Finansiniai sukčiai darosi vis įžūlesni

2020-09-26, LBA informacija

Lietuvos bankų asociacija (LBA) perspėja, kad nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles. 

Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas, teigia, kad pastaraisiais metais internetinių nusikaltėlių taktika tampa vis pažangesnė.

„Sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, netgi policiją, puikiai prisidengia šalies aktualijomis. Jie taip pat kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas, tad tiek šalies gyventojams, tiek verslo atstovams reikia būti dar labiau atidesniems“, – teigia A. Šapola.

Sukčiavimai, kurių metu minimas seniai miręs giminaitis arba turtingas princas iš Afrikos, nebėra vienintelis būdas išvilioti jūsų pinigus. Ekspertai primena sukčių ypač dažnai naudojamus scenarijus.

Skambučiai iš neįprastų numerių ar naudojant pokalbių programėles 

Skambučiai išlieka vis dar labai populiari sukčiavimo forma. Dažnai skambinama pasitelkiant užsienietiškus numerius, taip pat sugalvojamos ir vis išradingesnės skambinimo priežastys – skambinama apsimetant gydytoju, paslaugų ar prekių pardavėju, policininku, populiarėja ir nekilnojamojo turto brokeriais apsimetantys sukčiai.

LBA pastebi, kad atsirado ir dar viena naujovė – skambinama į pokalbių programėles. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nereiškiantis skambutis gali kainuoti visą jūsų asmeninę informaciją, saugomą telefone, įskaitant ir banko ar kreditinės kortelės informaciją. Tad svarbu žinoti, kad pamačius neaiškų telefono numerį ekrane arba sulaukus neaiškaus skambučio į pokalbių programėlę, geriau neatsiliepti bei neperskambinti, jei skambutis buvo praleistas. O jei vis dėlto atsiliepėte, nesivelti į pokalbį ir tiesiog iš karto padėti ragelį.

Žinutės iš bankų su prisegtukais ir nuorodomis 

Dar vienas grėsmingas reiškinys, kurio reikėtų pasisaugoti – melagingos SMS žinutės su nuoroda jose. Tokiose žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva iš banko gautą svarbų pranešimą arba atsiunčia kvietimą atnaujinti programėlės „Smart-ID“ paskyrą. Tokiose žinutėse būna pateikta aktyvi nuoroda, kurią paspaudus neva būsite nukreiptas į savo internetinį banką. Bet tai tik dar viena sukčių apgaulė, kuri gali baigtis jūsų sąskaitos ištuštinimu.

LBA ragina nepamiršti, kad bankai klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į jų interneto banką, taip pat nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankai niekada neprašo klientų viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais, o atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė.

Meilės laiškai ir netikėtai atrasti giminaičiai  

Vis dar pasitaiko sukčiavimo būdų, kai bandoma apsimesti tolimais giminaičiais, arba informuojama apie paveldėtą didžiulį turtą. Dažniausiai tokios naujienos vartotojus pasiekia per elektroninį paštą. LBA perspėja nesivelti į tokius susirašinėjimus, nes tai greičiausiai bus tik būdas jus apgauti.

Taip pat sukčiai jūsų dėmesio siekia gauti ir naudodami įvairias pažinčių svetaines. Čia netikėta pažintis su užsieniečiu arba užsieniete labai dažnai išsivysto į finansinę aferą – neva įsimylėjęs partneris prašo pervesti pinigų skoloms, siunčiamos dovanos muito mokesčiui ar kelionei pas mylimąją (-jį) apmokėti. Gali būti ir kiek kitoks scenarijus – iš pradžių romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

Vadovo skambutis arba netikėtai gauta sąskaita-faktūra

Nors žmonių sąmoningumas auga, vis dėlto sukčiai taip pat pasitelkia vis labiau įtikinamų būdų jus apgauti. Pavyzdžiui, jei esate vienas iš įmonės finansų specialistų, galite sulaukti netikėto skambučio iš įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas.

Tad jei atsidūrėte tokioje situacijoje, nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais. Ir nepamirškite, kad galite sulaukti gana įtikimai atrodančių netikrų dokumentų, nuorodų į banko internetinį puslapį, įtaigių skambučių, kurių metu gali būti ne tik bandoma apgauti, tačiau ir susirenkami duomenys tiek apie jus, tiek apie jūsų aplinką.

Būkite budrūs

Sukčių taktikos tampa vis pažangesnės, o jų taikomus metodus vis sunkiau identifikuoti. Nuo apsimetinėjimo generaliniais įmonės direktoriais iki romantinio susidomėjimo demonstravimo – šiandieniniai internete veikiantys sukčiai padarys viską, kad gautų tai, ko nori: jūsų duomenis, pinigus, bankininkystės prisijungimo duomenis ir kt.

LBA pastebi, kad patikimiausia apsauga nuo sukčių – atidumas. Svarbiausias patarimas – gavę elektroninį laišką, SMS žinutę ar sulaukę skambučio iš nežinomo numerio, atsakingai atlikite saugumo prevencijos veiksmus, o jeigu kyla nors menkiausių abejonių dėl informacijos turinio, kreipkitės į specialistus, savo banko atstovus ar policiją.


Straipsnio komentarai

..2020-09-26
Kažkas čia keisto? Nu čia komiška situacija kur atseit reikaling sukčiai kad pagauti sukčius. Nu žinot kaip kad būna vagys ir pastato už kampo bendrininkus kurie stovi nieko nevagia tik budriai ir atidžiai stebi ar neateina kažkas. Lietuvos bankų asociacija tai kažkokia neaiški kontora, kurioje penki darbuotojai. Vidutinė alga 8204,86 €/mėn (2020 m. liepa), nors praeitą gruodį buvo 12000€/mėn. Iš kur čia jie viską gali žinoti. Turbūt stebi savo vykdomas operacijas.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?