje kartojosi šnipiškių nekilnojamo turto vystymo trafaretai su feniksais ir pelenais, tarsi čia būtų atsikraustę kažkokie šnipai kartu su raudonaisiais gaidžiais. Jugi neveltui švėkšna priklauso būtigeidžių teritorijai kurių šūkis ir yra panašiai kaip 9/11 teroristų ar pearl harbor kamikadzių: nugalėsim arba žūsim. Tame ir esmė kad kai jie kalba jie yra uber alles, nes vartoja dvikalbystę. Jie ir yra kažkas kas užpuolę ir išlitvicidinę lietuvą. Tai ir yra al-qaeda bazė. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?