Tarybos narys: „Nekelsiu rankos už tą briedą“

Bedarbystė rajone mažėja

Pristatytoje programoje analizuojama bedarbystės padėtis Lietuvoje ir Šilutės rajone. 2020 m. sausio 1 d. šalyje registruota 150 469 bedarbių. 2019 metais vidutinis metinis bedarbių skaičius nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 8,9 procento.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Šilutės skyriuje 2020 m. sausio 1 d. įregistruota 2 220  (2019-01-01 – 2 034) bedarbių, kurie sudarė 9,6 procento (2019-01-01 – 8,6 procento) darbingo amžiaus gyventojų rajone. 

Moterys sudarė 48,3 procento (1 073) visų bedarbių, vyrai – 51,7 procento (1 147). Jaunų, nuo 16 iki 29 metų amžiaus, bedarbių buvo registruota – 403, vyresnių kaip 50 metų darbingų asmenų – 849.

Ilgalaikių bedarbių Šilutės rajone registruota 271. Registruota bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, – 369 (16,6 procentai visų bedarbių), nekvalifikuotų – 864 (38,9 procentai visų bedarbių). Vidutinis metinis bedarbių skaičius nuo darbingo amžiaus gyventojų, palyginus 2018 ir 2019 metus, sumažėjo nuo 9,9 iki 8,9 procento. Šilutės rajono savivaldybės 2019 m. užimtumo didinimo programos laikinųjų darbų priemonėje dalyvavo 99 asmenys, vidutinė vieno asmens dalyvavimo trukmė – 2,5 mėn.

Bus įdarbintas vadybininkas

Dabar plačiau apžvelkime programą - kas gi čia tokio numatyta, su kuriuo negali sutikti autoritetingi darbdaviai? Projekto „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelio įgyvendinimas“ vykdymo metu rajone bus įdarbintas nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas. Projekto įgyvendinimo metu bus suteiktos socialinės ir motyvavimo paslaugos, kurių skaičius ir tematika bus parenkama individualiai pagal kiekvieno nedirbančio asmens individualius poreikius. Projekto dalyviams bus teikiama (-os) / organizuojama: lydimoji pagalba; mentorystė; savipagalbos grupė; socialinės paslaugos, nurodytos Socialinių paslaugų kataloge, įskaitant socialines paslaugas, teikiamas asmens šeimos nariams, jei šių paslaugų neteikimas lėmė (lemia) nedirbančio asmens nedarbą, ir kitos socialinės integracijos paslaugos ir priemonės, palengvinančios nedirbančio asmens perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje. Socialinės ir motyvavimo paslaugos padės nedirbantiems asmenims grįžti į darbo rinką ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Programai skiriamas finansavimas

Projekto tikslinė grupė - tai ilgalaikiai bedarbiai asmenys, kurie yra ne jaunesni kaip 30 metų amžiaus. Programoje gali dalyvauti tie ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, ar nedirba daugiau kaip 2 metus. Darbas bus pasiūlytas ir tiems asmenims, kurie yra piniginės socialinės paramos gavėjai arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

Programa bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis ir jo vykdymo trukmė – dveji metai. Tikimasi gauti  89 tūkstančių eurų finansinę injekciją, iš kurių 21 tūkst. eurų atiteks socialinėms ir motyvavimo paslaugoms finansuoti. Nedirbančių asmenų atvejo vadybininko atlyginimui planuojama skirti 23 tūkstančius eurų. Į projektą planuojama įtraukti apie 150 nedirbančių asmenų. Iš jų tikimasi įdarbinti apie 30 procentų.

Programos įgyvendinimo procese numatyti įdarbinamų asmenų mokymai ir subsidijos darbdaviams. Tarybos narių nuomone, veiksmingiausia priemone būtų darbdavių subsidijavimas. Praktika parodė, kad mokymai ir perkvalifikavimas yra bergždžias dalykas. Tokią mintį komiteto posėdyje išsakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Sigitas Majus. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis paaiškino, kad dalyvavo susitikime su naująja Užimtumo tarnybos vadove. Susitikimo metu buvo išsakyti rajono vadovų pozicija dėl šios tarnybos veiklos ir pageidavimai, kaip pagerinti darbą. Šiuo metu laukiama atsakymo.

Kadangi pristatomas projektas yra finansuojamas ne iš rajono biudžeto, be to užimtumo vystymo programa yra suderinta su šalies Užimtumo tarnyba, todėl tikslinga buvo pritarti projekto įgyvendinimui. Tai buvo svariausias argumentas, kuris lėmė tai, kad sprendimo projektas būtų svarstomas ir priimtas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Kokius darbus reikės dirbti

Užimtumo programos uždaviniui įgyvendinti yra numatyti laikinojo pobūdžio darbai. Tai - viešųjų erdvių, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir Savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas; sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbiniai darbai; vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra; visuomeninės bei socialinės paskirties, švietimo objektų pagalbiniai tvarkymo darbai;  bešeimininkių pastatų tvarkymo darbai; stichiškai susidariusių sąvartynų, užterštų, neprižiūrimų teritorijų valymo darbai; šiukšlių rinkimas, šlavimas, šienavimas, sniego valymas, želdynų priežiūra; upių, ežerų ir kitų vandens telkinių pakrančių bei paplūdimių valymas ir priežiūra; istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių ir kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų pagalbiniai tvarkymo darbai; valstybinio miško aplinkos tvarkymas, miško sodinimas ir priežiūra; socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimo laikino pobūdžio darbai (malkų ruoša neįgalumą turintiems vienišiems žmonėms); trumpalaikės, pagalbinės  lankomosios priežiūros ir kitos socialinės paslaugos; trumpalaikiai archyvinių dokumentų tvarkymo pagalbiniai darbai; smulkaus remonto pagalbiniai darbai.

Neefektyvių programų nereikia

Nors Užimtumo tarnyba yra rišamoji grandis tarp asmens, ieškančio darbo, ir darbdavio, tačiau ji turi akivaizdžių trūkumų. Apie juos pirmiausia reikia pradėti diskutuoti.

Teko ne kartą įsitikinti tuo, kad asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje, neturi tinkamos paskatos ieškotis darbo. Tai greičiausia lemia įvairios piniginės išmokos ir lengvatos. Jų fone klestintis nelegalus darbas stipriai sumažina interesą oficialiam darbui.  Kitas veiksnys tai, kad valstybės išlaikomų darbuotojų darbas vertinamas vykdomų programų ir jų priemonių kiekiu. Nesvarbu, kad nėra rezultato, tačiau skirti pinigai įsisavinti, žmonės perkvalifikuoti. Tik mažytė bėda –  jų niekam nereikia. Gal dėlto ir nėra reikšmingos paskatos siekti įdarbinimo rezultatų nė vienai pusei? Gal dėl to darbdaviai ir nepasitiki Užimtumo tarnybos rengiamomis programomis?

Gal dėl to darbdaviams naudingiausia programa yra tik darbo vietų subsidijavimas, duodantis tik laikiną efektą.

Tarybos posėdžio metu valstietė Lijana Jagintavičienė neabejojo, kad bet kuriuo atveju, garantuotos  naudos iš naujosios programos turės vienas laimingasis. Tai nedirbančių asmenų atvejo vadybininkas, įdarbintas  dviem  metams su beveik tūkstančio eurų atlyginimu. Dar būtų gerai, kad jis sumažintų 369-ių, aukštąjį išsilavinimą turinčių, bedarbių skaičių rajone...