Kūrybos vakaras „Vaikams ir ne vaikams“

2020-10-17, Dalia Pupšytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė
Nuoširdus susitikimas prabėgo nepastebimai. Autorės nuotr.
Nuoširdus susitikimas prabėgo nepastebimai. Autorės nuotr.

Spalio 8-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko ilgai lauktas susitikimas su poete, dramaturge, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos nare Violeta Palčinskaite. Kartu su poete atvyko jos komandos nariai: leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė ir visų puikiai pažįstamas iš televizijos ekranų dainų autorius bei atlikėjas Vygantas Kazlauskas.

Reikia paminėti, kad poetė paskutinį kartą Šilutėje lankėsi prieš 36 metus. 1984-aisiais kartu su teatro aktoriais (V. Taukinaitis, L. Štrimaitytė, S. Sipaitis, B. Abramavičiūtė) surengė savo kūrybos vakarą. Tai byloja viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriuje saugomos to laikmečio fotografijos.

V. Palčinskaitės pristatinėti nereikia – tai literatūros klasikė, kelis dešimtmečius puikiai pažįstama literatūroje kaip vaikų poetė, kurios eilėraščius ir pjeses skaitydama užaugo ne viena skaitytojų karta. Autorė yra išleidusi per 30 knygų, tarp jų – savo atsiminimų knygas „Atminties babilonai arba aš vejuosi vasarą“ (2015) ir „Paslapties babilonai arba aš tau siunčiu labų dienų“ (2019). Rašyti šio žanro kūrinius poetė ilgai nesiryžo, nes giliai tikėjo, kad tai niekam neįdomu ir nereikalinga, tačiau po keleto metų ilgo „Tyto alba“ direktorės Lolitos Varanavičienės įkalbinėjimo autorė sulaužė tvirtą nuo­statą niekada nerašyti autobiografijos. Knygos buvo parašytos, išleistos ir susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

V. Palčinskaitė pasakoja apie savo gyvenimą, o pasakoti, pasirodo, yra ką. Šmaikščiai ir ironiškai rašoma apie vaikystę, tėvus, gimtąjį Kauną, mylimą Vilnių, blyksteli prisiminimai apie artimus bičiulius Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kt. Prisiminimai dėliojami ne chronologine tvarka, o temomis – rašytojos draugai, kūryba, darbas muziejuje, teatre, kelionės ir atsitiktinumai. Anot L. Varanavičienės, rašytojos knygos – ne vienadienis skaitinys, tai aukšto lygio memuaristinė literatūra, kupina gyvenimo filosofijos, optimizmo, dramatiškų istorijų, išgyvenimų ir ironijos.

Susitikimo metu poetė mielai atsakinėjo į publikos užduotus klausimus: „Kaip gimsta eilėraščių rimai? Ar galima pragyventi iš rašymo? Kas skatina kurti?“ V. Palčinskaitė tvirtina, jog jos gyvenime, namų aplinkoje ir ant kūrybinio stalo vyrauja visiškas chaosas, tačiau kūryboje – ji absoliuti perfekcionistė. Neišsenkantis reiklumas, sau užkelta aukšta kartelė duoda netikėtų rezultatų.

Anot V. Palčinskaitės, kaip gimsta jos  eilėraščiai, geriausiai apibūdina šviesios atminties kolegos Alfonso Maldonio užrašyti žodžiai: „Eilėraščiai gims lyg iš nieko, / Kaip niekas pasauly negims.“ Poetė nepagauna eilių užgimimo momento. Išgirsta frazė, pokalbio nuotrupos, matyto filmo kadras, vaikystės prisiminimas, vėjas ar rudenio lapas, kartais nesuvokiamai nugula ant popieriaus lapo. Šiame technologijų amžiuje rašytoja memuarus rašo kompiuteriu, bet eilėraščius užrašo tik ranka. Pirmąjį eilėraštį ji surimavo būdama 7 metų.

Renginio metu buvo pristatyta naujausia mylimos poetės eilėraščių knyga vaikams „Ką padarė šokių salė“ (2020). V. Kazlauskas atliko dainas, sukurtas pagal V. Palčinskaitės žodžius. Ypatingai jautriai nuskambėjo daina „Raudonų plytų namas“, subūrusi publiką kartu dainuoti.

L. Varanavičienė minėjo, kad rašytoja V. Palčinskaitė savo kūryba pastato paminklą savo tėvams, praeičiai, išėjusiems žmonėms ir dovanoja ateitį mums visiems kurdama mūsų vaikams bei anūkams.

Nuoširdus susitikimas prabėgo nepastebimai. Renginio dalyviai, įsigiję rašytojos knygų, neskubėjo skirstytis. O poetė V. Palčinskaitė mielai dalino autografus su asmeninėmis dedikacijomis.

Susitikimas organizuotas įgyvendinant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Literatūriniai dialogai kitaip“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos.


Straipsnio komentarai

..2020-10-17
nu matot iš karto įdomus valdymas kur skaldoma atseit neskaldant: vaikus ir ne vaikus. Kaip tos raganos kur bėgioja po sniegą nepalikdamos pėdų. Jūs labai lėti pėdsekiai. Jeigu jums sausį aiškina kad bėgioja raganos po pusnis, tai kol susitvarkote visus biurokratinius popierius reikalingus kad pradėti kažkokius procesus, ateina ir vasara. Tada prasideda darbymetis: raganos nepaliko pėdų sniege, nes tas sniegas putodamas pavirto į kažką. Matot donelaitis originalioje versijoje tai aiškino kad sniegas pavirsta į kažką smirdančio. Vėliau jau ištaisė kad sniegas pavirsta į nieką. Bet tai irgi neteisinga. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Matot kitas įdomus aspektas. Nu jo buvo ta palčinskaitės pavardė ir tarybiniais laikais. Ir matot kaip įdomu jinai mini visas tas bendražygių pavardes iš anų laikų ir visos tokios ne baltoslaviškos. Nėra tų stribinių partizaninių indėniškų mafijozinių kličkų. Ir čia reikalinga turėti omenyje kad visos tos pavardės vis tiek yra kažkokie pseudonimai. Bet tai gali būti ir ribentropo-molotovo pakto žydėjimo vienybės aspektai - ty ein reich. Tarybų sąjunga rūpinosi ir visi tie inteligentai lygiai tokie pat terbakrauskiai kaip dabar. Tai saugumiečiai. Kitas punktas tai pati leidykla, kuri kažką kažkam leidžia. Tai tarsi draudimo agentūra, kuri suorganizuota atvirkščiai. Jiegu jūsų knygų neleidžia vadinasi jūsų "menas" yra uždraustas. Jūs turite naudotis kitų menais. Leidyklos pavadinimas tai "tyto alba" reiškia pelėda, turint omenyje kad "alba" lotyniškai tai žodis "balta' neaišku kas čia per pelėsiai, pelės, pelėnės ar krematoriumų pelenai. Va kas krenta į akis tai veidukai kaip petelnės. Tarsi būtų giminingi tai mūsų "sandrutei" ar anūkienei, ar pociūnienei, ar kaušpėdienei, tt. Tarsi kažkokia pogrindinė romos taborų patvorių presų priespaudos veikla. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip sekasi laikytis karantino reikalavimų?