Kariai savanoriai žino, kaip reikėtų sutikti grėsmes

2015-02-11, Saulius SODONIS
Šilutės kuopos savanoriai ginklu pagerbė 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvius.
Šilutės kuopos savanoriai ginklu pagerbė 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvius.

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, prie Šilutės  r. savivaldybės pastato esančio 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo žyminčio paminklo susirinkusieji be jau įprastai tą dieną pasirodančių Šilutės jaunųjų šaulių matė ir karius savanorius. Jie trimis šautuvų salvėmis pagerbė prieš 92 metus vykusius įvykius. Kariškai atrodančių savanorių dalyvavimas parodė, kad Šilutės žmonės nėra visai vieni vis labiau susipriešinančiame pasaulyje.   

Kas tie kariai savanoriai?

Apie šiuos karius papasakojo jų vadas, kapitonas Gediminas Lapinskas. Jis sakė, kad įvardinant oficialiai jie yra Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos Savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3 rinktinės 305 pėstininkų kuopos kariai savanoriai. Tai žmonės, kuriems patinka kariški dalykai, ir jie laisvu nuo pagrindinių savo darbų ar užsiėmimų laiku renkasi į kuopą. Kariais savanoriais, neskirstant į vyrus ar moteris, gali būti pilnamečiai asmenys iki 55 metų. Norint tapti kariu savanoriu keliami tam tikri reikalavimai: asmenys turi būti neteisti, atitikti griežtus sveikatos reikalavimus, o bendrasis išsilavinimas – ne mažesnis kaip pagrindinis. Baziniam kario savanorių įgūdžių kursui susidaryti skiriama 20 dienų. Po to dar 30 dienų turi būti skiriama savanorystei. Tam sudaroma 1-erių metų sutartis.  

Tuo metu rengiami įvairūs mokymai, vykdomos pratybos. Karys gauna ginklą ir mokosi jį valdyti. Taip pat susipažįsta su įvairiais kariniais taktiniais dalykais. Rengiami įvairūs žygiai, kurių metu kiekvienas savanoris galėtų išmokti ir patikrinti save bei išbandyti ir įsitikinti, kad kariški dalykai jam išties patinka. Anot kapitono G. Lapinsko, tai nemenki išbandymai, reikalaujantys fizinio pasirengimo, ištvermės bei individualių įgūdžių.

Kapitonas sakė, kad jo vadovaujamoje Šilutės kuopoje, kuri suformuota pagal administracinį paskirstymą, yra apie 100 karių savanorių. Kuopos sudėtis dažnai keičiasi: vieni po metų supranta, kad jie neturi kario pašaukimo ir jiems tai per sunku ar neįdomu. Kiti išvyksta studijuoti į kitus miestus. Kuopos vadas G. Lapinskas džiaugėsi, kad supratusių, jog jie ne savo vietoje, yra mažuma.

Tie, kurie kuopoje jaučiasi gerai, gali kilti karjeros laiptais. Užsitarnavę draugų autoritetą ir turintys tam savybių, gali tapti didesnių ar mažesnių būrių ar skyrių vadais. Tam yra visos sąlygos. Taip pat yra galimybė toliau tęsti bendradarbiavimą. Tuo metu sudaroma ketverių metų sutartis. Per tuos metus karys savanoris tobulina savo įgūdžius. Turint nemažą savanorio kario stažą galima gauti ir finansinę  paramą. Paprastai ji skiriama kaip kompensacija, jei toks rezervo karys studijuoja kurioje nors aukštojoje mokykloje, o už mokslą reikia mokėti. 

Vadas – profesionalus karys

Žemaičių apygardos 3 rinktinės 305 pėstininkų kuopos vadas kapitonas G.Lapinskas – profesionalus karys. Jis pirmosios Lietuvos Karo akademijos laidos absolventas, mokslus baigęs 1994 metais. Jam nuo mažumės patiko kariški dalykai, kurie ir lėmė, kad baigęs tuometę Juknaičių vidurinę mokyklą pasuko karišku keliu ir šiuo metu vadovauja Šilutės kuopai. Nors atvirai ir nesakė, tačiau buvo galima justi, kad jo kuopos savanoriai yra pasiruošę esant reikalui pirmieji susitikti su grėsmėmis ir būti pirmosiose pozicijose, kol į pagalbą atskubės profesionalių mūsų šalies bei draugiškų NATO karių pagalba.

 

 

 


Foto galerija

Šilutės kuopos savanoriai ginklu pagerbė 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvius.Šilutės savanorių vadas kapitonas G. Lapinskas ir tą dieną kuopoje budėjusi savanorė Viktorija Vaitkutė.

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!