Kur moralinė politiko Tomo Budrikio riba?

Nuomonės išsiskyrė

Etikos komisijos posėdyje, vykusiame praėjusį antradienį nuotoliniu būdu, buvo svarstomas klausimas: „Dėl Tarybos nario Tomo Budrikio elgesio vertinimo, padarius administracinį nusižengimą“. Komisijos nariai vienbalsiai nusprendė, kad posėdis turi būti viešai transliuojamas. Posėdžio pradžioje Etikos komisijos pirmininkas Algirdas Gečas pranešė, kad Tarybos narys T. Budrikis atsisakė dalyvauti posėdyje.

Pirmininkas perskaitė jo trumpą ir lakonišką paaiškinimą dėl teismo jam skirtos administracinės nuobaudos aplinkybių. Toliau posėdyje buvo diskutuojama dėl padarytos Tarybos nario veiklos vertinimo. Komisijos narys Vygantas Kamarauskas išsakė nuomonę, kad nusižengimo faktas yra nustatytas teismo ir neturintis daugiau ką vertinti. Tarybos narys Edgaras Padimanskas išsakė nuomonę, kad veikla padaryta įmonės, o ne asmens. T. Budrikis nubaustas tik kaip įmonės vadovas. „Tai ir turėtume vertinti Tarybos nario asmeninę veiklą. Aš pats, būdamas įmonės akcininku, negaliu visko žinoti ir sužiūrėti“, - teigė E. Padimanskas.

Gardamo seniūnaitis Gediminas Šarka išsakė nuomonę, kad jam, kaip Etikos komisijos naujokui, nesuprantama, kaip reikėtų vertinti, trūksta aiškumo. Juknaičių seniūnaitis Regimantas Grigaitis, taip pat būdamas naujoku Etikos komisijos darbe, išsakė tvirtą nuomonę Tarybos nario T. Budrikio atžvilgiu. „Ne vaikų darželis ir turėjo puikiai suvokti, ką daro. O jeigu būtų nepatikrinę, tai kiek dar būtų tęsiama? Kur ta moralinė riba?“, – klausė komisijos narys.

Akivaizdus nusižengimo faktas

Komisijos pirmininkas, apibendrindamas Etikos komisijos narių pasisakymus ir remdamasis teismo sprendimu, konstatavo, kad nusižengimas buvo daromas sistemingai ir sąmoningai dvejus metus. Tokios situacijos prilyginti klaidai negalima. „Mokesčių slėpimas yra rimtas nusižengimas, buvo daromas ilgą laikotarpį“, – sakė A. Gečas. Jam nepritarė nei V. Kamarauskas, nei E. Padimanskas, pasisakydami, kad sumos buvo nedidelės ir nereikšmingos, kurios gali būti prilyginamos klaidoms. Jų manymu, T. Budrikis galėjo ir nežinoti, kad daro klaidas. Po diskusijų, išsiaiškinus komisijų narių nuomonę dėl padaryto Tarybos nario T. Budrikio administracinio nusižengimo, komisijos pirmininkas A. Gečas, pasiūlė komisijai priimti sprendimą.

Jo nuomone, akivaizdus Politiko elgesio kodekso pažeidimas. Atsižvelgiant  į padaryto nusižengimo pobūdį, įvertinus T. Budrikio atgailą tyrimo metu, vis dėlto  komisija turėtų pripažinti, kad buvo sulaužyta Tarybos nario priesaika.

Taip, pripažinti galimo Tarybos nario priesaikos sulaužymo dėl nusižengimo pobūdžio nematoma galimybių. Todėl, vadovaujantis protingumo kriterijais, komisijos nariams buvo pasiūlyta balsuoti dėl sprendimo - rekomenduoti viešai atsiprašyti. Etikos komisijos nariai, svarstydami dėl tokio sprendimo, pasisakė nevienareikšmiškai.

Etikos nepažeidė

V. Kamarauskas suabejojo sprendimo reikalingumu ir poveikio priemonės įgyvendinimu, nors sutiko su akivaizdžiu nusižengimu ir Tarybos nario priesaikos nesilaikymu. Politikas išsakė nuomonę ir dėl komisijos darbo: „Mes tą valandą praleidome veltui“.  Balsavimo metu už pasiūlyto sprendimo „Viešai atsiprašyti“ priėmimą balsavo du komisijos nariai (A. Gečas ir R. Grigaitis), vienas – prieš (V. Kamarauskas) ir du nebalsavo. Tai E. Padimanskas ir G. Šarka.

Sprendimas liko nepriimtas. Todėl konstatuojama, kad Tarybos narys T. Budrikis nesusižengė įstatymams ir nepažeidė politiko elgesio normų. Taip mano Tarybos narys V. Kamarauskas, atstovaujantis partiją „Tvarka ir teisingumas“. Su juo sutinka Tarybos narys E. Padimanskas, priklausantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bei Gardamo seniūnaitis Gintaras Šarka. Todėl daugumos Etikos komisijos narių nuomone, politiko T. Budrikio veiksmai, pateikiant melagingus duomenis deklaracijose ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių, nėra politiko etikos normų pažeidimas.

Teismo sprendimo kvestionavimas?

Etikos komisijos posėdžio metu buvo išsakyta nuomonė, kad T. Budrikis darė neteisėtą veiklą nežinodamas ir klysdamas. Tačiau teismo nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžiama, kad neteisėta veiką Tarybos narys T. Budrikis darė  žinodamas, siekdamas išvengti mokesčių. Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymą į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

205 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

„Kaltė, padarius nusižengimus, numatytus  ANK 187 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 5 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais: jo paties paaiškinimu, administracinio nusižengimo protokolu, patikrinimo aktu, kita administracinio nusižengimo medžiaga“, – konstatuojama teismo sprendime.

Politiko elgesio principai

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas apibrėžia valstybės politiko sampratą ir apibrėžia normas, kuriomis jis privalo vadovautis. Šis kodeksas galioja ir savivaldos politikams.

Įstatyme pabrėžiama, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: „Pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; teisingumas – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; sąžiningumas – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus; padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos; pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; nesavanaudiškumas – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; nešališkumas – neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo; atsakomybė – atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei“.