Selemonas Paltanavičius: atėjo lapių, vilkų ir kranklių vestuvių metas

2015-02-12, LRT Radijo laida „Ryto garsai“
Lapės
Lapės
Čia pat vasario vidurys. Turėtume gyventi dar žiemoje – permainingoje, besikeičiančioje ir pūguotoje. Deja, žiemos neregėti. Paskutinis snygis buvo baltas ir gražus, tačiau jo turtams nebuvo lemta išlikti. Taigi vėl regime nežiemiškus orus ir vis mažiau svajojame apie žiemą.

Tik nesakykite, kad lengvai susitaikysime su jos išėjimu. Apie tai dar kalbėsime, o dabar pasvarstykime, ką šių metų žiema nuveikė, ko nesuspėjo padaryti, o ką galėjo nuveikti, bet kažkodėl laukė.

Drąsiai apie žiemos galą kalbame, nes ji nesugebėjo atlikti nė vieno jai skirto pavedimo: žemės nesušaldė, ledo nesurentė, sniego neprivertė ir šalčio nepaleido. Šiandien apie šios žiemos nenuveiktus darbus kalbame paprastai: na, nebuvo – ir nereikia, lauksime pavasario.

Palaukite, sako žvejai, kokio pavasario,  jei ledo nebuvo, jei negalėjome iki valios prie eketėlės parymoti... Iš tikrųjų tik Rytų Lietuvos ežerų ledelis buvo šiek tiek tinkamas, o Kuršių marių ledas yra toks, kad prie jo (ne tik ant jo) geriau visai neiti. O stintų galima nuo kranto sugauti ar sulaukti, kol vėjai išblaškys ledą ir žvejoti bus galima nuo prieplaukų, molų ar iš valčių. Deja, tokia yra ta šiemetė žiema.

Visa kita žiemos laike išliko. Svarbiausias šių dienų reiškinys – lapių vestuvės. Jos vyksta visada tuo pačiu laiku, jų negali pakeisti net patys žvarbiausi šalčiai. Gamtoje nelabai svarbi ši diena, nes ji bet kuriuo atveju yra labai ilgo darbo, kruopštaus pasiruošimo rezultatas. Taigi ir ši ruja yra ne lapių smagumams, o labai paprastam tikslui – būsimiems lapiukams pradėti. Jie gims lygiai po dviejų mėnesių, kai gamtoje bus šilta.

Pradžioje lapiukai yra akli, maži ir bejėgiai. Po trijų savaičių jie jau pradės domėtis mėsa. Štai tada ir paaiškės, kad grobio ir jiems tinkamo maisto gamtoje yra labai gausu. Mama lapė mažiukams neš peles, kurmius, kiškiukus, paukščių kiaušinius ir jauniklius, net varles. Jeigu jie gimtų, sakykim, liepą, taip lepinami tikrai nebūtų. Štai kodėl lapių vestuvės būna žiemą, kai, atrodytų, tam visai nėra sąlygų.

Panašiai savo vestuves švenčia vilkai ir krankliai. Kranklių vestuvės – lyg įžadų atnaujinimas, nes šių paukščių poros ilgalaikės, paukščiai visus metus gyvena kartu. Dabar jie labai garsūs, judrūs ir pastebimi. Tačiau prabėgs savaitė, paukščiai vis daugiau laiko skirs lizdo tvarkymui ir nurims.

Panašiai gyvena jūriniai ereliai, kurie sugrįžo prie savo lizdų ir juos tvarko, atnaujina. Kas bendro tarp šių anksti savo palikuonimis susirūpinusių gyvūnų – žvėrių ir paukščių? Pasirodo, jų jaunikliai atsiras tada, kai maisto bus gausiausia. Šis tikslas gamtos siekiamas labai protingai ir iš anksto.

Kol gyvename tarp žiemos ir pavasario, gamta viską daro žiemos ritmu. Tačiau žiema gamtoje – pasiruošimo metas. To neturime pamiršti ir mes. Štai ateis pirmosios šiltos dienos, ir visi pamatysime, ką veikėme visą ilgą žiemą.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!