Tautiška giesmė skambėjo garsiai iš širdies į širdį

2020-07-15, Parengta pagal bendruomenių informaciją

Liepos 6 d. šventėme pandemijos akivaizdoje atrastą žmonių vienybę – Valstybės dieną, gebančią peržengti atstumų, sienų, tautybių, profesijų ir visus kitus skirtumus bei sujungti bendram tikslui. Giedamas himnas tapo simboliniu vienybės tiltu. Net ir būdami kitame krante – kitoje valstybėje, kitame mieste, uždarame bute ar net izoliuotoje palatoje – mes galime jaustis esą drauge. Tautiška giesmė sujungė ir Šilutės rajono gyventojus.

Rekordinė klumpė

Valstybės dienos minėjimas Saugose prasidėjo rekordinės klumpės pristatymu. Tai vietos gyventojo Donato Jauniaus kūrinys.

Traktorius atvežė didžiule klumpę. Beveik mėnesį gamintas kūrinys sveria 420 kg, aukštis – 60 cm,  ilgis yra apie 2,57 m, plotis – 74 cm, viduje ilgis 1,35 m (kojos dydis).

Saugiškiai ne tik džiaugėsi rekordiško dydžio klumpe, bet ir šoko klumpakojį. Padarę apšilimą šokio sūkuryje, išskubėjo į dviračių žygį. Jis buvo skirtas paminėti Saugų 480-ąjį jubiliejų. Primename, 1540 m. Prūsijos raštuose buvo paminėti Saugų krašto kaimai bei aprašyti čia įsikūrę gyventojai.

Šventė gražiausiame kampelyje

Usėniškiai Lietuvos valstybės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną šventė bene gražiausiame Usėnų kampelyje - prie tvenkinio ir tiltelio per Veržės upelį. Gausus būrys seniūnijos gyventojų ir svečių susirinko pasiklausyti Juknaičių vokalinio ansamblio „Vėjūnė“ (vadovė Jūratė Šukienė), Usėnų vokalinio ansamblio „Smiltė“ (vadovė Dalia Svirskaitė) dainų, pasižiūrėti Usėnų kiemo lėlių teatro (vadovė Jūratė Daugalienė) vaidinimo, kartu sugiedoti Tautišką giesmę, pasišnekučiuoti prie arbatos. Pėsti, važiuoti, suaugę ir vaikai rinkosi paminėti Valstybės dieną, kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedoti Tautišką giesmę.

Juknaitiškiai ir keliavo

Juknaičių kaimo bendruomenės nariai Valstybės dienos minėjimą pradėjo jos išvakarėse. Liepos 5 dieną keliavo po Lietuvą ir Latviją. Latvijoje aplankė Agluonos katalikų baziliką, kuri yra viena iš įspūdingiausių maldos namų Baltijos šalyse. Ten stovi ir Karaliaus Mindaugo, ir jo šeimos skulptūra. Mindaugas su latvių kilmės žmona Morta primena bendras lietuvių ir latvių šaknis.

Pakili nuotaika Švėkšnoje

Liepos 6-ąją ir Švėkšnos miestelio bendruomenė prisijungė prie viso pasaulio lietuvius jungiančios iniciatyvos – Tautiškos giesmės giedojimo. Nepaisant vasarai žvarboko ir vėjuoto oro, didžiulis būrys švėkšniškių, pasipuošę vėliavomis, tautiniais kostiumais, trispalvės aksesuarais bei kita tautine simbolika, rinkosi vienu balsu giedoti Lietuvos himno.

Pakilią nuotaiką palaikė vietos kolektyvai – Inkaklių folkloro ansamblis „Dainoriai“ (vad. Virginija Rukšnaitienė) ir šokių kolektyvas „Šalna“ (vad. Asta Sapetkienė), kurie dovanojo dainas ir šokius: energingieji šokėjai kvietė šokiui susirinkusiuosius, gera nuotaika netruko pasklisti skvere prie Švėkšnos bažnyčios.

Neapsieita ir be švėkšniškių tradicijos – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pasveikinti atėjusius Mindaugus. Šiemet iš gausybės būrio buvo vos vienas. Gražių sveikinimo žodžių negailėjo nei Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, nei klebonas Julius Meškauskas, nei Šilutės r. sav. tarybos nariai – Arūnas Kurlianskas ir Antanas Martinkus. Eilėmis prabilo švėkšniškė Vida Nognienė, sveikindama visus su Valstybės diena. Renginio atmosfera buvo pilna pasididžiavimo ir bendrystės jausmo.

Tautiškos giesmės giedojimas suvienijo žmones ir Gardame. Jie kaip ir  kiekvienais metais rinkosi prie M. Mažvydo koplytstulpio. 

Žmonių geranoriškumu ir bendryste sukurtos šventės ir Gardame, Žemaičių Naumiestyje, Kintuose, Saugose, Ramučiuose, Šyliuose, Balčiuose bei kituose rajono kampeliuose.

Taip aplink pasaulį 12-ąjį kartą apkeliavo Tautiška giesmė ir skambėjo garsiai iš širdies į širdį.

Šiemet liepos 6 d., lygiai 21 val. Lietuvos laiku, jau 12-ąjį kartą visame pasaulyje vienu metu skambėjusi „Tautiška giesmė“ pirmą kartą lietuvių vieningai buvo sugiedota 2009 metais. Tąkart ji skambėjo Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, kai mūsų šalies buriuotojai, su jachta „Ambersail“ apiplaukę pasaulį, pakvietė net 26 pasaulio lietuvių bendruomenes šią sukaktį švęsti drauge.

Per daugiau nei dešimtmetį lietuvių visame pasaulyje puoselėjama tradicija šiandien jau yra įgavusi ir oficialų statusą – liepos 6 d. švenčiama ne tik Valstybės ar Karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir Tautiškos giesmės diena.


Straipsnio komentarai

to ..2020-07-16
visažinis nieko neturėtojas ...kaip reikalai dėl proto turėjimo? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ štiš 2020-07-16
Aš nepykau kol tu taip neapiforminai manęs supratęs kažką su savo nuostabą keliančiu proteliu. Matai kad čia ne lietuvių ar lietuvos giesmė, bet kažkokios nutylėtos tautos giesmė. Tame ir esmė su fašistiniais cirkais, kad tai tik atrakcija. Kažkokios natistinių ESesininkų nacistinės apeigos, kurias jie gali atlikinėti bet kur. Tu mane kaip kokį gyvulį varai žvejoti, tarsi nesuprastum kažko ty pats būdamas gyvuliu. Tam kad "varyti" žvejoti reikalinga žvejybos leidimas. Tam kad nusipirkti žvejybos leidimą reikalinga tapatybės dokumentai ir pinigai. Aš savo vardu dokumentų neturiu. Aš net savo tikro vardo ir pavardės nežinau. Aš gyvenau visą gyvenimą su fiktyviais dokumentais, išduotais nuo tarybų sąjungos laikų. Tame ir esmė kai subyrėjo tarybų sąjunga man kaip tik ir suėjo "pilnametystė" ir tada turėjo įvykti kažkoks "lūžis" tuose vergovės reikaluose. Bet gestapinis talibano aparteidas pasinaudojo proga ir tik dar labiau suveržė diržinę kilpą ant kaklo. Kitas reikalas su žvejyba tai transportas ir su tuo susieta visa logistika (tvarkinga mašina, techninė apžiūra, teisės, draudimas, vieta kur laikyti mašiną, vieta iš kur išvažiuoti į žvejybą ir kur grįžti iš žvejybos, tt), žvejybos reikmenys, apranga, avalynė, masalai, tt. Jeigu žiūrėti į žvejybą kaip į hobį tai labai brangus hobis. Aš nieko neturiu net kad pradėti galvoti apie žvejybą ar kokį kitą hobį. Tavo "lipšniai" saldus antavilinė rūpyba tai kažkas panašaus būtų jeigu WWII pasaulinio karo laikais aušvico konclageryje pradėtum organizuoti klipatoms paskaitas apie "darbą kaip išlaisvinimo jėgą". Tai yra protinį darbą. Pravedinėtum treniruotes panašiai kaip visą laiką tose mūsų bibliotekose mūsiškiai protinguoliai skėryčiojasi: proto mankšta, proto mūšiai, tt.. Vos tik įrodysit kad jūsų protas dirba taip kaip turėtų protas dirbti jūs galėsit skaitytis kad esate laisvi ir nepriklausomi. O dabar su jumis niekas nesiskaitys, kol nesulipsit patys į krematoriumų krosnis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
štiš to ..2020-07-16
Ko vis pykstate? Kam nuo to geriau? Ar pakeisi čia ką? Spjaukite į tuos komentavimus ir varykite žvejoti. Sako - dienos, praleistos žvejyboje, neįeina į gyvenimo stažą.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-07-15
aš tikrai negiedojau ir nekudakavau to patvorinių vienos žydėjimo pamazgų. kokie šlykštus tokie karinės propagandos straipsniai. atsibrexitino kažkokie aparteido gestapiniai talibanai ir gieda. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?