Politikas apgaudinėjo valstybę dėl mažesnių mokesčių

Įtarimų šleifas turi tęsinį

Praėjusių metų „Šilokarčemos“  71-ajame numeryje, išvydusiame dienos šviesą rugsėjo 20 dieną, rašėme apie keistokas Tarybos nario T. Budrikio verslo vingrybes. Skaitytojams priminsime, kad tuomet įtarimus kėlė jo valdomos įmonės UAB „Stomeda“ veikla, mintanti iš Savivaldybės užsakymų. Keistai atrodė, kad finansinių ataskaitų rodikliai gerėjo sulig šio asmens karjera politikoje.

Sunku tikėti tokių sutapimų atsitiktinumu, o dar labiau - skaidrumu. Metinių pajamų ir tų laimėtų viešųjų pirkimų 2017 metais, kaip minėjome, T. Budrikio įmonė laimėjo 8 viešuosius pirkimus, kurių bendra suma - apie 235 tūkstančiai eurų. Ir deklaruotos pajamos tais pačiais metais labai jau panašios - viršijo 200 tūkstančių eurų. Tokia pati tendencija išliko ir 2018 metais. Laimėti penki viešieji pirkimai 200 tūkstančių eurų vertės ir metinės pajamos viršijo 300 tūkstančių eurų.

Akivaizdu, kad šio politiko įmonės pagrindinis pajamų šaltinis – Šilutės rajono savivaldybė. Kokios tendencijos išliko 2019 metais, kol kas negalime pasakyti, mat finansinių ataskaitų pateikimo terminai dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos yra gerokai pavėlinti. Tačiau panašu, kad šio politiko verslo pradžiamokslis neapsiriboja galima valstybinio biudžeto donoryste.

Padaryta žala valstybei apgaulės būdu

Nevengia politikas ir paieškoti asmeninės naudos įmonės veikloje. Taip T. Budrikis dar 2018 metais iš įmonės lėšų pirko prekes asmeniniam naudojimui, tačiau deklaracijose nurodė kitą informaciją. Bet apgavystės kojos yra trumpos. T. Budrikio bei jo įmonės veikla susidomėjo ir teisėsauga. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko tyrimą bendrovėje „Stomeda“, kurios direktoriumi yra Tarybos narys T. Budrikis, - dėl veiklos ir buhalterinių dokumentų tvarkymo.

Bylą tiriantys pareigūnai nustatė, kad  šioje įmonėje laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 į sąnaudas buvo įtraukta iš viso 4 567,90 Eur išlaidų už prekes, kurios nepanaudojamos pajamoms uždirbti. Į PVM ataskaitą įtraukė 792,78 Eur pirkimo PVM už prekes ir paslaugas, kurios nenaudojamos pajamoms uždirbti, t. y. padidino  792,78 Eur PVM ataskaitą ir grąžintiną PVM. Dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose už šį laikotarpį įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenų apie turtą buvo padarytas 792,78 Eur nuostolis Valstybės biudžetui. Taigi, pareigūnai nustatė, kad šis asmuo pirko prekes sau asmeniškai, o deklaravo, kad jos naudojamos įmonės veiklai. Ar tai ne apgavystė siekiant asmeninės naudos?

Politikas prisipažino nusikaltęs

Teismo nutartyje pažymima, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo „nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad yra vienintelis bendrovės akcininkas, pažeidimą padarė neturėdamas tikslo išvengti mokesčių, o dėl patirties stokos ir nežinojimo“. Deja, patirties stoka ir nežinojimas jurisprudencijoje nėra lengvinanti aplinkybė. Toks teiginys dažniausiai sukelia priešingas emocijas, nei tikimasi.

Ką belieka sakyti, kai esi pagautas už rankos? Tačiau  administracinių nusižengimo kodekso 187 straipsnio 4 dalies dispozicijoje aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama, kad baudžiama už „duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymą į deklaracijas“. Vadinasi, teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad T. Budrikis žinojo apie neteisingų duomenų įrašymą į deklaracijas. Priešingu atveju jam būtų pritaikytos lengvesnės šio straipsnio sankcijos. Ir tik galime numanyti, kad dėl nedidelės sumos, neviršijančios vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, politikui pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Politinės kultūros skurdo spindesys

Tokie veiksmai galimai parodo politinės ir vidinės kultūros skurdumą, kuriame asmeninių poreikių tenkinimas iškeliamas aukščiau visko. Politikas,  išvengdamas privalomojo pridėtinės vertės apmokestinimo ir pasinaudodamas įmonės finansais dar ir išvengė gyventojų pajamų mokesčio. Nes skirtos asmeninių poreikių lėšos be kita ko yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Ar tokiu būdu politikas, viešai prisiekęs „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus“, nepamynė priesaikos dėl kelių šimtų eurų asmeninės naudos?

Ši aplinkybė norom nenorom verčia manyti apie žmogaus polinkį į pinigus ar piniginę naudą. Ar tokia savybė yra dominuojanti žmoguje, ar ne, to nepamatuosime. Juk ir mažytis įtarimų šleifas apie savanaudiškumą ir parodo tikrąjį politiko veidą. Kaip toks savanaudiškumas derinasi su skaidriais politiniais sprendimais?

Naujas išbandymas valdančiai daugumai

Ar savivaldybės tarybai nėra mestas neskaidrumo šešėlis? Juk šis politikas užima ir nemažai atsakingų pareigų, tarp jų - Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininko. Ar užteks valdančiajai daugumai politinės valios pavasarinei švaros talkai iš vidaus? Juk pavasarį geriau nešvarumai matosi nei rudeniop. Ar vis tik laikomasi principo, kad tamsi ir miglota žmonių praeitis yra lojalumo garantas? Ir tada galimai visuomenei bus pamestas tiesmukiškas pasiaiškinimas, kad niekas savivaldos institucijai neatsiuntė dokumento ir todėl nėra juridinio pagrindo sprendimams?

Panašu, jog tapo įprastu dalyku taip pasiaiškinti dėl kai kurių galimai prieštaringų sprendimų. Tik nutylima, kad teisėsauga informaciją apie tyrimą pateikia tik suinteresuotiems asmenims ir bylos dalyviams. Taip pat ir žiniasklaidai, jei yra prašoma.

Tokia yra visuomenės informavimo įstatymo prievolė. Ir jeigu iki šios dienos Tarybos narys T. Budrikis neinformavo nei Tarybos, nei mero ar jo pavaduotojo apie paskirtą administracinę nuobaudą, galime tik savaip spręsti apie šio politiko savybes.