Pamąstymai pasitikus savo darbo keturiasdešimtmetį vienintelėje darbovietėje

2020-04-18, Elenos Pūtienės pasakojimą užrašė Svetlana Jašinskienė
„Savo darbo metus šioje įstaigoje skaičiuoju ne metais, o dešimtmečiais, - pasakojo E. Pūtienė.
„Savo darbo metus šioje įstaigoje skaičiuoju ne metais, o dešimtmečiais, - pasakojo E. Pūtienė.

Rašytoja Marija Pečkauskaitė rašė: „Niekada neužmirškime, kad įmesdami į pasaulio iždą nors mažiausią gėrio dalelę, mes jau geriname pasaulį.“ Kiek gi gėrio dalelių galima įmesti į pasaulį, įstaigą, kuriai atidavei keturiasdešimt metų?

Pagėgių vaikų globos centro direktorė Elena Pūtienė išeina į užtarnautą poilsį. Įstaigoje savo kelią pradėjusi nuo žemo laiptelio moteris užkopė į pačią viršūnę. Šiandien E. Pūtienė dėkoja likimui, kad jos darbas įstaigoje buvo sklandus ir prasmingas, bei dalinasi pamąstymais apie prabėgusius dešimtmečius.

„Savo darbo metus šioje įstaigoje skaičiuoju ne metais, o dešimtmečiais, - pasakojo E. Pūtienė. - Vasario pabaigoje suėjo 40 metų, kai pradėjau dirbti tuometėje mokykloje-internate rusų kalbos mokytoja. Vėliau teko dirbti pavaduotoja mokymo reikalams. Kai mokykla-internatas buvo reorganizuoti į vaikų globos namus, likau čia dirbti auklėtoja, direktorės pavaduotoja užklasiniams renginiams, o štai jau septyniolikti metai esu šios įstaigos vadovė.

Sunku prisiminti tuos metus, kai vaikams čia trūkdavo maisto, drabužių, avalynės, kai kambariuose gyvendavo po 20-24 vaikus, kai savaitgaliais likusių vaikų vienintele pramoga buvo nespalvotas, dažnai gendantis televizorius. Bet metai bėgo, gyvenimas gerėjo, buvusi direktorė puoselėjo, gražino šiuos namus, ieškojo rėmėjų globotinių buičiai pagerinti. Darnoje su kolektyvu, šį darbą tęsiau aš.

Nuo 2004 metų kardinaliai pasikeitė vaikų buitis: sukūrėme šeimynas, o jose įrengėme virtuvėles, po 3-4 miegamuosius, darbo-poilsio kambarius, pritaikėme globotinių reikmėms sanitarines patalpas, supirkome šeimynoms reikalingą visą buitinę techniką. Vėliau mažinome patalpas, kad vaikams būtų jauku ir saugu savo šeimynose. O 2015 m. persikėlėme į naujas, gražiai įrengtas patalpas – į 3 trijų aukštų kotedžus, kur apsigyveno 3 šeimynos. Materialinės-buitinės vaikų gyvenimo sąlygos žymiai pagerėjo, jiems sukurta jauki ir artima šeimai aplinka. Bet be paramos, be draugų išgyventi būtų buvę itin sunku. Ypač tuo laikotarpiu, kai trūko lėšų net vitaminams ar vaistams, vaikų avalynei arba drabužiams, jau nekalbant apie vaikų pramogas ir poilsį.

Turėjome nemažai rėmėjų, kurie padėjo ne tik materialiai, bet stengėsi praskaidrinti vaikų kasdienybę išvykomis, susitikimais, renginiais. Daug metų mus siejo glaudūs bendradarbiavimo ir draugystės ryšiai su Vokietijos miesto Bad Laer katalikiška bendruomene „Maria Geburt”. Būtent šios bendruomenės nariai rūpinosi visus šiuos metus, kad vaikai galėtų pailsėti jų šeimose vasaros laikotarpiu. Nuolat jautėme ne tik jų moralinę, dvasinę, bet ir materialinę pagalbą. Labai žymi materialinė parama buvo Raiceburgo Raudonojo kryžiaus draugijos „Pagalba Lietuvai“ - drabužiais, avalyne, žaislais ir kt. Labai didelę pagalbą vaikų materialinėms-buitinėms sąlygoms gerinti teikė kasmetinė TV3 organizuojama „Išsipildymo akcija“. Per penkiolika metų iš šios akcijos lėšų įsigijome daug buitinės technikos, sporto įrenginių, relaksacijos priemonių, naujų baldų.

Nemažą indėlį įneša ir darbuotojai, skirdami du procentus pajamų savo įstaigai. Už šias lėšas buvo atliekami einamieji remontai, įrengta pavėsinė, įsigyti lauko baldai, karuselė ir kiti įrenginiai, keliama darbuotojų kvalifikacija. Dalyvaujame įvairiuose projektuose, kad gautume lėšų vaikų vasaros poilsiui organizuoti, užimtumui bei narkomanijos, alkoholio ir kitai prevencijai. 

Vaikų globos įstaigų specifika lemia tai, kad bendrauti ir bendradarbiauti tenka su daugybe institucijų, vienaip ar kitaip galinčių daryti įtaką globotiniui ir jo šeimai. Mūsų įstaiga nuolat bendradarbiauja su globotinių artimaisiais, globėjais, palaiko ryšius su tam tikromis užsienio šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, savivaldybių ir vietos savivaldos institucijomis, visuomeninėmis globos ir labdaros organizacijomis ir dalyvauja jų veikloje.

Itin malonu paminėti betarpišką ir šiltą bendravimą, deja, dabar tik susirašinėjimą, su mūsų vaikų įtėviais, kurie įsivaikino mūsų vaikus. Jų laiškai, nuotraukos, kompaktinės plokštelės dar kartą įtikina mus apie Prancūzijos, Italijos, Ispanijos piliečių nuoširdų norą globoti, mylėti ir užauginti buvusius mūsų ugdytinius. Šiuo metu su visais savo buvusiais globotiniais bendraujame socialinių tinklų pagalba.

Kaip ir kiti Lietuvos vaikų globos namai su nerimu laukiame permainų – perėjimo nuo institucinės vaiko globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų. Nerimaujame dėl globotinių likimo, kaip jie pritaps globėjų šeimose. Mano nuomone, vaikas turi augti šeimoje, bet tik tokioje šeimoje, kur jis yra mylimas, globojamas ir saugus, bet jei nėra tokių sąlygų ir vaikas girtaujantiems tėvams nerūpi, jam turėtų būti suteikta alternatyvi socialinė globos paslauga įtėvių ar globėjų šeimoje, arčiau vaiko gyvenamosios vietos.

Šiuo metu mūsų įstaiga vykdo globos centro funkcijas: ruošia būsimus globėjus. Tikimės, kad artimiausiu metu vienos šeimynos vaikai bus įkurdinti globėjų šeimose (globėjų mokymuose panoro dalyvauti 5 asmenys). Pripažinkime, ne kiekvienas ryžtasi paimti globoti svetimą vaiką, nes tai didelė atsakomybė. Viliamės, kad atsiras daugiau norinčių paimti į šeimas mūsų globotinius, tuo labiau, kad Savivaldybė siūlo atlygį būsimiems globėjams.

Nuo balandžio 1 d. planavome įrengti savarankiško gyvenimo grupę globotiniams (rūpintiniams) nuo 16 metų ir teikti palydimos globos paslaugas, bet koronavirusas pakoregavo mūsų planus ir šis planas bus įvykdytas pasibaigus karantinui.

Sakoma, kad žmogus būna laimingas tada, kai gali išreikšti save. Siekiame padėti globotiniams realizuoti save, tapti laimingais, dorais, darbščiais žmonėmis, sugebančiais integruotis į gyvenimą. Per mano keturis darbo dešimtmečius šioje įstaigoje nemažai vaikų, užbaigę mokyklą, išėjo iš globos namų. Bet jų ryšys su globos namais (dabar jau vaiko globos centru) nenutrūksta: daugelis labai  dažnai aplanko mus, palaiko ryšius su savo buvusiais auklėtojais, vyksta susirašinėjimas elektroniniu paštu ar per socialinius tinklus. Visi jie džiaugiasi, kad turėjo šiuose namuose saugią ir palyginti laimingą vaikystę, kad jiems pavyko gana lengvai integruotis visuomenėje. Mūsų buvę auklėtiniai baigė kolegijas, aukštąsias, profesines mokyklas, sukūrė šeimas. Vaikai – brangiausias mūsų turtas. Ir kam, jei ne mums, suaugusiems, turėtų rūpėti netekusių tėvų globos vaikų likimai. Tik mes galime suteikti vaikams laimingą vaikystę ir saugumą, globojant juos saugioje, nežalojančioje sielos aplinkoje.

Džiaugiuosi savo nuostabiu kolektyvu. Žinau, šie žmonės viską padarys, kad vaikams čia būtų jauku, šilta, saugu ir skaniai pagaminta valgyti. Esu įsitikinusi, kad mūsų įstaigoje įsikūrusio Globos centro padalinio specialistai suras vaikams jaukius ir saugius namus būsimų globėjų šeimose.

Ne dėl medalių ar ženklų žmogus stengiasi prasmingai nugyventi savo gyvenimą. Didžiausią prasmę matau tame, kad atlikti darbai duotų naudą vaikams. Didžiuojuosi tuo, kad visa mano pedagoginė, o vėliau ir socialinė veikla susijusi su Pagėgių krašto vaikais buvo įvertinta ir 2018 m.  buvau apdovanota medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Dažnai daromi geri darbai visuomenei lieka nepastebėti, o aš buvau ne tik pastebėta, bet ir įvertinta.

Dėkoju savo vaikams - dukrai bei sūnui už palaikymą ir supratimą, kad jiems augant daugiau dėmesio skirdavau globojamiems vaikams nei jiems. 40 metų visi savaitgaliai, šventės, renginiai, kaip ir daugelio dabar dirbančių vaiko globos centre darbuotojų, buvo praleidžiami įstaigoje su vaikais. Apie savo pareigą šeimai, pomėgius ir mėgstamą veiklą dažnai pamiršdavome. Dabar, išeidama į užtarnautą poilsį, galėsiu rasti širdžiai mielų užsiėmimų: megzti, siūti, nerti, skaityti knygas, keliauti, spręsti kryžiažodžius, o svarbiausia - skirsiu daugiau dėmesio, laiko ir meilės keturiems savo vaikaičiams (du berniukai ir dvi mergaitės) – svarbu turėti sveikatos.

Linkiu visiems įstaigos darbuotojams ištvermės, sėkmės, stiprybės rūpinantis mūsų vaikais. Man buvo didelė garbė dirbti su šiuo kolektyvu. Visada jaučiau palaikymą, netgi realizuojant drastiškiausias idėjas. Didelė pagarba ir meilė jums, mielieji.

Šiuo nelengvu visam pasauliui metu linkiu sveikatos, kovojant su koronavirusu, taikos, tolerancijos, supratimo ir pagarbos vienas kitam. Saugokime save ir kitus!“


Straipsnio komentarai

Laura2020-04-23
❤️❤️❤️❤️❤️❤️ Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Vida2020-04-23
Tai žmogus nebijantis konkurencijos, visokeriopai padėdavo, skatindavo tobulėti. AČIŪ Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Snieguolė 2020-04-23
Tai vienas nuostabiausių žmonių, kurį teko pažinti????. Tai buvo visu mūsų Mama. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Gabrielė2020-04-23
Tai buvo mūsų antroji mama,mūsų paskatinimas,mūsų pasidžiaugimas ir pagyrimas už pastangas . Didelis ačiū už visus suteiktus savo metus mums,auklėtiniams.. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar pavargote nuo karantino?