Žoliautoja Giedrė Bružienė pristatė knygą apie žoleles

2020-07-08, Virginija Degutienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė

„Mylėkime savo gyvuosius draugus – žolę, krūmą, medį, grybą. Akmenį mylėkim. Apkabinkim ąžuolą, berželį, drebulę, jos drebančių lapų kalbos paklausykim, juk vartos anie į visas puses, saulę gaudo, viską žino. Perbraukime beržo lapą, užuodę pasijuokime, o žiedų kekę už ausies žmogui užkiškime“, – tokiais žoliautojos, knygų autorės Giedrės Bružienės žodžiais prasidėjo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje birželio 18 dieną vykęs jos naujausios knygos „Ir ateis ta diena. Pasakojimai apie žoleles“ pristatymas.

G. Bružienė – Gervėnų kaime (Klaipėdos r.) gyvenanti knygų autorė, žurnalistė, kalbininkė, o kartu ir žoliautoja. 2011 metais ji išleido sėkmės sulaukusį romaną „Ilja. Paliesti dievą“, kupiną meilės žmogui, gamtai ir augalams. Iki to laiko dirbusi kalbininke ir redaktore laikraščių redakcijose bei Savivaldybėje, o žolelių pasirinkdavusi tik sau, artimiesiems. Vėliau Giedrė kartu su vyru Linu į žolininkystę pasinėrė visa galva – įsteigė žolelių ūkį „Viršūnėlės ir Šaknelės“.

Knyga „Ir ateis ta diena. Pasakojimai apie žoleles“ (2019) parašyta su humoru ir meile augalui bei aplinkiniams. Žavesio straipsneliams suteikia žemaitiškas, sentimentalus stilius. Šioje knygoje sudėti straipsniai apie žoleles ir vieną grybą. Knygoje aprašytos ne tik vaistažolės, bet kiekvienai jų ir smagus pasakojimas paskirtas – išgalvotas, iš žmogaus lūpų išgirstas ar nuotykis nutiktas. Nesuklysti pievoje tarp įvairiausių žolelių knygoje padeda puikios nuotraukos, kurių autorius – Giedrės vyras Linas.

Viešnia į renginį atsivežė visą glėbį šiuo metų laiku renkamų vaistinių augalų ir jau paruoštų įvairiausių žolelių mišinių. Juos vardijo vieną po kito, aiškino jų gydomąsias savybes. Norint visa tai išmokti reikia prigimimo, pripratimo, šimtą knygų perskaityti, mokytoją šalia turėti. Visų šių žinių G. Bružienė sėmėsi iš mokytojų – vaistininko tibetologo Virgilijaus Skirkevičiaus, provizoriaus Edvardo Kazlausko ir anytos.

Žolininkės gebėjimas bendrauti ir kalbėti vaizdžiais palyginimais, gera juoko dozė sužavėjo renginio dalyvius. Tokie susitikimai su žmonėmis autorei yra reikšmingi, nes skatina labiau domėtis augalais, mylėti gamtą, saugoti sveikatą.

Giedrę atlydėjo palaikymo grupė „Dar ne vakaras“.

Dar ilgai po susitikimo salėje netilo kalbos, klausimai, vyko burtai, įsigijusiems knygą autorė dalino autografus.

Šis renginys skirtas Eugenijos Šimkūnaitės metams paminėti.


Straipsnio komentarai

..2020-07-09
pavojingi sau ir kitiems šundaktariniai šieno ravėtojai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?