Treneris – pamokos po pamokų ir beveik be sekmadienių...

- Kada, kur ir kaip atradote futbolą? Pirmosios žaidimo pamokos. Trumpai apie save, tėvelius?

- Gimiau Rusnėje. Matydamas Rusnės „Žvejo“ kovas, labai pamilau futbolą. Vaikystėje žaisdavome vietos stadione. Rusnėje mokiausi iki ketvirtos klasės. Mama dirbo Šilutės baldų kombinate, todėl per didžiulius tų metų potvynius buvo labai sunku keliauti į darbą. Todėl išsikraustėme gyventi į Šilutę. Tėvas dirbo Rusnės žemės ūkio bendrovėje traktorininku. Deja, jau miręs. Nuo septintos klases išvykau mokytis į Panevėžio sporto mokyklą internatą. Čia baigiau 12 klasių. Puiki vyriškumo mokykla, puikios sąlygos. Pirmi mano treneriai - Romas Šveikauskas ir Ervinas Kuncaitis. Kaip žaidėjas rungtyniavau dvejus metus Panevėžio „Ekrano“ ekipoje, vėliau išvykau į Vokietiją.  Kitos mano buvusios komandos: Kauno „Atletas“, Šilutės „Šilutė“, Vokietijos regioninės lygos klubai. Ten žaidžiau 7 metus.

- Septyneri metai Vokietijos klubuose. Palyginkite vokiečių ir mūsų futbolo pirmenybių organizavimą, trenerių darbą, žaidėjų požiūrį į pasirengimą. Kokie skirtumai?

- Manau, nesulyginami dalykai. Vaizdžiai tariant, mums kaip iki mėnulio ir atgal. Futbolui Vokietijoje skiriamas didžiulis dėmesys. Puikūs stadionai, aikštės kiekviename miestelyje, kaime, net  vienkiemiuose. Žiūrovų, žurnalistų domėjimasis šiuo žaidimu milžiniškas. 

- Jūs – saugų grandies žaidėjas, atakų organizatorius, pasižymėjęs technišku žaidimu ir tiksliais kamuolio perdavimais, pelnytais įvarčiais. Ar ši pozicija padėjo atsiskleisti kaip žaidėjui, o gal svajonėse matėte save puolėju?

- Visada norėjau būti atakos organizatorius. Tas geriausiai ir pavykdavo.

- Įsimintiniausios rungtynės, pergalės, įvarčiai bei klubas, su kuriuo susijusios brangiausios akimirkos.

- Finalinės Sovietų sąjungos (Rusija) sporto internatų pirmenybės 1989 metų liepą Kropotkino miesto (Krasnodaro kraštas) stadione „Junost“ („Jaunystė“). Turnyre „Perkėla“ varžėsi olimpinis rezervas iš Kijevo, Dniepropetrovsko (Ukraina), Minsko (Baltarusija), Ašchabado (Turkmėnija), Jerevano (Armėnija), Taškento (Uzbekija). Finalo rungtynėse prieš Dniepropetrovsko bendraamžius pirmavome 2-1. Abu įvarčius įmušiau galva, tačiau persvaros nepavyko išsaugoti: Rungtynių paskutinėmis minutėmis, vartininkas A. Skrupskis sumanė neapdairiai perduoti kamuolį gynėjui. Šis manevras baigėsi fiasko. Varžovas perėmė kamuolį ir išlygino rezultatą. Lygiosios Dniepropetrovsko komandą pakėlė į čempionus, mus nubloškė į trečią vietą. Antra liko Kijevo komanda. Čempionų titulas „pabėgo“. Įdomios buvo ir kontrolinės rungtynes Vokietijoje prieš tuometę šalies čempionę Dortmundo FC „Borussia“. Pralaimėjome rezultatu 2-7.

- Trenerio darbo pradžia? Su dvylikamečiais berniukais esate laimėję šalies mažojo futbolo (5x5) pirmenybes, aplenkdami net didmiesčių komandas, turinčias futbolo akademijas. Kaip to pasiekėte?

- Pirmasis impulsas, kad mes tai galime padaryti, - 1995-ieji, kuomet užėmėme Lietuvoje trečiąją vietą. Toje komandoje rungtyniavo Julius Kasparavičius ir Justas Raziūnas - būsimosios pamario futbolo žvaigždutės. O čempionais ir vicečempionais paeiliui tapome su vaikais, gimusiais 1998 metais. Tik sunkus darbas, atsidavimas ir berniukų noras sunkiai treniruotis davė trokštamus vaisius. Minimos komandos garbę gynė Linas Mėgelaitis, Vilius Giedraitis, Aivaras Bagdonas, Matas Vismantas, Andrius Pakalniškis. Treniruoti Šilutės vaikus pradėjau nuo 1992-ųjų. Esu baigęs Kauno kūno kultūros akademiją, taip tuomet vadinosi.

- FK „Šilutė“, kurios vairas vėl Jūsų rankose, istorija siekia laikus, kai komanda vadinosi „Švyturiu“, „Pamariu“, „Laisve“. Priminkite jos kelią, sėkmes bei nesėkmes.

- Atsimenu, kaip stengėmės atgaivinti futbolą Šilutėje. J. Žiemys, E. Mieliulis buvo didžiuliai futbolo entuziastai, pradėję futbolo atgimimą. E. Mieliulio nebeturime.

- Šilutiškiai, žaidę įvairaus amžiaus šalies nacionalinėse rinktinėse.

- Mano treniruojami vaikai, pusbroliai D. Česnulis ir Ž. Česnulis, J. Raziūnas. J. Kasparavičius, L. Mėgelaitis, V. Giedraitis, A. Trakšelis bei kiti. Puolėjas J. Kasparavičius - nacionalinės vyrų rinktinės narys, šalies čempionas kartu su Marijampolės „Sūduva“, Justas Raziūnas rungtyniavo už Lietuvos vyrų B rinktinę Šri Lankoje, saugas Linas Mėgelaitis pasirašė profesionalo kontraktą su Italijos B serijos klubu  „Lecce“, buvęs auklėtinis M. Rumkis treniruoja 7-11 metų vaikus Trakų futbolo akademijoje, V. Giedraitis rungtyniauja už Kėdainių „Nevėžį“, mano sūnus Dovijus baigė Sauthamptono universitetą Anglijoje ir įgijo futbolo trenerio specialybę, dirba treneriu FC „Doncaster Rovers“. Džiaugiuosi, kad daugelis FK „Šilutė“ žaidėjų pasiekė ir siekia aukštojo universitetinio išsilavinimo. Priminsiu kelias pavardes: A. Pakalniškis, R. Sirtautas, A. Bagdonas, M. Vismantas – Lietuvos sporto universiteto studentai, D. Vaičiulis – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas, V. Šreiberis – VGTU absolventas, D. Paičius – būsimasis pilotas, A. Macikas baigė pasieniečių mokyklą, N. Pielikis – bankininkas, P. Stankaitis – fizikas. Visų neišvardysiu.      

- FK „Šilutė“ rinktinė sudaryta mėgėjiškais pagrindais, talkinama vos vienu antru legionieriumi. Ar tiek jėgų užteks sugrįžti iš II lygos į I lygą? Reprezentacinėje Šilutės krepšinio komandoje dominuoja samdiniai legionieriai, o futbole pagrindinė jėga – pamariškiai, vietos trenerių auklėtiniai. Kokios mūsų komandos problemos, kaip tvarkytis, kad FK „Šilutė“ vėl sublizgėtų?

- Šiuo metu komandoje rungtyniauja tik šilutiškiai arba šilutiškiai, studijuojantys Kauno aukštosiose mokyklose bei dirbantys Klaipėdoje. Norint grįžti atgal į buvusias aukštumas ir rungtyniauti A lygoje ar pirmoje lygoje, turi keistis viskas. Stadionas apverktinos būkles, reikia investicijų, reikia žaidėjų, žodžiu, dabartiniu metu nematau tokių galimybių.

- Dar pagainiojate kamuolį su veteranų komanda, o ledo ritulio aikštelėje ne tik mušate įvarčius, bet ir vadovaujate klubui. Gal jau pačiūžos mieliau nei bucai?

- Pagal galimybes išbėgu žaisti su veteranais, bet jau sunku, nebeturiu tokio noro bei motyvacijos. Kas kita - ledo ritulys. Krūvis momentinis, žaidimas labai įdomus, bet problemos tos pačios kaip ir futbole.

- Futbolo klubas, už kurį „sergate“?

- Nėra vieno klubo, už kurį labai „sirgčiau“. Patinka vokiečių  Dortmundo FC „Borussia“, Miuncheno FC „Baeyrn“, anglų Liverpulio FC„Liverpool“.

- Mėgstamiausia užsienio šalies futbolo rinktinė, visų laikų geriausias pasaulio futbolininkas?

- Vokietijos, Olandijos, Belgijos rinktinės. Futbolininkai:  Ziko, Maradona, Zidanas, Tores, Hazard.

- Jūsų horoskopo ženklas. Ar paskaitinėjate astrologų pranašystes?

- Esu Jautis, bet pranašystėmis netikiu

- Gražiausia spalva?

- Žalia, mėlyna.

- Ar domitės politika? Gal turite simpatijų ar antipatijų kuriai nors lietuviškai politinei jėgai?

- Politika nesidomiu.

- Kiek laiko skiriate TV programoms?

- Mano TV -  sporto laidos: futbolas, krepšinis, ledo ritulys.

- Turistinės kelionės, svajonių šalis ?

- Vokietija, Šveicarija. Su šeima (žmona Loreta, sūnus Dovijus, dukros Vėjūnė ir Dorotėja) jau vykome tris kartus į dviejų savaičių kelionę. Su Loreta – 29-eri metai kartu. Aplankėme visą Europą. Vienu metu per 2 savaites nuvažiuodavome po 5 000 kilometrų. Man patinka pažintinės kelionės, bet ne poilsinės.

- Laisvalaikio pomėgiai? Didžiausia namų šventė ir skaniausias patiekalas, gėrimas?

- Vaikų gimtadieniai. Žuvis, gėrimas - negazuotas vanduo. Laisvalaikis: žvejyba, žuvies rūkymas, kelionės laivu į Kuršiu marias. Atostogauti galiu vos kelias dienas ir tik Nidoje. Man trenerio darbas užkrauna pareigą paruošti ne tik gerą futbolo žaidėją, bet ir gerą žmogų. Stengiuosi savo auklėtiniams būti antru tėveliu, mokytoju, patarėju. Malonu stebėti, kaip vaikas auga, stiprėja, tvirtėja visais atžvilgiais. Juk svarbu ir moralinė sveikata. Nuolat mokausi ir pats. Liko baigiamieji egzaminai siekiant aukščiausios futbolo licencijos UEFA PRO. 

- Ačiū už pokalbį. Geros kloties visur ir visada!