Nuo koronaviruso nukentėjusioms žvejybos įmonėms – parama

2020-11-10
Vidmanto Matučio nuotr.  Žvejybos įmonių atstovai tvirtina: gerai, kad parama padės padengti bent dalį žalos, nes šis sektorius patiria didelių sunkumų.
Vidmanto Matučio nuotr. Žvejybos įmonių atstovai tvirtina: gerai, kad parama padės padengti bent dalį žalos, nes šis sektorius patiria didelių sunkumų.

Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo Covid-19 pandemijos, nuo spalio 26  iki gruodžio 7 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Iš viso kvietimui skirta 1 mln. Eur.

Parama bus teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ veiklos sritį „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas dėl COVID-19“.

Kriterijai gauti paramą

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos verslinės žvejybos įmonėms bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. Remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. „Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą“, – teigia D. Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti ir kitus jiems keliamus reikalavimus. Pirmiausia – jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių bei (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Be šių kriterijų, pareiškėjai turėjo turėti ir verslinės žvejybos Baltijos jūroje (be teisės žvejoti priekrantėje) leidimą, išduotą pareiškėjui (ne trumpiau nei nuo 2020 m. kovo 1 d. iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos). O jų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. Pareiškėjai, atitinkantys reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, tai yra 10 proc. nuo šio vidurkio.

Padės padengti nuostolius

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad žvejybos sektorius nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo itin stipriai, o gauta parama žuvininkystės įmonėms padės padengti susidariusius nuostolius. Žvejai skaičiuoja, kad  žvejybos sektoriaus įmonės vidutiniškai patyrė apie 30 proc. nuostolių, palyginti su praėjusiais metais. Prasidėjus pandemijai, žuvininkystės įmonėms sunkiausia buvo realizuoti sugautą žuvį, nes didelę dalį pardavimų sudarė eksportas į Latviją.

„Taip pat buvo sumažėjęs pirkimas ir šalies viduje. Be to, žvejybos įmonėse turėjome ir darbuotojų iš kitų šalių, kurie įvedus ekstremalią situaciją negalėjo atvykti į mūsų šalį, turėjo izoliuotis ir vykdyti kitus reikalavimus. Tai sudarė nemažai problemų, ir negalėjome dirbti kaip anksčiau. Džiaugiamės, kad yra galimybė gauti paramą, nes artėjanti antroji pandemijos banga gali pridaryti dar didesnių nuostolių“, – sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas.

Be paramų pusė įmonių bankrutuotų

Asociacijos „Žvejo viltis“ pirmininkas, UAB „Karklės žvejys“ direktorius bei T. Areškevičiaus IĮ savininkas Taurūnas Areškevičius tvirtino, kad pandemija turėjo įtakos visoms žuvininkystės įmonėms. Jis pastebėjo, kad žvejybos sektorius Lietuvoje jau buvo pradėjęs merdėti dėl įsigaliojusių menkių ir strimėlių gaudymo draudimų, o prasidėjus koronaviruso pandemijai susidūrė su dar didesniais iššūkiais. „Sienos užsidarė, nebegalėjome parduoti sugautos žuvies, krito pardavimai, tad turėjome mažinti žvejybos apimtis, įrankių kiekį ir dienų skaičių. Privalėjome stipriai apriboti savo veiklą.

Tiek aš, tiek kiti asociacijos „Žvejo viltis“ nariai tikrai teiksime paraiškas paramai gauti. Manau, kad jei nebūtų galimybių gauti šios ar kitų paramų, kurios padeda išlaikyti veiklą ar kompensuoti nuostolius, pusė žvejybos sektoriaus įmonių apskritai bankrutuotų. Uždirbti tiek, kiek pavykdavo anksčiau, jau turbūt niekada nepavyks, tad liko tik vienintelė viltis – gauti paramą, bandyti išsilaikyti šiuo sunkiu laikotarpiu ir laukti geresnių laikų“, – sakė T. Areškevičius.

Prarado daugiau nei pusę pajamų

Anksčiau paramą gavęs pagal kitą programą – „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“,  individualios įmonės savininkas Sigitas Jarulis planuoja dėl paramos kreiptis ir šį kartą. Anot S. Jarulio, jo įmonė nuo pandemijos pradžios jau neteko beveik 60 proc. pajamų, tad gauta kompensacija padėtų padengti finansinius nuostolius. 

„Pandemijos pradžia ir šiais metais įsigaliojęs menkių draudimas mūsų įmonei atsiliepė labai skaudžiai. Skaičiuojame, kad praradome daugiau nei pusę pajamų, ir manome, kad iki metų pabaigos nuostoliai tik didės. Prasidėjus karantinui sustojo visa mūsų prekyba, žmonės bijodavo lankytis turguose, tad pardavimai smarkiai smuko žemyn. Labai gerai, kad yra galimybė padengti bent dalį patirtos žalos, tad jau pradėjome pildyti paraišką paramai gauti. Kitaip išgyventi šiame versle būtų sunku, nes didžioji dalis tikslų, kuriuos planavome įgyvendinti šiemet, sugriuvo“, – pasakojo S. Jarulis, žvejybos įmonės savininkas.

Sunkumų kilo realizuojant žuvį

Ankstesniais Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos projektais ir jų gauta parama jau pasinaudojęs G. Tydiko žvejybos įmonės, IĮ vadovas Gintaras Tydikas pasakojo, kad šiemet jų įmonė atsipirko gana nedideliais nuostoliais, tačiau nepavyko išvengti sunkumų, kilusių dėl žuvies realizacijos.

„Yra tikrai nemažai įmonių, kurias COVID-19 pandemija palietė itin stipriai, jos laukia kompensacijų, kad galėtų išsaugoti verslus ir išlaikyti darbuotojus. Mes itin didelės žalos nepatyrėme, tačiau parduoti pagautą žuvį buvo daug sunkiau, tad jei atitiksime taisyklėse numatytus kriterijus, planuojame dalyvauti ir teikti paraišką. O gauta parama būtų panaudota kasdieniams įmonėms veiklos procesams užtikrinti – naujiems tinklams įsigyti, darbuotojams išlaikyti ir kita“, – tvirtino G. Tydikas, individualios įmonės vadovas.

Žiopčioja kaip žuvys valtyje

Įsigyti naujų tinklų, modernizuoti laivus bei atnaujinti variklius, gavus paramą dėl laikino veiklos sustabdymo, planuoja ir Eugenijus Jakštas, UAB „Žambė“ įmonės direktorius. E. Jakštas džiaugiasi, kad yra galimybė bent iš dalies kompensuoti pandemijos padarytą žalą, kuri, pasak įmonės direktoriaus, – tikrai nemaža.

„Covid-19 pandemiją mūsų įmonė pajautė labai stipriai, turbūt, kaip ir daugelis kitų verslų. Žmonės bijojo eiti iš namų, sustojo mūsų žuvies prekyba, smuko didmeninės žuvies pirkimo kainos. Tikslus patirtų nuostolių dydis bus aiškus tik metų pabaigoje, tačiau jau dabar matome, kad pajamos, lyginant su praėjusiais metais, tikrai sumažėjo apie 40 procentų. Išsilaikyti šiuo metu yra labai sunku, tad žiopčiojame kaip žuvys valtyje. Jau ir anksčiau esame gavę ir pasinaudoję parama žuvininkystės sektoriui pagal 2014–2020 metų programą, tad labai šaunu, kad teikiamos paramos ir nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioms įmonėms“, – sakė E. Jakštas, UAB „Žambė“ direktorius.

Žvejybos sektoriaus įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos ir siekiančių gauti paramą, paraiškos priimamos iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams.  Nuo spalio 28 d. NMA klientus aptarnauja nuotoliniu būdu.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

..2020-11-10
čia irgi taip keistai viskas išvadinta panašiai kaip tas posakis kad geriausia sriuba tai alus. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiama žvejyba tai tokia žvejybos veikla kai nežvejojama, daromos pertraukos ir laikinai nežvejojama. Nu kaip kintamoji elektros srovė palyginus su nuolatine. Ką jau bekalbėti apie trifazinę trejybę. Nu iš esmės pati žvejybos veikla nebūna nuolatinė. Ar kai plauki į žvejybą tai skaitosi kaip žvejyba ar dar ne? Ar kai plauki namo iš žvejybos su pilnu laivu žuvies ar tai skaitosi kaip žvejyba? Ar kai siuvi tinklus, taisai tinklus, džiauni tinklus ar tai skaitosi kaip žvejyba? Kalba eina apie veiklos "apibrėžimo" kaip technologinių procesų skaldymą valdymo tikslais. Jeigu pati žvejybos įmonė turi furą ir pati transportuoja žuvį į savo perdirbimo įmonę ar tai skaitosi kaip žvejyba? O jeigu perdirbimo įmonė pati atvažiuoja ir pasiima laimikį? Tad čia nebūtinai neina kalba apie estafininkystę, specializaciją, gildijas, tt. Tai yra kuriamos "darbo" vietos kurios skirtos kad "įkalinti", nes tai yra ne darbuotojų, bet darbininkų darbo vietos. Ir tai vis tiek yra labai apgaulinga, nes visa piramidės veikla matosi tik kažkur iš piramidės viršaus. Nu į tokią darbo vietą gali ateiti dirbti ir profesorius mokslų daktaras ir jisai tenais apsišvies, kažką sužinos naujo ir įdomaus, nes tai kaip ekskursija, pramoga, tt. Jis atėjęs iš kito pasaulio negu pvz koks abiturientas. Tai yra ta pati darbo vieta gali būti ir darbuotojo ir darbininko vieta. Nu kaip tinklo akis nors ir nemato bet nuo tos tinklo akies dydžio labai priklauso sugauto laimikio akių dydis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip sekasi laikytis karantino reikalavimų?