Tvarkoma aušrininko, spaustuvininko M. Jankaus sodyba

2020-08-31, KPD informacija
M. Jankaus sodyba taps svetingesne ir patrauklesne turistams.
M. Jankaus sodyba taps svetingesne ir patrauklesne turistams.

Aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodyboje Bitėnų kaime (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 10562) prasidėjo teritorijos tvarkymo darbai.

Pagėgių savivaldybė įgyvendina projektą „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, finansuojamą iš INTERREG programos Lietuva-Polska, kurio vertė sudaro daugiau nei 715 tūkstančių eurų. Tvarkymo darbai šią svarbią Mažosios Lietuvos sodybą, kurią patikėjimo teise valdo Pagėgių M. Jankaus muziejus, padarys svetingesne ir patrauklesne turistams, bus galima priimti didesnius jų srautus, išsiplės edukacijų galimybės, bus sudarytos sąlygos neįgaliems lankytojams patekti į muziejų, dalyvauti renginiuose, programose, užsiėmimuose.

Kieta danga bus iškloti sodybos takai, įrengtas pandusas neįgaliųjų patekimui į muziejaus patalpas, teritorija ir paveikslų sodas apšviesti lauko žibintais, įrengtos poilsio aikštelės, suoliukai, modernūs lauko tualetai, nuotėkų valymo įrenginiai, geriamo vandens gręžinys. Už kultūros paveldo objekto teritorijos ribų bus įkurta lauko  edukacinių užsiėmimų erdvė. 

Visi šie darbai  atliekami šiaurinėje sodybos dalyje, pagal ikonografinę medžiagą ir istorinius tyrimus atkurtų statinių – buvusios spaustuvės (1998 m.) bei klėties (2015 m.) zonoje. 1892-1909 metais M. Jankaus sodyboje veikusioje spaustuvėje buvo išspausdinta 400 pavadinimų knygų ir 27 pavadinimų periodinių leidinių, skirtų Didžiajai Lietuvai. Sodyba buvo tapusi knygnešystės centru, lietuviškos spaudos arterija, spaudos draudimo metais maitinusia visą Lietuvą. Po 1923 metų sukilimo M. Jankus (vienas iš sukilimo vadų) pradėtas vadinti Mažosios Lietuvos patriarchu arba Mažuoju prezidentu, o jo sodyba, kurioje iki 1939 metų lankėsi ne tik patriotiškai nusiteikęs akademinis jaunimas, šauliai, skautai, bet ir politikai, diplomatai, kultūros bei visuomenės veikėjai, tapo kovos už lietuvybę simboliu. Čia buvo saugoma ir Mažosios Lietuvos patriarchui dovanota „Amžinoji Rambyno kalno knyga“. 

KPD Tauragės skyriaus vyr. spoecialistė Margarita Karūnienė teigė, kad pietinę  sodybos teritorijos dalį su dviem į Kultūros vertybių registrą įrašytais pastatais – namu ir daržine – Pagėgių savivaldybės administracija iš privataus asmens išpirko 2019 metų pabaigoje, taip tapdama visos sodybos valdytoja. Atsirado reali perspektyva muziejui išryškinti ir eksponuoti ne tik istorinę, memorialinę, bet ir etnografinę, architektūrinę sodybos vertes: Mažosios Lietuvos lietuvininko sodybos struktūrą, užstatymą, buitį. Tuo tikslu, dalinai finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, buvo atlikta M. Jankaus sodybos atkūrimo vizualizacija 3D formatu. 

Šiemet M. Jankaus muziejus kreipėsi į KPD dėl M. Jankaus sodybos skelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu procedūros iniciavimo, tikėdamasis, kad įsigytos daržinės avarinės būklės likvidavimo darbai bus pradėti jau ateinančiais metais. 

M. Jankaus sodyba-muziejus yra vienas iš turistų traukos centrų: čia užsuka kiekvienas, besidomintis skalvių genties, lietuviško spausdinto žodžio, knygnešystės istorija, Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenimu, lietuvybės puoselėjimu šiame krašte.

Vos už poros kilometrų nuo sodybos galima aplankyti mitologinį korifėjų – Rambyno kalną su Vydūno paliktais pėdsakais. Šalia – Mažosios Lietuvos panteonas Bitėnų-Užbičių kapinaitės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 40545), kuriose po daugelio metų  ramybę rado Tilžės akto signatarų M. Jankaus (1993 m. perkelti iš Flensburgo, Vokietija), Valterio Didžio (2013 m. iš Australijos), Jono Vanagaičio (2009 m. iš Kaselio, Vokietija) palaikai. 1991 metais aukščiausioje kapinių vietoje supiltas kapas Vydūnui, parvežtam iš Detmoldo (Vokietija), 1999 metais – muzikui Kristupui Banaičiui (Fiurstenbergas, Vokietija).

Šalia šių žymių vyrų – bitėniškė, etninių tradicijų puoselėtoja Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė, visą sovietmetį globojusi šias kapines, saugojusi nuo sunaikinimo ir sulaukusi jų  atgimimo. 1991 metais kapinės pradėtos tvarkyti pagal architektų Martyno ir Marijos Purvinų projektus Vydūno draugijos narių ir jų talkininkų pajėgomis.


Straipsnio komentarai

..2020-08-31
visiški išorvelinti makaronai, kur visos tos vystomos programos tai suvynioti į vatą pogromai, va kas įdomu tai kad pavadinimas "bitėnai" matyt parinktas neatsitiktinai, kaip sutartinė antavilių c​ž​v kalėjimo dirigentams, europietiškų bičių kolonijų dingimo, afrikAAnizuotų bičių žudikių invazijai, saldu kaip du medininkų žudynėms, tt ir panašiems reikalams. O pats "jankus" tai išgalvota asmenybė, matyt parinkta pavardė kaip "lulzboat" nuo žodžio "jankis", "jankiai", tt. Nu žydinčios vienybės (ein reich) krematoriumai matyt ir yra brexitistų sugalvota kaip amerikietiška pirtis. Matot žodis "reich" visų pirma yra būdvardis, kuris panaudotas kaip "būda". Tai verčiasi į lietuvių kalbą kaip žodis "turtingas". O mes kaip žinome iš pačių kryžiuočių knygelių, kad lengviau kupranugariui pralysti pro adatos skylutę, negu turtuoliui patekti į dangaus karalystę. O kaip žinome kad čia lietuva, čia lietūs lyja. Lietūs lyja iš dangaus. Vadinasi čia turbūt ir yra dangaus karalystės teritorija. Tad prašom visi vienybės žydėtojai kraustytis žydėti ant tvoros baslių. Komentaras patinka Komentaras nepatinka