NEMOKAMOS Moksleivių karjeros konferencijos pranešėjas: „Baigę mokyklą žmonės jaučia labai didelį laisvės ir autonomijos poreikį“

2020-11-16, Pranešimas spaudai

Nežinomybė – greičiausiai puikiai abiturientams pažįstamas jausmas, kuris it kirminas pradeda griaužti paskutiniais mokslo metais, kai reikia rinktis, ką veiksi toliau. „Nepasirinkti yra gerai ir su tuo „nepasirinkimu“ kurį laiką pagyventi labai naudinga. Mes dažnai save apribojame vienu pasirinkimu ir nebematome galimybių, kurios mus supa“, – sako švietimo inovatorius Lukas Benevičius. Pasak jo, klaidinga manyti, kad moksleiviai, kurie anksti sugalvoja kuo nori būti ateityje, nepatiria streso ir nežinomybės jausmo, ar teisingai pasirinko.

Savanorystė – jungtis tarp mokyklos ir karjeros pradžios

Mokyklos baigimas jauniems žmonėms asocijuojasi su skirtingais dalykais. Vieniems – tai etapas, kurio metu buvo padėti pagrindai ateičiai ir „uždarytas“ vaikystės etapas, kitiems – tai baisus ir intriguojantis įvykis, po kurio seka nežinomybė, o tretiems – laisvės ir savęs paieškų laikotarpis.

„Baigęs mokyklą žmogus turi labai didelį autonomijos ir gaivališkos laisvės poreikį, kurį reikia kažkur nukreipti. Mokykla yra labai ribota erdvė, todėl ir pasaulio suvokimas ten formuojasi labai ribotas. Aš manau, kad tvirtai nežinantis, ko nori žmogus turėtų savanoriauti. Nesvarbu, ar į tolimą užsienį išvykti, ar čia, Lietuvoje, bet atsakingai išsirinkęs organizaciją jis ten išmoks pačias svarbiausias pamokas, kurios atvers daug durų ateityje“, – teigia „Mokymosi mokyklos“ įkūrėjas.

Pasak jo, savanorystė padeda suprasti, koks yra tas pasaulis už mokyklos sienų – išmokstama atsakomybės, komandinio darbo, bendravimo ir daug laiko apgalvoti „ką aš noriu veikti“. Kaip vieną iš sunkumų, su kuriuo susiduria jaunas žmogus, L. Benevičius įvardina, sunkiai suvaldomą laisvės poreikį. Organizacijos dar nėra pasiruošusios priimti ir nemoka dirbti su žmonėmis, kurie ne visai supranta, kur yra ribos, nežino ir nenori laikytis griežtos struktūros.

„Savanorystė tokiu atveju tampa labai gera jungtimi tarp mokyklos ir darbo ar universiteto. Ji labai švelniai išmoko tam tikrų principų, kurie bus reikalingi dirbant ar apsisprendžiant, kur stoti. Pabuvimas aplinkoje, kur tu esi įgalintas veikti ir tave supa tokie patys žmonės, gali kardinaliai pakeisti požiūrį ir mąstymą. Savanoriauti galima ir mokantis mokykloje, tačiau tam reikia noro ir vidinės motyvacijos“, – pasakoja švietimo inovatorius.

Svarbiausias klausimas

Renkantis ateities veiklą, ar tai būtų studijos, ar darbas, svarbiausia – žinoti atsakymą į klausimą: „Kas mane augina kaip asmenybę?“. „Į savo gebėjimus reikia išmokti žiūrėti plačiau, ne tik pažymio suvokimo ribose. Jei man patinka ir aš noriu išmokti geriau bendrauti su žmonėmis, galbūt reikėtų rinktis psichologijos studijas. Jei man patinka gilintis ir suprasti sistemas, tyrinėti kaip veikia dalykai, gal vertėtų pasidomėti inžinerija. Nereikia apsiriboti mokyklos disciplinų įvertinimais, nes jie tikrai nėra absoliutūs“, – teigia L. Benevičius.

Dažnai geri pasiekimai mokykloje priklauso nuo savivertės, kai viskas sekasi – savivertė kyla. Toks žmogus tiesiog žino, kad viską gali išmokti ir jam tai nesukelia didelių problemų. Sunkiau tiems, kurie patenka į uždarą ratą – kažkas nesiseka, krenta savivertė, dingsta noras išmokti ir formuojasi apatija visai sistemai. Čia padėti gali tėvai, kurie nukreipia tinkama kryptimi, tačiau jokiais būdais neverčia ir nesprendžia už vaiką.

„Nereikia visko matyti juodai ar baltai. Geriausias sprendimas dažniausiai randamas kažkur pusiaukelėje – sumaišius juodą su balta. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra „nuosavybė“ ir mes norime auginti kūrybišką, savarankišką ir drąsią asmenybę, ne paklusnų bei ribotą kloną. Normalus ryšys formuojasi tada, kai tėvai visada duoda patarimą, bet supranta, kad vaikas turi teisę ir nepaklausyti“, – pataria švietimo konsultantas, kurio pranešimą galėsite išgirsti nemokamoje Karjeros konferencijoje moksleiviams.

Antroji moksleivių konferencijos dalis

Karjeros konferenciją organizuoja Vokietijos ambasada kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais bei renginių organizavimo ir vadybos agentūra „1 Vienintelis“.

Švietimo ekspertų Luko Benevičiaus ir Lauryno Pečkaičio pranešimus apie sėkmingos karjeros kūrimą bus galima išgirsti antroje nemokamos „Karjeros konferencijos moksleiviams“ dalyje, kuri vyks lapkričio 18 dieną.

Pirmoji renginio dalis sulaukė didelio susidomėjimo, nuotolinį renginį stebėjo beveik 1000 vyresniųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos.

Antroje renginio dalyje pranešimus skaitys ir verslo atstovai: tarptautinės personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė

papasakos apie tai, kaip ieškoti darbo neturint patirties, o „Klassmann Deilmann Lietuva“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas bei „Vakarų medienos grupės“ personalo vadybininkė Monika Kalinauskaitė pasidalins verslo poreikiais bei patars, kaip galima profesijas „pasimatuoti“ iš anksto.

Renginys vyks online platformoje: karjeroskonferencija.zoomtv.lt bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Facebook paskyroje. Visi norintys dalyvauti renginyje kviečiami registruotis: https://forms.gle/YSeumH8dX9rkZwgu9

 


Straipsnio komentarai

..2020-11-16
čia kažkas labai siaubingo. vien patyčios, kur gerai jojama ant gerai kenčiančių nugarų. Turbūt dvikalbystės išsireiškimas "Mokymosi mokyklos" turi omenyje kažkokius mokėjimus, kur kalba eina apie pinigų pervedimus ir perkraustymus iš vienų kišenių į kitas. Pats statomas klausimas "kuo nori būti ateityje?" jau turėtų iš karto skambėti kaip raudona vėliava kad jūs statomas į kažkokią vietą su kuria nesiskaitoma. Tai klausimas kuris paaiškina kad tokie kaip jūs klausėjui nereikalingi. Nu tai nereiškia kad mušama tam kad mušti, nors būna visko su sadizmais. Nu įsivaizduokit pvz arklys įkinkytas į vežimą ir va atsisėdo vadeliotojas su bizūnu, nes jam reikalinga kažkur važiuoti. Arklys gali pats susiprasti ir savanoriauti traukiant vežimą, nes kitaip gaus su bizūnu per nugarą. Jeigu kumelė turi kumeliuką tai kumeliukas savanoriškai neragindamas bėga šalia, nors ir neįkinkytas ir nepabalnotas. Veikia kažkokios saugumo jėgos, kumeliukas susietas "nematomais" saugumo saitas prie kumelės tai tarsi kosminis palydovo kūnas, kuris įkinkytas didesnio kosminio kūno gravitacijos jėgos. Ir čia nesvarbu ką besupras arklys apie buvimą ne laiku ir ne vietoje. Arkliui aiškinama kad jeigu nenori būti arklio vietoje turi būti ne arklys. Jeigu nenori būti arklinamas būk kažkuo kitu tik ne arkliu. Nu taip ir čia su tuo straipsniu. Aiškinama kažkas apie vergovę. Kad va išauginta nauja banda kumeliukų, kuriuos reikalinga išjodinėti ir įkinkyti. Galite čia vietoje praeiti nugarų laužymo pratybas, galite važiuoti į tolimus kraštus. Va kas įdomu tai tie stebuklingi švietėjai, kaip jie susigalvojo kad būti tokiais švietėjais ar jiems niekada dėl to nereikėjo sukti savo galvas, nes atseit gimė švytinčiais šviesuoliais? Iš viso žodis "savanoriauti" lietuvoje turbūt pirmiausia asocijuojasi su karinėmis operacijomis, nes tenais buvo pirmiausia naudojamas. Ir čia iš karto dvigubų technologijų dvigubi ašmenys, nes net jeigu ir yra pažeidimai ar nusikaltimai visur kalba eina apie savo norus, kur jūs savo noru prisipažįstate kad jums kažko trūksta - nesvarbu ar varžtelių, asmenybės, patirties, tt. Tai yra toks žmogus yra "žvalgybininkas", kuris kažko nesupranta. Jūs tai norėjote patirti savo kailiu. Tame ir esmė su aklųjų karalyste kad yra labai bjauru. Pvz kas iš tos patirties kad nueis aklas į kiną ar į teatrą. Nu taip jis patirs kažką, bet ta patirtis tai tarsi smėlio laikrodis, kur aklam visi laikrodžiai yra smėlio laikrodžiai, net išmanieji telefonų stiklai gaminami iš smėlio. Aklas pačiupinės stiklą, bet nors regintiesiems stiklas ir permatomas aklam kažkodėl nesimato smėlio per tą stiklą ar orą. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip sekasi laikytis karantino reikalavimų?