Prasideda žemės ūkio surašymas

2020-08-25, zum.lrv.lt

Prasideda visuotinis žemės ūkio surašymas. Iki rugsėjo 9 d. ūkininkai duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams. Tuos, kurie to nepadarys, nuo rugsėjo 10 d. lankys arba telefonu apklaus klausėjai. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės savo statistinius duomenis visą mėnesį galės pateikti internetu nuo spalio 12 d. per sistemą e.statistika. 

Žemės ūkio surašymas – didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Surinkę ir apdoroję duomenis, turėsime detalų Lietuvos žemės ūkio vaizdą: kiek šalyje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama. 

„Šie statistiniai duomenys – tai mūsų ūkių ateities pagrindas. Šiais metais žemės ūkio surašymus atlieka visos Europos šalys. Gauti duomenys atskleis tikrąją padėtį žemės ūkyje visoje Europos Sąjungoje. Pagal juos bus kuriama ir planuojama visos ES žemės ūkio politika. Nuo to priklausys ir mūsų ūkininkams skiriamos subsidijos, išmokos, planuojama parama žemės ūkiui“, – taip apie surašymo svarbą kalba Lietuvos statistikos departamento Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriaus vedėja Aušra Jablonskienė. 

Ruošiantis šiam surašymui didelis dėmesys buvo skirtas patogesniam duomenų pateikimui ir jau turimų duomenų panaudojimui. Ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės duomenis galės pateikti internetu. Ir elektroninės, ir klausėjų pildomos surašymo anketos bus papildytos jau turimais administraciniais duomenimis. Ūkininkai juos galės koreguoti, keisti arba palikti, kokie yra. Duomenų, kurie visiškai atitinka surašymo metodiką, net nebus klausiama. 

„Ankstesniame surašyme administracinius duomenis naudojome patikrinti surinktai informacijai. Šį kartą respondentų nevarginsime ir duomenų, kuriuos jie yra pateikę valstybės institucijoms, nebeklausime. Dalis ūkių pildys sutrumpintą anketą – turės pateikti tik pagrindinius duomenis apie savo ūkį. Duomenis apie ūkio darbuotojus, pelningą ūkio veiklą, ūkinių gyvūnų laikymą, tręšimą, mėšlo, srutų gavybą ūkyje turės pateikti tik atrinkti ūkiai. Taip daroma, siekiant mažinti administracinę naštą ūkininkams“, – kalbėjo A. Jablonskienė. 

Per surašymą surinktų statistinių duomenų saugumą garantuoja LR oficialiosios statistikos įstatymas, jie bus naudojami tik statistikos reikmėms ir skelbiami tik apibendrinti. Su mokesčiais, socialiniu draudimu ir kitomis administracinėmis priemonėmis surašymas neturi nieko bendra. 

Tai ketvirtasis visuotinis žemės ūkio surašymas Lietuvos valstybės istorijoje. Pirmasis įvyko 1930 m. Sovietmečiu duomenis apie žemės ūkio augalų pasėlius, sodus ir uogynus, gyvulių ir paukščių skaičių, traktorius ir kitas žemės ūkio mašinas bei ūkinius pastatus teikdavo kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, o gyventojų pasodybinių sklypų duomenys buvo apskaičiuojami taikant imties metodus arba administracinius duomenis. Antrasis nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio surašymas įvyko 2003 m., o paskutinis – 2010-aisiais. 

Daugiau informacijos apie Žemės ūkio surašymą rasite osp.stat.gov.lt skiltyje „Visuotiniai surašymai“. 

Kontaktinė informacija:

2020 m. žemės ūkio surašymo el. paštas zu.surasymas@stat.gov.lt


Straipsnio komentarai

..2020-09-03
nu čia statistikos departamentas išsiduoda kad jie yra kažkokie braidytojai, kuriems negalioja bridimų į tą pačią upę "išmintis" nors tai galioja paprastiems žmonėms. Jugi tai kas bus surašyta šiandien kaip nuravėta lysvė rytoj bus jau apžėlusi šienu ravėjimui, ta kiaulių ferma kuri deklaruota šiandien rytoj jau bus paskersta arba utilizuota nes susirgo kažkokių "maru", ūkio samdinys petras kuris figūruoja statistikoje šiandien rytoj gal figūruos krematoriumų statistikoje. Nu kad jie "surašinėja" neaišku ką. Ateitų prie jūros ir surašinėtų bangas kurias gena į krantą oras arba kitaip tariant vėjas ir aiškintų kad jūros bangos tai kažkoks "jūros" atributas, kuris vienu metu ir dalelė (vanduo) ir banga (oras). Kitas reikalas jeigu statistikos departamentas nemeluoja, nes kalba eina apie kažkokios planetos pavadinimu žemė ūkio surašymą. Ir tada nors ir labai sudėtingi makaronai, bet tai makaronai kurie nieko nesiskiria nuo makaronų kabinamų visose kitose srityse. pvz lietuva yra labai karinga valstybė, viskas sukarinta nuo lopšelių darželių iki pensijinio amžiaus ir paliatyvinės slaugos. Bet kas įdomu kad nors lietuvoje ir yra karo policija kuri yra "karinės teisėtvarkos" dalis, bet tokia teisėtvarka neegzistuoja, bent jau viešai. Tai yra civilinė teisė ir yra karinė teisė, nes karinis aparatas tuo naudojasi jeigu tai jiems "reikalinga", nes paprastai visos tos bylos kur figūruoja kariškiai yra "parodomojo" pobūdžio psichologinės operacijos, nes teisės kodeksai visiškai nepajėgūs "teisti" karinių nusikaltimų, nes tai visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimai. Tai karo nusikaltimai prieš žmoniją (civilius). Patys "tikrieji" kariškiai savo sistemose nesiskaito save kaip žmonės. Čia negalima naudoti jų pačių sistemų skaldymo tikslais, nes kaip minėta jūs esate aklųjų karalystė. Visas jūsų raštingumas tai nieko nesiskiria nuo aklųjų "valdymui" naudojamo brailio rašto. Tad jeigu lietuvos teritorija, vardas, institucijos, tt naudojama kaip "bazė" kad atlikti tą ar aną karinę funkciją. Viskas kas liečia nacionalizmą, kultūrą, tautiškumą, pilietiškumą, tt tai karinės propagandos makaronai. Nėra čia jokios lietuvos ir nėra jokių lietuvių. Ir reikalinga tą patį galvoti apie kitas "tautas", "valstybes", šalis, kraštus, tt. Ir šiuo atveju galvoti ne tam kad "suprasti", bet kad nebūti per daug šokiruotais ir nustebusiais (shock and awe). Nu įsivaizduokit lietuvos kokio nors balbieriškio medinę bažnyčią kuri atrodo kaip tvartas ir palyginkit su kokiu nors soboru maskvoje, lisabonoje, romoje ar paryžiuje. Palyginkit vilniaus taborų patvorį su kinų didžiosios sienos patvoriu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?