8 priežastys, kodėl spausdintos knygos yra geresnės nei elektroninės

2020-09-17, Pranešimas spaudai

Vos tik atsiradusios, elektroninės knygos ir jų skaitytuvai iš karto susilaukė didžiulio susidomėjimo. Visgi, nors toks skaitymo būdas iš tiesų turi savų privalumų, susidomėjimas spausdintomis knygomis taip pat niekur nedingo – galima sakyti, jog laikui bėgant, jos praktiškai susigrąžino savo pozicijas. Jei negalite apsispręsti, kokį skaitymo būdą pasirinkti, siūlome iš arčiau susipažinti su privalumais, kuriuos gali pasiūlyti būtent spausdinti leidiniai – galbūt tai pakeis Jūsų nuomonę.

Daugiau malonumo

Tai – kone dažniausiai minimas privalumas, kurį pastebi net ir tie, kurie nėra itin aistringi skaitytojai. Tikriausiai sutiksite, jog knygos suteikia ypatingą pojūtį – minkšti jų puslapiai maloniai vartomi, o kai kurie iš jų turi ir specifinį, daugeliui labai patinkantį kvapą. Be to, daugelis iš mūsų kone visą darbo dieną praleidžia prie kompiuterio ekrano, tad grįžus namo mažiausiai tai norisi daryti ir vėl – tokiais atvejais spausdinta knyga tampa tikru išsigelbėjimu.

Mažiau kenkiama sveikatai

Ne kartą įrodyta, jog spausdinto teksto skaitymas yra daug mažiau kenksmingas mūsų akims – vien jau dėl to, jog jis neskleidžia šviesos, kaip daugelio įrenginių ekranai. Būtent dėl šios priežasties daugelis el. skaitytuvų gamintojų stengiasi atkartoti panašią technologiją savo įrenginiuose. Be to, jeigu prieš miegą pasirinksite fizinę knygą, o ne elektroninį prietaisą, tikėtina, jog išsimiegosite kur kas geriau – tai turės įtakos ir bendrai Jūsų savijautai.

Lengviau įsimenama informacija

Nors atrodytų, jog tai negali būti susiję, vienas atliktas tyrimas parodė, jog žmonės, skaitę spausdintas knygas, daug geriau įsiminė paslaptingo romano vingius nei tie, kurie tai darė naudodami specialius skaitytuvus. Tikėtina, jog tai susiję su tuo, jog skaitydami tokiu būdu, galime labiau susikoncentruoti – dėl to ir informaciją sekasi įsidėmėti lengviau. Prisiminkite tai tuomet, kai norėsite ko nors išmokti ar ieškosite tinkamiausios knygos vaikams.

Patogu dalintis

Įsigiję gerą knygą, labai dažnai ja norime pasidalinti su bičiuliais – turėdami spausdintą jos versiją, tai galime padaryti itin paprastai. Tai daug paprasčiau, nei tiesiog pasakyti greitai iš galvos išgaruosiantį jos autorių ar pavadinimą. Be to, jei skaitome viešoje vietoje, aplinkiniai gali matyti, ką mes skaitome: tai gali tapti puikia tema naujoms pažintims.

Investicija visam gyvenimui

Įsigiję spausdintą knygą, Jūs ją turėsite neaprėpiamai ilgą laikotarpį – kūriniai neretai perduodami iš kartos į kartą, o sukaupus didelę jų kolekciją, namuose galima įkurti žavingai atrodančią biblioteką. Tuo tarpu visi elektroniniai prietaisai anksčiau ar vėliau sugenda. Žinoma, Jūs galite išsisaugoti knygos versiją ir kitame įrenginyje, tačiau tikriausiai sutiksite, jog tai tikrai nėra tas pats.

Mažiau papildomų rūpesčių

Įsigijus spausdintą knygą, vienintelis Jūsų rūpestis – surasti laiko ją paskaityti. Tuo tarpu naudodami knygų skaitytuvą, turėsite nuolat krauti jo bateriją (ar įsitikinti, jog netoliese bus elektros lizdas), o taip pat nepavyks išvengti ir visiems panašiems prietaisams būdingų sistemos atnaujinimų. Neatmeskime galimybės, jog kartais toks skaitytuvas gali ir užstrigti: vargu, ar tokios patirtys užtikrins visapusišką skaitymo malonumą.

Lengvas žymėjimas

Skaitydami spausdintą knygą, rašikliu labai lengvai galime pažymėti svarbiausias ar labiausiai patikusias mintis bei citatas, prie kurių galbūt dar norėsis sugrįžti vėliau. Nors daugelis elektroninių įrenginių taip pat siūlo panašias galimybes, bent jau pirmaisiais kartais tai daryti tikrai nėra taip patogu ir dažniausiai tam prireikia kiek daugiau laiko.

Mažesnis vagių susidomėjimas

Nors gali nuskambėti gan keistai, tačiau tai taip pat būtų galima laikyti knygų privalumu. Jei paliksite vieną leidinį gerai pastebimoje vietoje (pavyzdžiui, ant automobilio sėdynės), labai tikėtina, kad sugrįžę jį rasite ten pat. Tačiau jeigu taip pasielgsite su planšete ar knygų skaitytuvu, tokia tikimybė ženkliai sumažės. Tad nors tokių prietaisų svoris dažnu atveju yra mažesnis, juos nuolat reikia nešiotis kartu su savimi.

Susipažinus su visais šiais privalumais akivaizdu, jog spausdintos knygos tam tikrais aspektais niekuomet nenusileis elektroninėms jų versijoms, todėl galime tikėtis, kad jų pasirinkimo įvairove taip pat neteks nusivilti. Bent jau kol kas to daryti tikrai nereikia: įvairių žanrų knygos internetu parduodamos Pigu.lt el. parduotuvėje – čia rasite itin platų jų asortimentą.


Straipsnio komentarai

..2020-09-17
Nu čia irgi geras svieto lyginimo pavyzdys, kur jeigu tik reikalinga dėl šventos lygybės galima lyginti ką tik nori su kuo tik nori pvz batus ir ratus. Ir čia nėra nelogiška nes ir tas ir tas naudojama judėjimui. Ar geriau judumui naudoti batus ar ratus? O gal basam patogiau judėti duše? Ir be gelbėjimosi rato.. Aiškinama kažkas kas tarsi turėtų būti ir taip aišku apsiskaičiusiems eruditams. Dabar va atseit yra keista situacija žmonės ne tik yra raštingi, bet vis tiek niekada švietėjų akyse negali skaitytis kaip pakankamai apsišvietę. Kol skaito knygą gali skaitytis kaip švytėjimas ar švitinimas, bet vos tik padeda knygą į šoną vėl tamsa tamsuolių pasaulyje. Kažkaip važiuojama remiantis gerais ketinimais kad knygų skaitymas kažkas panašaus į priklausomybes. Skaityti reikalinga tam kad skaityti, o ne tam kad pasinaudoti kažkokia informacija, tai yra jokios apčiuopiamos naudos nėra išskyrus bandoma sudaryti įspūdį kad jeigu skaitysi knygą tai su jumis bus skaitomasi. Čia reikalinga pagalvoti apie istorinius makaronus kur atseit būdavo praktikuojams ir knygų deginimas. Ir čia kalba eina ne apie kažkokius mužikus, bet kažkokius veikėjus kurie duoda įsakymus, kurie valdo šalį, tt.. ty žmones kurie kažką supranta kad knygų deginimas tai tarsi jau nubyrėjusių sakurų žiedų trypimas šalia sakurų medžių. Tai kvailystė. Net sakurų žiedų skabymas yra kvailystė. Nu gal tai irgi buvo gero darymas žmonėms. Tas karalius rūpinosi žmonėmis ir jų priklausomybėmis. Kaip draudimas alkoholiui per rugsėjo 1. Žmonės neina gyvulių šerti, neina šieno ravėti tik skaito knygas apie varnų skaičiavimo paslaptis atsigulę ant krosnies trindami su pelenais pilvus. Iš kur atsiranda knygos? Atseit parašo tokie patys žmonės kaip ir jūs, tik mažiau apsiseilėję, nes matyt jie vis laižo tas galingas plunksnas. Net ir atseit šventas knygas ale biblijas, toras, koranus, Bhagavad Gita, tt viską parašė kažkokie "žmonės". Patys pagalvokit apie Skuodo Savivaldybės tarybą kuri dar 2007 metais priėmė nutarimą kad tuose tarybos posėdžiuose bus kalbama tik žemaičių kalba. Jeigu nemoki šnekėti žemaitiškai tada reikalinga naudotis vertėjų paslaugomis. Ir dabar jau yra visa wikipedija parašyta žemaitiškai. Nu tikrai žemaičių abėcėlę sugalvojo ne žemaičiai. Tenais kas kaip nori taip ir šneka, o va kažkokie "žemai čia" sugrūdo visus tuos žemus garsus kaip džiną į butelį. Jugi toje abėcėlėje keturios "e" raidės ir net tame pačiame straipsnyje apie žemaičių abėcėlę parašyta su klaidomis. Nu atliktas kažkoks milžiniškas darbas, bet atliktas ne žmonių, bet kažkokių "mašinų", kažkokių presų. Kur jie pritaikė ir panaudojo skaldymo trafaretą lietuvai. Su lietuvininkų kalba irgi kažkas "brezga" ir čia tik atseit viena skalblauskaitė stebuklingai "moka" tą tarmę. Iš kur? Gal jinai turi laiko mašiną, su kuria nukeliavo į praeitį kurios nebuvo? Nu čia kalba ir eina apie kažkokį "garsų pasaulį", nato mūsiškių giedamas fašistines vienybės žydėjimo natas, tt. Patys pagalvokit kaip baltoslavų kalboje vadinasi europos sajunga. Kažkaip labai panašiai kaip žiedai tarp žiedų ribentropo paktas.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?