Vaikai rašto kilmę pažino keliaudami po Mažąją ir Didžiąją Lietuvą

2020-07-24, Virginija Veiverienė

Pagaliau Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vėl aidėjo jaunatviškas juokas, greitų žingsnių trepsėjimas, vienas kitą skubantys papildyti vaikų balsai. Šį malonų šurmulį birželio 29 d.–liepos 8 d. kėlė kultūros edukacijos „Knygos istorija: nuo rašto ištakų iki ekslibriso“ užsiėmimų dalyviai.

Trečioji edukacinė vaikų stovykla organizuota Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriui įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą. Edukacijų veiklos papildė F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje jau penktus metus įgyvendinamą LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamą iniciatyvą „Atverk duris vasarai“.

Organizatoriai džiūgauja, kad jaunieji stovyklautojai kantriai įveikė įtemptą, bet turiningą programą, skirtą rašto ir knygos istorijai pažinti, Mažosios Lietuvos knygininkų atminimui pagerbti.

Pirmoji dalyvių susitikimo diena buvo pati neramiausia. Aplinką tyrinėjantys vaikų žvilgsniai, jaudulys, nedrąsa pamačius nepažįstamus veidus ir džiaugsmas sutikus draugus. Netrukus viskas ima tekėti draugiškumo srove. Susipažinimo žaidimai veidus nušviečia šypsena, mažos bibliotekininkų dovanėlės naikina jaudulį, o stovyklautojų pasveikinti atvykusio Salos etnokultūros ir informacijos centro folkloro ansamblio „Sklada“ (vad. Dalia Kubilienė) programa sukelia tikrą euforiją – seniai vaikai nebuvo šokę tokių Mažosios Lietuvos šokių ir žaidę žaidimų.

Vaikų pažintis su rašto kilme ir evoliucija prasidėjo Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Edukacijos dalyviams buvo įdomu išbandyti pirmykštį „daiktų“ raštą, mazgaraštį bei piešinių raštą – piktografiją, laikomą seniausiu kalbos užrašymo būdu bei davusiu pradžią šumerų dantiraščiui, egiptiečių ir kinų hieroglifams. Kiekvienas pabandė rašyti ant molinių, grifelinių lentelių, sužinojo, kaip su rašto istorija siejasi papirusas ir pergamentas, stebėjo ir padedant edukatorei Romai Šukienei išbandė popieriaus gamybos procesą.

F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vaikų laukė pažintis su rankraštine knyga, jos ypatumais. Autentiška žąsies plunksna Mažojoje Lietuvoje vyravusiu gotišku šriftu visi vingiavo savo vardą, pavardę ir net ilgesnius sakinius. Drąsiausi net pabandė skaityti bibliotekoje saugomų šio krašto religinių knygų tekstus.

Stovyklautojų apsilankymas Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje buvo ne tik smagi išvyka, bet ir įdomi kelionė po žinių pasaulį. Kur prasmingiausia kalbėti apie knygų spausdinimo atsiradimą, jei ne kadaise veikusioje spaustuvėje. Čia dalyviai ne tik sužinojo kuo spaudos, knygos istorijai nusipelnė vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas Johanas Gutenbergas, bet kiekvienas turėjo galimybę iš atskirų literų surinkti tekstus bei išbandyti spaustuvės preso galimybes. Tikra pramoga stovyklautojams tapo rašymo mechaninėmis spausdinimo mašinėlėmis pamoka. Vėliau vaikai pasigamino po ritininę ir kodeksinę knygutę, kurias, naudodami senojo knygų dekoro pavyzdžius, patys ir dekoravo.

Bitėnuose, kurie lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu buvo tapę pagrindiniu knygnešių susibūrimo centru, stovyklautojai pradėjo pažintį su knygnešystės reiškiniu, jo unikalumu, knygnešiais, susipažino su knygomis, kurios buvo draudžiamos ir gabenamos knygnešių į Didžiąją Lietuvą.

Kūrybinį procesą įvairino ir nuovargį blaškė draugiškos komandinės estafetės po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą, apsilankymas Bitėnų kapinaitėse, pagerbiant knygininkų M. Jankaus, Vydūno, kitų Mažosios Lietuvos didžiavyrių amžinojo poilsio vietas ir visų stovyklautojų taip lauktas kopimas į legendomis bei padavimais garsėjantį Rambyno kalną. Vieną šių padavimų vaikams papasakojo dalyvius lydėjusi muziejininkė Laima Žemgulienė.

Pažintinė kelionė knygnešių keliais tęsėsi surengiant išvyką į Didžiąją Lietuvą – Žemaičių Naumiestį ir Švėkšną. Daugeliui vaikų ilgam įsimins pirmasis apsilankymas Žemaičių Naumiesčio muziejuje. Jo vadovas Saulius Sodonis supažindino su išsaugotais Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos pasienio miestelio Žemaičių Naumiesčio kultūrinio paveldo, gyvenamosios aplinkos eksponatais ir jų paskirtimi. Vietos bibliotekoje stovyklautojai dalyvavo edukacijoje „Knygnešių kelias interaktyvioje erdvėje“, pabandė rašyti „graždanka“ - sovietinio laikotarpio plunksnakočiais. Komandinė žinių viktorina, kurioje vaikų sumanumas ir žinios buvo įvertintos prizais, visus puikiai nuteikė likusioms dienos veikloms Švėkšnoje. Čia smagaus žaidimo forma buvo galima susipažinti su Švėkšnos apylinkių knygnešiais. Žaidimo finalas buvo rimtas – vaikams teko gerokai pamąstyti, prisiminti ir pritaikyti įgytas žinias, norint išspręsti Švėkšnos muziejaus muziejininkės Agnės Duobinienės parengtas užduotis.

Įvardintų ir neįvardintų edukacijų, pažintinių užsiėmimų metu įgytos žinios, patyrimai jauniesiems stovyklautojams padės labiau pažinti save, supančią aplinką, galbūt rasti pašaukimą domėtis išskirtine savo krašto kultūros istorija. Šios vasaros kelionę knygos istorijos takais vaikams ilgam primins ir marškinėliai, dekoruoti ekslibriso mokyklėlėje „Grafikos kūrimo studija“ pasigamintais asmeniniais knygos ženklais ar iliustracijos atspaudais.


Straipsnio komentarai

..2020-07-24
Kaip įdomu. Tai kodėl tie ostapininkai nepaaiškina vaikams apie tai kaip žmonės gyveno be "kilmingųjų" rašto kol tas raštas nebuvo pakilęs, iš tos vietos kur buvo kažkieno neštas ir pamestas? Jie dabar dalija žmonijos istoriją tik pagal "raštą", kur atseit užrašyta tik tiesa. Kol nebuvo rašto nebuvo ir žmonių, buvo tik kažkokie aborigenai. Bet tai kaip galėjo beraščiai aborigenai išrasti raštą? Turbūt tarp tų aborigenų buvo įsimaišęs kažkoks kilmingas pranašas iš ne savų kraštų. Nu taip kaip aklieji neišrado brailio rašto, taip ir su tomis galingomis plunksnomis ar leidybinių presų priespauda. Matot kaip šlykštynės skaldo lietuvą į mažąją ir didžiąją, nors iki kol šitie atgimėliai neatsiatgimėlino taip niekas anksčiau lietuvos neskaldydavo. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip manote, ar bus antroji viruso banga ir vėl įvestas karantinas?