Vaikų vasaros stovykla pamario krašte

2020-07-31, Gabrielė Kumutaitytė, Simona Venckienė

Karantino metu vaikai ilgą laiką turėjo praleisti namuose. Tad jiems smagu buvo Kintų miestelyje vykusioje stovykloje ,,Vaikų vasaros stovykla pamario krašte“, kurią finansavo Šilutės rajono savivaldybė.

Stovyklos organizatoriai siekė, kad vaikai stovyklavimo metu keliautų, aktyviai dalyvautų veiklose, pažintų savo kraštą ir taip pat įgytų asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas. Stovykloje buvo numatytos įvairiausios veiklos: vaikai keliavo į dinozaurų parką, zoologijos sodą, Hugo Šojaus muziejų, dalyvavo Vydūno muziejuje parengtoje pojūčių edukacijoje, jodinėjo žirgais, plaukiojo istorine Kuršių marių žvejų venterine valtimi, mėgavosi Kuršių marių vandens pramogomis, tyrinėjo Kintų mišką ir dar daugiau...

Stovyklos vadovės poilsį organizavo taip, kad vaikams ji būtų įsimintina, šauni, turininga... Vaikai šioje stovykloje patyrė įsimintinų nuotykių, buvo ir nepamirštamų akimirkų.

Už paramą įgyvendinant stovyklos programą norime padėkoti Daivai Kuršaitienei, Birutei Kelpšienei, Stanislovui Papieviui, Žilvinui Žukauskui ir Kintų kaitų klubui.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

..2020-08-01
čia vistiek reikalinga klausytis ne makaronų apie neįkainojamus įspudžius ir nepamirštamas akimirkas, kur kalbama už vaikus, bet apie nutyletas finansavimo peripetijas. Tai yra sumas ir ką konkrečiai už tas sumas tie karantino nuskriausti vaikai gavo. Bet tai vistiek yra beprasmiška, nebent suvaikščiojo kažkokios astronominės sumos ar pavardės pas stovyklininkus. Aš pamenu kai augau tarybiniais laikais mano "motina" irgi aiškindavo kad jinai buvo pionierių vadovė. Pas mus namuose buvo net tokia stora knyga skirta pionierių vadovams. Tokio dydžio kaip enciklopedija. Ir parašyta viskas lietuviškai, gausiai iliustruota. Nu turbūt kažkas panašaus kaip kad amerikoje su skautais. Ten tiek visko buvo įdomaus skirto "stovyklavimui" ir "išgyvenimui" ar šiaip naudingo ale "lifehack". Aišku net 1980s metais tai jau atrodė senoviškai, kai aiškinama apie žvejybinio valo gaminimą iš arklio uodegos ar bučių pynimą iš vytelių. Bet jau 1980s metais nieko panašaus pionieriai neveikdavo ir neužsiimdavo. Buvo tik biurokratinis formalumas. Raudono kaklaraiščio nešiojimas. Rednekiniai kaimiečiai. O ta "mano" "motina" nors ir turėjo tą knygą, bet niekad nieko nesuprasdavo taip tarsi būtų tą knygą varčiusi gyvenime. Nu kas iš tų knygų? Tai arba butaforija arba aklųjų karalystės aksesuarai. Gal tai ir yra kažkokia "priemonė" matantiems, bet kad niekas jokių knygų neskaitydavo. Knygų ir nebūdavo nei pirkti nei bibliotekoje. Kas iš tų lenino raštų? Spauda irgi tas patas. Kas iš to "komunistion darbo" makaronų? nu mes ir "gvildename" kažkokius atgimėlių stebuklingo komunizmo komunikacijos ypatumus. Nereikalinga nei skaityti nei deginti tų knygų. Pabandykit parašyti vaikų stovyklai vadovėlį kur vaikai patys galėtų skaitydami išmokti plaukti. Dar išverskit į brailio raštą. Yra didelės problemos su kažkokiu stebuklingu raštingumu kuris egzistuoja daktarų grupuotės ne tik pilaitės kryžiaus formos pilių menėse. Nu kai išgalvotas mažvydas atseit aiškino "Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit" ir buvo turima omenyje kažkas visiškai kitaip. Visų pirma kalba apie skaitymą ar skaitymasi tik su giminėmis. Kažkoks vidinis mafijos klano kodas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka