Vydūno viešoji biblioteka kvietė į sueigą „Po Vydūno ženklu“

2020-08-21, Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė–skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Renginio akimirkos. A. Andrulienės nuotr.
Renginio akimirkos. A. Andrulienės nuotr.
Rugpjūčio 7 d. vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“, dalinai finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Pagėgių savivaldybės administracijos, baigiamasis renginys-sueiga „Po Vydūno ženklu“.

Šio renginio šventine įžanga tapo „Atminties skvero“ atidarymas. Vasaros pradžioje organizuotas pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“, kurio metu auksarankių kraštiečių pastangomis sukurti „Atminties skverą“ įprasminantys, mąstytojo Vydūno gyvenimą, kūrybą ir veiklą atspindintys mažosios skulptūros darbai. Sueigos metu plenero vadovės ir dalyviai pagerbti padėkos raštais bei atminimo dovanėlėmis. Saldžiu lauknešėliu už nuoširdžią pagalbą organizuojant plenero veiklas dėkota Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnei Danguolei Mikelienei.

Atidaryti „Atminties skverą“ perkerpant simbolinę raudono šilko juostą pakviestas Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius bei patys jauniausi plenero dalyviai – lumpėniškiai Nojus Kriaučiūnas ir Vakaris Savickas. Pagėgių savivaldybės vadovas pasidžiaugė šia iniciatyva ir teigė neabejojantis, jog „Atminties skveras“ su jį puošiančiais mažosios skulptūros darbais bei memorialiniu Vydūno vardo suoleliu sulauks ne tik didelio kraštiečių, bet ir miesto svečių susidomėjimo bei gausaus lankomumo. Renginio metu kraštietei Giedrei Skipitienei suteiktas Pagėgių krašto garsintojos vardas ir įteikta Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen asmeninėmis lėšomis įsteigta premija, kurią laureatei įteikė Jūratės Caspersen įgaliota atstovė Jovita Kubilinskienė.

Sueigai „Po Vydūno ženklu“ persiritus į antrąją dalį ir šiam renginiui persikėlus į Pagėgių savivaldybės kultūros centro koncertų salę, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę Ramutė Vaitkuvienė pristatė konferencijos „Vydūno ir doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus atminties ženklai Pagėgių krašte“ programą.

Pagerbiant šviesų amžinybėn išėjusio Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos bei dvasinio palikimo skleidėjo, literatūrologo, Pagėgių krašto Garbės piliečio, filosofijos ir humanitarinių mokslų daktaro, docento Vaclovo Bagdonavičiaus atminimą, konferencija pradėta tylos minute bei sugiedotu Vydūno draugijos himnu „Lietuvių giesme“ (aut. Vydūnas). Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas, LR Seimo bei Vydūno draugijos garbės nariai prof. Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis bei amžinybėn išėjusio doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus našlė Virginija Bagdonavičienė.

Skaitydama pirmąjį konferencijos pranešimą „Dr. Vaclovas Bagdonavičius ir vydūnistikos tyrimai“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, prof. humanitarinių mokslų dr. iš Vilniaus Aušra Martišiūtė-Linartienė akcentavo, jog doc. dr. V. Bagdonavičiaus rūpesčiu bei nenuilstamu darbu Vydūnui ir jo dvasiniam palikimui buvo suteikta derama vieta visuomenėje. Savo pranešime „V. Bagdonavičiaus sąsajos su Pagėgių kraštu“ bitėniškė kultūrologė, visuomenininkė, kraštotyrininkė G. Skipitienė šį mokslininką pavadino žmonių žmogumi, rasdavusiu kelią į kiekvieno žmogaus vidinį pasaulį, besirūpinusiu Bitėnų kapinaičių tvarkymu, rašiusiu ne tik apie Vydūną, bet taipogi ir apie kitus šio krašto šviesuolius.

Gausiai autentiškomis fotografijomis iš asmeninio archyvo iliustruotame pranešime vokiečių kalba „Johanas Storosta, vyriausias Vydūno brolis (Johannes Storost, der älteste Bruder von Vidunas)“ iš Berlyno (Vokietija) atvykusi Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost pristatė Storostų giminės genealogiją. Viešnios pranešimą į lietuvių kalbą vertė vilnietis prof. habil. socialinių mokslų dr. Viktoras Justickis, pristatęs ir kitą – savo – pranešimą tema „Kas yra aisčių dvasinis paveldas?“ (Vydūno ir V. Bagdonavičiaus požiūriu). Svečio teigimu, svarbiausias vydūniškosios išminties šaltinis yra jo begalinė meilė Lietuvai, o svarbiausia Vydūno palikimo dalis – jo mokymas apie tai, koks turi būti žmogus.

Šią vydūniškąją žmogaus viziją skleidė ir doc. dr. V. Bagdonavičius. Prof. habil. dr. V. Justickis prisiminė, jog būtent doc. dr. V. Bagdonavičiaus raginimu į lietuvių kalbą buvo išverstos ir išleistos jo tėvo – vokiečių kalbininko, profesoriaus Viktoro Falkenhano - novelės apie aisčius. Ištrauką iš vienos šių novelių, pavadinimu „Pasaulio sutvėrimas“, skaitė Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė.

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė savo gausiai nuotraukomis praturtintame pranešime „Vaclovas Bagdonavičius ir Vydūno muziejaus įkūrimas Kintuose“ kalbėjo apie Vydūno atminimo įamžinimą Šilutės krašte bei Kintų Vydūno kultūros centro įkūrimo ypatumus. Pakilią konferencijos atmosferą dainomis kūrė pagėgiškiai Kotryna Norkutė, Matas Sragauskas, Gabija Sragauskaitė bei Regina Pilkionienė. Reginai akomponavo Evelina Norkienė.

A. Martišiūtė-Linartienė pristatė instituto išleistą Vydūno raštų tritomį (I, II, III t.) – Vydūno dramaturgijos rinktinę. Pristatydama savo autorinę knygą „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“, etnologė, tautosakininkė, habil. humanitarinių mokslų dr. iš Vilniaus Nijolė Laurinkienė pabrėžė, kad rašant šią knygą buvo gilintasi į baltų mitologijoje vyravusias dangaus ir dangaus kūnų sudievinimo apraiškas.

Lietuvos menų ir mokslo asociacijos ,,Vydūno šviesa“ prezidentas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis iš Klaipėdos pristatė ką tik iš leidyklos atkeliavusią savo išleistą knygą „Įrodyk man…“. Autorius akcentavo, kad gyvybę, dvasią žmogui suteikia būtent kultūra. Knygą „Pitagoro štabas“ (dvi pjesės) pristačiusio ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai padovanojusio jos autoriaus – kauniečio ekonomisto, habil. socialinių mokslų dr., prof. Valentino Klevo - teigimu, šiame Vydūno gyvenimo filosofijos įkvėptame veikale reiškiama mintis, jog viena didžiausių vertybių yra humanizmas.

Visi pranešimų lektoriai, knygų autoriai bei svečiai pagerbti Vydūno viešosios bibliotekos ir Vydūno draugijos dovanomis. Visi norintieji galėjo įsigyti renginio metu pristatytų leidinių ir čia pat gauti jų autorių/rengėjų autografus. Konferencijos apibendrinimas ir diskusijos apie Vydūno bei doc. dr. V. Bagdonavičiaus veiklą ir nuopelnus pratęstos prie arbatos puodelio.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja renginio bičiuliui – Pagėgių savivaldybės kultūros centrui bei informaciniams rėmėjams: laikraščiams „Pamarys“, „Šilokarčema“, „Tauragės kurjeris“.


Straipsnio komentarai

..2020-08-21
nu jo čia kaip tas posakis kur sakoma kad savame krašte ir tvoros žydi kai patvoriniai apsimetę kad savi šaudo į savus ir apiforminę kad savižudybė, mauna ant tų tvoros baslių galvas. Matot čia irgi yra įdomu kad ne tik tvora savo forma panaši į kopėčias, bet ir stalinkelius (geležinkelius). Nu įsivaizduojate baikalo amūro magistralė tai ilgos kopėčios kuriomis galima užlipti nuo kuršių marių iki pat ramiojo vandenyno. Galima eiti pėsčiomis ir niekada nepasiklysti, bet galima važiuoti ir su gyvuliniu vagonu. Tame ir esmė su bražuolėmis, kad tenais kažkas atseit iš tų kopėčių išėmė kelis pagaliukus vardan kažkokios vienybės žydėjimo. Negalima ir taip galvoti. Reikalinga susiprasti kad tai buvo tik pociūnienės makaronai į kurią ir reikalinga žiūrėti taip kad tai ir yra pociūnas. Ką reiškia "po vydūno ženklu"? Jeigu kalba eina apie kažkokį pažymėjimą, tai čia kaip taikinys, kur bandoma tą savo nuodėmę nuplauti tikinčių "krauju". Nu romos gladiatoriai įstato ragus kur įtikinama apie netikrą pranašą ir po to su tais raguočiais žaidžiama ispanų inkvizicijos žaidimukai koridos ringe. Nežinojimas kad netikras neatleidžia nuo bausmės. Nu kad žodelis "po" reiškia ir laiką: po pamokų. Kai baigiasi pamokos būna laikas kuris visiems vaikams skaitosi kaip laikas "po pamokų", bet tai tuo pačiu laikas kuris skaitosi kaip pamokos tiems kurie paliekami po pamokų. Break fast club. Tie kurie patys laužosi. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?