Pamariškių sportinės šlovės pėdsakais...

2020-07-01, Z. Urmulevičienė, R. D. Mažutis
Genovaitė Kiūdytė-Dumbliauskienė gerino Lietuvos lengvosios atletikos rekordus septynkovėje, šuolio į aukštį rungtyje. Yra baigusi tuometį Kauno kūno kultūros institutą. Jos sutuoktinis Romas Dumbliauskas – buvęs Lietuvos rankinio rinktinės narys. Šeima gyvena Prancūzijoje, užaugino dvi dukras, jau susilaukė ir anūkų.
Genovaitė Kiūdytė-Dumbliauskienė gerino Lietuvos lengvosios atletikos rekordus septynkovėje, šuolio į aukštį rungtyje. Yra baigusi tuometį Kauno kūno kultūros institutą. Jos sutuoktinis Romas Dumbliauskas – buvęs Lietuvos rankinio rinktinės narys. Šeima gyvena Prancūzijoje, užaugino dvi dukras, jau susilaukė ir anūkų.

Šį rašinį suguldyti padėjo švėkšniškio, žinomo lengvosios atletikos trenerio, kūno kultūros mokytojo Medardo Urmulevičiaus telefono skambutis, priminęs apie mūsų rajono sportininkų pasiekimus tolimais 1974-aisias tuometėje Kazachstano sostinėje Alma Atoje, kur vyko Sovietų sąjungos moksleivių XIII spartakiada. Lietuvos rinktinės sudėtyje buvo penki Šilutės rajono atstovai. Spartakiados čempionių titulus iškovojo bėgikė iš Traksėdžių Laima Baikauskaitė (treneris a.a. Antanas Šertvytis) ir švėkšniškė daugiakovininkė Genovaitė Kiūdytė (treneris M. Urmulevičius).

Įdomu tai, kad jų pasiekti rezultatai ir šiandien būtų vieni geriausių Lietuvoje

Sovietiniais laikais svarbiausios moksleivių varžybos buvo respublikinė spartakiada, o po to – SSRS spartakiada. Pastarojoje dalyvaudavo visų 15 respublikų bei Maskvos ir Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) rinktinės. SSRS XIII spartakiada 1974-aisiais Alma Atoje vyko net 19 dienų. Sportininkams nebuvo lengva: kepino 35 laipsnių karštis. Bet noras varžytis, lenktyniauti dėl to nesumenko. Reikėjo įveikti ne tik varžovus, bet ir karštį. Lietuvos rinktinės garbę gynė ir penki pamariškiai, trenerių M. Urmulevičiaus ir A. Šertvyčio auklėtiniai.

Beje, Antanas – buvęs Medardo mokinys, pasekęs mokytojo pėdomis, pasirinkęs lengvosios atletikos trenerio specialybę. Alma Atoje jų laukė triumfas. Bet ne be pergyvenimų, ne be akimirkų, kai širdis ima daužytis krūtinėje, nes treneris visuomet nuoširdžiai „serga“ už savo mokinio startus. Jei laimi, tai abu, jei pralaimi – irgi abu. Jaudulio gana ir gana. Dėl to ir anksčiau pražilti galima.

Nenuvylė: L. Baikauskaitės pergalė

Trenerio A. Šertvyčio auklėtinė L. Baikauskaitė Alma Atoje dalyvavo dviejų rungčių varžybose: bėgo estafetę 4x400 metrų ir 800 metrų. Vieną estafetės etapą bėgo ir pagėgiškė Laima Simonavičiūtė. Lietuvos rinktinės narės, įveikusios estafetės distanciją per 3:48,4 min., pagerino savo šalies rekordą. L. Simonavičiūtė, startavusi ir 400 m bėgime, pirmą kartą įvykdė I atskyrio normatyvą. Jos rezultatas – 57,8 sek. Lietuvos delegacija ir treneris A. Šertvytis prizinės vietos tikėjosi 800 metrų bėgimo varžybose.

L. Baikauskaitė, visų dideliam džiaugsmui, tas viltis pateisino. Bėgikė iš Traksėdžių artimiausią varžovę aplenkė beveik 3 sekundėmis. Laima finišavo po 2:08,3 min. Puikus pasiekimas. Visi šoko ją sveikinti. Aišku, Laima spindėjo, kaip ir jos treneris. Iškovojusi čempionės titulą Laima palinkėjo prizinės vietos ir kambario draugei, daugiakovininkei G. Kiūdytei, kurią draugai šaukė Genute. „Dabar tavo eilė, Genutė“, - paragino Laima. Vėliau paaiškės – linkėjimas išsipildys. O kaip kitiems švėkšniškiams sekėsi? Neblogai. Šuolio į aukštį varžybose Stasys Šaulys, nepaisydamas skausmo kojoje, perskriejo kartelę, iškeltą į 1,95 m aukštį. Užimta vieta – 14-a. Ieties metikė Joana Viskintaitė įrankį nuskraidino 35,84 m. Joana buvo net dviem metais jaunesnė už varžovės, be to, ietį metė traumuota ranka. Joana nesudrebėjo, pelnė komandos pagarbą už parodytą ryžtą.

Teko pakartoti šuolį į tolį

G. Kiūdytės rungtis – penkiakovė. Ją sudarė 100 metrų bėgimas, rutulio stūmimas (3 bandymai), šuolis į aukštį, šuolis į tolį ir 200 metrų bėgimas. Stipriausia Genovaitės rungtis – šuolis į aukštį. Pastarosiose varžybose ji buvo pagerinusi Lietuvos rekordą – 1,75 m. Penkiakovės varžybų pirmoji rungtis – 100 metrų bėgimas. Spartakiados dalyvius į stadioną vežė specialus autobusas. Jame starto dieną Genovaitės nebuvo. Nerimas išsisklaidė sužinojus, jog Genutė į stadioną nužygiavo ankstėliau pėsčia. Ji norėjo prieš startą pabūti viena, susikaupti. Matyt, vengė klegesio autobuse.

Bėgdama 100 metrų pagerino Šilutės rajono rekordą – 15,23 sek. 4 kg rutulį nustūmė 12,45 metro – geriausias rezultatas tarp visų dalyvių. Trečia rungtis – šuolis į aukštį. G. Kiūdytė kaskart šoka vis aukščiau. Pasiekiamas naujas Lietuvos rekordas – 1,77 m. Kartelė keliama į 1,80 m aukštį. Šviesiaplaukė lietuvaitė jau buvo ją perskriejusi, deja, paskutiniu momentu startuko (batelio) vinutėmis kliudyta kartelė nukrito.

Po pirmos dienos trijų rungčių penkiakovininkių varžybų tvirta lydere buvo trenerio M. Urmulevičiaus auklėtinė G. Kiūdytė. Bet liko sunkioji varžybų dalis. Ji prasidėjo nuotykiais šuolio į tolį sektoriuje. Pirmu šuoliu Genovaitė įveikė 5,35 m ribą. Jos pagrindinė varžovė nušoko pusmetriu toliau. Atlikdama antrą bandymą G. Kiūdytė greitai įsibėgėja, tiksliai pataiko ant lentelės ir toli nušoka. Teisėjas pasilenkęs žiūri į lentelę, pakelia baltą vėliavėlę ir, pasakęs žodį „yra“, užskaito šuolį.

Beliko pamatuoti, kiek nušokta. Bet ką matuoti, jei paliktos pėdos šuolių duobėje jau užlygintos?! Treneriai, žiūrovai šaukia, kad nušokta beveik 6 metrai. Teisėjo situacija nepavydėtina, išmuštas iš vėžių vyras priima „saliamonišką“ sprendimą: pakartoti šuolį. Genovaitė nuskuba į įsibėgėjimo taką, žinoma, įsitempusi, bet pasiryžusi papildomam šuoliui. Dabar teisėjas nedelsdamas matuoja – 5,62 m. Vėl naujas rekordas. Penktoji rungtis – 200 m bėgimas. G. Kiūdytė finišuoja per 27,1 sek. Jos asmeninis rekordas. Švėkšniškė – SSRS XIII moksleivių spartakiados čempionė. Ji surinko 3 974 taškus ir 264 taškais pagerino Lietuvos merginų rekordą. Pagerinti du respublikos rekordai ir septyni Šilutės rajono rekordai. Puikus rekordų derlius Lietuvai ir pamario rajonui! Bronzos medalį Lietuvai dar iškovojo kaunietė R. Elijošiūtė, bėgusi 100 m barjerinį bėgimą.

Sveikinimai

Lietuvos moksleivių rinktinės nariai, treneriai pasveikinti Vilniaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje, prabėgus savaitei po spartakiados. Į susitikimą su sportininkais atvyko švietimo ministras A. Rimkus, kiti vadovai. Labiausiai pasižymėjusieji sportininkai pagerbti prizais. L. Baikauskaitei atiteko „Tiesos“ laikraščio prizas, kaip geriausiai rajonų mokyklų sportininkei. G. Kiūdytei buvo įteikti du prizai: žurnalo „Moksleivis“ – už didžiausias pataisas rekordų lentelėje ir laikraščio „Sovetskaja Litva“ prizas, kaip geriausiai lengvaatletei.

Nuo tų dienų prabėgo beveik 46 metai, bet L. Baikauskaitės ir G. Kiūdytės pasiekti rezultatai ir šiandien Lietuvoje būtų vieni geriausių. Gi treniruočių sąlygos tuomet buvo žymiai blogesnės nei šiandien, bet pirmyn vedė nepalaužiamas noras laimėti, nepaisant pasitaikančių kliūčių. Visi žinome, kad šlovė, kaip ir žmogaus gyvenimas, praeina, keičiantis kartoms užsimiršta, bet, nors retkarčiais pažvelgdami pavymui į praeitį, ten randame sektinas pėdas bei tęstinus darbus. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos metraštyje tokių įsimintinų pėdų ne viena.


Straipsnio komentarai

ANTANAS2020-07-10
Malonu skaityti apie žemiečių paliktus šlovingus pėdsakus Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje. Su neapsakomu džiaugsmu skaityčiau dar šimtus, o gal ir tūkstančius istorijų iš šlovingos Švėkšnos sporto padangės. Pagarba Urmulevičių šeimai. Gal iš mano pusės skamba savanaudiškai, bet galvoju tos istorijos išklotos knygoje pradžiugintų daugybę tokių kaip aš. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
nuotrupos2020-07-02
Baikauskaitė - JAV, jos brolis - Raimundėlis iš ,,Abrozijos'',
Šertvyčio sūnus Paulius, su Šiauių jaunimo regbio komanda, buvo tapę Europos čempionais...taip pat JAV
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ w2020-07-02
čia ne sportas. čia yra lygiai tos pačios orwelininkystės. Istorijos klastojimas. Ir čia visiškai neaišku kas ir kaip. Gali būti kad nebuvo iš viso jokių bėgikų. Gal tos visos istorijos reikalingos kad sukurti kažkokį įspūdį dėl išrakšteinintų tapatybių, kurios buvo panaudotos kad "gražinti", "doctorinti", "redaktinti", tt kažkokį turtą, žemes, pastatus, palikimus, banko sąskaitas, tt.. Tad iš tos pusės žiūrint visa istorija yra kaip raudonas škuduras koridoje. Jinai naudojama ne tik kaip "stogas" toreodorams. Tad negalima "pulti" tos išorvelintos istorijos, nes geriausiu atveju gausi su tuo raudonu škurliu per snukį. Jeigu istorija suklastota tai ir yra "istorija", tik suklastota. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
vietinis2020-07-01
tikrai turime kuo didžiuotis :) Komentaras patinka Komentaras nepatinka
w to ..2020-07-01
Tau, daune, jau rašiau, nors į sportą savo snukio nekišk. Ar bent pritupi nors kartą, ar bent įsivaizduoji savo brexitinem smegenim ką reiškia sportas, pašaukimas, pergalių džiaugsmas. Čia aš gal per riebiai, nes tokie dalbajobai atsilupę net suvokimo negali turėti sporto tema, kaip ir kitomis. Nu tručikis savo kryžiuočių priedangomis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-07-01
va kaip įdomu. čia ne tarybinė šlovė, ne komunistinė, ne socialistinė, ne lietuvos, bet "pamariškių". Vis tiek tas mažumų atstovas negali nesuokti iš savo trojos arklio terbos, net apie tokias banalias nesamones. Nubėgo kažkas iš taško A į tašką B. Niekieno nevejemas. Ir tikrai čia nėra labai greitai. Bet kuris šuo greičiau nubėgtų. Bet iš kur tiek to garbės troškimo tarsi būtų kažkokia juoda skylė. Kiek beduosi vis tiek mažai. Tiek nori tos "slavos", tų paradų, tų medalių, tt. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip manote, ar bus antroji viruso banga ir vėl įvestas karantinas?