Jėga veržėsi į laiptinę...

2020-06-18, „Šilokarčemos“ informacija

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė gegužės 19 dieną baudžiamuoju įsakymu skyrė šilutiškiams pusbroliams V. K. ir A. B. po 75 paras arešto Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Pusbroliai nubausti už tai, kad šiemet, sausio 4 dieną. kaime, būdami apgirtę, jėga veržėsi į daugiabučio laiptinę ir iki kraujo „suplakė“ juos neįleidusį vyrą. Teko kviesti policiją.

Pusbrolių reputacija kol kas apverktina

Pusbroliai V. K. ir A. B. - vienmečiai. Jiems po 27-erius. Abu teisėsaugai žinomi. Pirmasis teistas 7 kartus. Padarytų nusikaltimų sąrašas iškalbus: teistas už vagystes (BK 178 str. 2, 4 d.), plėšimą (BK 180 str. 1 d.), išžaginimą (BK 149 str. 2 d.), nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str. 2 d., 8 p.), grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar žmogaus terorizavimą (BK 145 str. 1 d.), turto sunaikinimą ar sugadinimą (BK 187 str. 2 d.), bendrininkavimą (BK 24 str. 6 d.), savavaldžiavimą (BK 294 str. 2 d.), viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.), fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str. 3 d.). Pirmą teistumą užsidirbo 2010 metais, sausio 1 dieną. Šilutės rajono apylinkės teismas tuomet už 4 nusikalstamas veikas skyrė 3 metus laisvės atėmimo. Vėliau teistas 2011, 2012, 2016 ir 2019 metais. Teistumų pasekmė – recidyvisto reputacija. Lietuvoje kalintas kelis kartus, teistas Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. V. K. nedirba, išvadų iš savo praeities nedaro, nusikalto vėl. 

A. B. nusikalstamų veikų sąrašas kuklesnis: teistas 3 kartus. Pelnė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę už kontrabandą (BK 199 str. 1 d.), pernai pusmečiui apribojo laisvę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.), už vagystę (BK 178 str. 2 d.) baustas 83 parų areštu. V. K. ir A. B. bausmes atliko, bet teistumai neišnykę.

Teismas nustatė

Pusbroliai kaltinami dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 1 d.). Sausio 4 dieną, apie 15 valandą, girti pusbroliai smurtavo viename Šilutės seniūnijos kaime. Jie jėga veržėsi į daugiabučio namo laiptinę. Būsimą nukentėjusįjį, nenorėjusį jų įleisti ir laikiusį laiptinės duris, nekviesti „sveteliai“ apkūlė. Pastarajam kliuvo spyrių ir smūgių kumščiais į galvą, krūtinę, kojas.

Nukentėjusiajam padaryta kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, kaktos ir kitų veido sričių odos nubrozdinimus, kairio kelio sąnario sumušimas, blauzdos viršutinės dalies priekinio paviršiaus nubrozdinimai. Vėliau pusbroliai gailėjosi dėl savo elgesio, nurodydami, kad buvo neblaivūs ir supykę ant nukentėjusiojo, neįleidusio jų į laiptinę.

Prisipažino visiškai kalti

Kaltinamasis A. B. parodė, kad sausio 4 dieną kartu su pusbroliu V. K. kaime vartojo alkoholį. Nemažai išgėrę sugalvojo nueiti pas V. K. mamą. Nuėję ten sutiko pastarojo dėdę. Šis pasakė, kad V. K. mamos nėra namuose ir neleido jiems įeiti į daugiabutį. „Sveteliai“ savo sumanymo neatsisakė ir šoko jėga veržtis į laiptinę. Nors būsimas nukentėjusysis laikė duris uždarytas, pusbroliai buvo stipresni. Traukdami, kaip virvės traukimo varžybose, duris atplėšė. Įsiveržę vidun pusbroliai puolė spardyti ant laiptinės laiptų pargriuvusį vyrą.

A. B. teigė neatmenąs kiek sykių įspyręs, nes buvo stipriai girtas. Sutiko, kad galėjo įspirti į krūtinę ir kojas 6 kartus. Po to dar kumščiu sudavė smūgius į galvą bei veidą. Tų smūgių galėję būti 6.

Panašūs ir kaltinamojo V. K. parodymai. Jis tvirtino, jog būsimą nukentėjusįjį sutikę prie daugiabučio laiptinės. Jie nepatikėjo, kad jo mamos nėra namuose, todėl jėga laužėsi į laiptinę. Uždarytas duris iš vidaus laikęs nukentėjusysis jų neišlaikė, nukrito ant laiptų. Pargriuvusiajam V. K. spyrė 3 kartus. Kur kliuvo smūgiai, V. K. neatsimena, bet neprieštarauja galėjęs pataikyti ir į galvą. A. B. spyrė daugiau kartų, be to, sudavė keletą smūgių kumščiu į galvą, veidą.

V. K. nukentėjusiojo atsiprašė, apgailestavo dėl savo elgesio. Teisinosi, jog viskas dėl girtumo, dėl to, kad buvo supykęs ant dėdės, kadangi šis neįleidęs vidun.

Nuo smūgių dengėsi veidą rankomis

Nukentėjusysis ateinančius neblaivius V. K. ir A. B. pamatė būdamas prie lango. Išbėgo į laiptinę norėdamas uždaryti laiptinės duris ir neįsileisti atsibastėlių. Priežastis tam paprasta: girti pusbroliai triukšmauja, prirūko laiptinę. Todėl buto šeimininkas ir puolė uždaryti duris, deja, nespėjo.

Vaikinai jėga jas atplėšė, o duris laikęs vyras pargriuvo ant laiptinės laiptų. Įsiveržėliai jo nepagailėjo, pradėjo spardyti. Nepadėjo net dėdės statusas. Nukentėjusysis parodė, kad V. K. spyrė 3 kartus į galvą, praskėlė kaktą. A. B. spyrė 6 kartus į krūtinę, kojas. Dar 6 smūgius patyrė kumščiais. Kadangi nukentėjusysis rankomis dengė veidą nuo pabirusių smūgių, gerai nematė, kuris iš vaikinų jį mušė. Mano, kad kumščiais jį kūlė A. B. Smurto sceną mačiusi jo žmona pradėjo šaukti, varyti iš kiemo mušeikas. Tik anie ne ką paisė. Tuomet moteris paskambino žentui, kuris atvažiavęs iškvietė policijos pareigūnus.

Vaikinai buvo girti ir agresyvūs

Taip liudijo nukentėjusiojo žmona. Ji teigė kartu su vyru buvę namuose, kai išgirdo triukšmą – kažkas spardė laiptinės duris. Vyras išėjo pažiūrėti, kas vyksta, o ji liko kambaryje. Po kelių minučių iš laiptinės atsklido garsus vyro šauksmas. Vyras šaukėsi pagalbon jos brolį, gyvenantį jų namo antrame aukšte. Tą dieną brolio nebuvo. Tuomet nukentėjusiojo žmona, matyt, nustelbusi baimę, išbėgo į lauką ir pamatė, kaip ant žemės gulintį jos vyrą spardė, daužė kumščiais du vaikinai.

Ji juos pažinojo. Tai buvo V. K. ir A. B. Prašė jų baigti, liautis siautėjus, tačiau akivaizdžiai girti užpuolikai į moters žodžius dėmesio nekreipė. Jie toliau keikėsi, šūkavo, buvo agresyviai nusiteikę. Moteris nuskubėjo pas savo brolį, užlipo į antrą aukštą, beldėsi, bet brolio namuose nebuvo. Vėl išbėgo į kiemą, maldavo V. K. eiti namo, bet šis ją pastūmė. Kas beliko? Sugrįžusi į kambarį paskambino žentui, kad atvažiuotų, nes sumušė jos vyrą. Į lauką nebėjo, dėl stumtelėjimo pretenzijų V. K. neturėjo.      

Grasindamas buvo užsimojęs plyta

Žentas atvažiavo pagalbon kartu su žmona, nukentėjusiojo dukra. Pastaroji paliudijo, jog tėvas buvo visas kruvinas, kraujas bėgo iš kaktos, burna buvo pilna kraujo. V. K. ir A. B. vaikštinėjo po kiemą, keikėsi, grasino. A. B. rankoje laikė raudoną plytą, buvo užsimojęs ją į bet ką mesti. Jis atrodė apsvaigęs. Labai girtas, nesilaikė ant kojų, griuvinėjo V. K. Pastarasis rėkavo ant jos tėvo, kad sudaužė telefoną ir tėvui teks sumokėti. Į kiemą atbėgusi A. B. mama ramino sūnų ir abu vaikinus išsitempė iš kiemo.

Chuliganai vis dar grasino išdaužyti langus, padegti, papjauti. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas. Vėl kieme pasirodęs V. K. išgirdęs, kad nukentėjusysis rašys pareiškimą policijai dėl sumušimo, pradėjo reikšti pretenzijas dėl sudaužyto telefono, skaudančių pirštų. Kaip pirštus susižalojo, V. K. nieko nepasakė.

Skyrė arešto bausmę

Pusbrolių V. K. ir A. B. atsakomybę lengvino prisipažinimas ir nuoširdus gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, sunkino – veikė girti, būdami recidyvistais, abu bausti už administracinius nusižengimus. Tiesa, nukentėjusysis mušeikoms pretenzijų neturėjo, civilinio ieškinio nepareiškė. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 52,23 eurų žalą atlygino A. B. Kaltinamiesiems skirta bausmė – 75 parų areštas. Į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių nuteistieji privalo nuvykti patys per 7 dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Neatvykus skelbiama nuteistųjų paieška. Kaltinamieji turi teisę per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo paduoti prašymą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams ir pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Nuteistieji savo teise nepasinaudojo, baudžiamasis įsakymas jau įsiteisėjo.


Straipsnio komentarai

..2020-06-18
Keista antraštė. Tarsi ne kažkokie konflikto dalyviai veržėsi į laiptinę, bet kažkokia jėga. Panagrinėkit lietuvos respublikos konstitucijos 5 straipsnį:
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
Valdžios galias riboja Konstitucija.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Konstitucijoje žodis "teismas" yra naudojama daug kartų, bet "rūmai" nėra paminėta iš viso. Tad čia reikalinga irgi susiprasti kažką apie tai kad vyksta kažkoks "pereinamasis" laikotarpis, kur kažkokia buožių "jėga" jau senai yra įsiveržusi ir okupavusi lietuvą ir palaipsniui lipa kažkokiais kopėčių laiptais į kažkokia laiptinę. Tad visi tie "rūmuose" priimti teisėjų sprendimai turėtų būti skundžiami. Problema tame kad nėra kam skųstis, nes jeigu skųsies tai skundas ir bus nagrinėjamas toje "laiptinėje" kuri čia viską taip bajoriškai surėdė dėl savęs..
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?