Vienas likimas – du pašaukimai: pastorius ir treneris...

2020-11-19, Romualdas Danielius MAŽUTIS
<f>Prie Baltijos, Šventojoje. Iš kairės: pastoriai kolegos Miltonas Magalhaes su žmona Lara ir Rimas Čeliauskas su žmona Danguole.
Prie Baltijos, Šventojoje. Iš kairės: pastoriai kolegos Miltonas Magalhaes su žmona Lara ir Rimas Čeliauskas su žmona Danguole.

Žmogaus gyvenimas - kaip ilga pradalgė iki horizonto, kur žolės žaluma susilieja su dangaus mėlyne. Kas už jos, už tos sutirpusios tolumos? Pradalgė atgal ir vėl iš naujo iki nuobodybės, iki išsekimo. O kur stotelė apmąstymams, sielos atgaivai? Kūno kultūros specialistui, vaikų futbolo treneriui Rimui Čeliauskui tą oazę padėjo surasti treniruočių draugo Romo Šilinsko žodžiai apie gyvąjį tikėjimą Dievu, kurį ir priėmė širdin spindėti aplink gėrį, viltį. Posūkis suteikė kasdienybei daug gilesnę prasmę ir naują požiūrį į visą veiklą: nuo 2006-ųjų tapo Šilutės evangelikų baptistų konfesijos pastoriumi.

57-erių Rimas Čeliauskas – šilutiškis. Čia užaugo, mokėsi, baigė III vidurinę mokyklą (šiandien M. Jankaus pagrindinė mokykla). Viskas pažįstama, sava, brangu. Kaip daugelis vaikų, mėgo sportuoti. Pradėjo lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Šokinėjo į tolį, bėgo sprinterio distancijas. Jo treneriais buvo Antanas Šertvytis (1942-1955), išugdęs Seulo olimpiados (1998 m.) 1 500 metrų bėgimo vicečempionę Laimą Baikauskaitę, Marius Jazbutis.

Vėliau lengvąją atletiką iškeitė į futbolą. Pozicija aikštėje – gynėjas. Rimą futbolininku išugdė treneris Ervinas Kuncaitis. Būdamas, bene, penktoku Rimas klasės auklėtojai Jadvygai Steponavičiūtei prasitarė, kad norėtų būti treneriu. Berniuko svajonė išsipildė: 1985-aisiais baigė tuometį Kauno kūno kultūros institutą. Įgijo kūno kultūros specialisto ir futbolo trenerio diplomą. Pusmetį dirbo Stoniškiuose, dešimt metų – III vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju. Tokios buvo pirmosios darbo pradalgės.

Dabar – VšĮ „Šilutės sportas“ vaikų futbolo treneris, o per Šv. Kalėdas – Kalėdų Senelis su balta prilipdyta barzda ir dovanų maišu. Vaikams – įvairiausios dovanėlės, susirinkusiems tėveliams klausimas: „Kokia Šv. Kalėdų prasmė?“ Kas žino, kas ne. Bet nežinančio Kalėdų Senelis raudonuoti neverčia, nepastebimai anam pasufleruoja, kaip įsileisti į širdį gerąją žinią apie viltį, dvasinį atgimimą, atleidimą.

Vienas likimas – du pašaukimai turtina Rimo Čeliausko šiokiadienius: treneris ir pastorius. Abejais atvejais - mokytojas, dvasios vadovas. Dievo įsileidimas į širdį - sudėtingas dalykas. Vaikų pirmieji mokytojai – tėveliai. Kaip yra sakoma, medį pažinsi pagal jo vaisius. Negana vaiką aprengti, apauti, pavalgydinti, reikia ir mažylio sielai peno duoti, budėti, į kur žmogučio širdelė linksta. Piktą taisyti gerumu. Treneris vaiko nepakeis. Anot Rimo, sielų gydytojas yra Kūrėjas.  

Konfesija – gyvenimas be saviapgaulės

Evangelikai baptistai – krikščioniška organizacija. Jos šaknys Šilutėje siekia 1837 metus, kai dabartinėje Stoties gatvėje pasistatė trijų aukštų maldos namus, o greta – kleboniją. Konfesija veikė su pertraukomis. Po Antrojo pasaulinio karo ši bendruomenė iširo, maldos namai buvo uždaryti, įrengti butai. Bendruomenė iš naujo užgimė 2000-aisiais, vadovo amerikiečio Miltono Magalhaes pastangomis. Dabar jis gyvena Vilniuje. Sekmadieninės pamaldos vyksta atgautoje klebonijoje (Stoties g. 7) sekmadieniais, biblijos studijos – trečiadieniais. Evangelikai baptistai krikštą priima tik suaugę, savarankiškai nusprendę ir sutikę gyventi pagal Kristaus mokymą. Kūdikiai tik palaiminami, nes nežinia, kokį kelią ateityje pasirinks. Logiška.

Baptistams svarbu ne bažnyčios išvaizdos didingumas, jos bokštų aukštis, o Kristaus mokymo pažinimas, išdėstytas Biblijoje, asmeninis santykis su vienatiniu Dievu trijuose asmenyse: Tėve, Sūnuje, Šventojoje Dvasioje. Evangelikų baptistų bažnyčia nepripažįsta hierarchijos. Jų knygų knyga, išminties šaltinis – Biblija. Įsileisti į širdį Kristų – reiškia atgimti. Taip moko pastoriai. R. Čeliauskas to jausmo patyrė sulaukęs 30-ies. Jis sako, kad svarbu ne tikėjimo išoriniai dalykai, o tikėjimo turinys. Vienas dalykas yra tik žinoti kažką apie Jėzų, kitas dalykas – jį pažinti, suprasti jo mokymą ir kančią dėl mūsų.

Rimas neslepia, jog jaučiasi išgydytas. Taip ir sako, natūraliai, be pozos. Žmogus, mokantis susikaupti, tvardytis, bet nemokantis apsimesti, vaidinti spektaklį. Jam to nereikia ir kaip pastoriui, ir kaip vaikų treneriui.

Tikėjimas – švyturys ir kelias dvasiai

Jų bažnyčios žodžiai: tikėjimas, meilė, viltis. Tikėjimas yra prožektorius į tamsą nyrančiam pasauliui. Blogų ženklų apstu. Jei jau viešai galima sakyti ir negauti daugumos atkirčio, kad sąžinė, garbė, moralė – ne mūsų laikų dimensija, kitaip nebepavadinsi, kaip grimzdimu. Matyt, kai kam saldu kurti ne gėrio, o nepakantos karalystę. Kas verčia tai daryti? Žmonių nemokšiškumas, nepaprasta puikybė ar bloga valia?

Kai daug pasiekta ekonomikoje, technologijose, medicinoje, gal žmogus pagalvojo esąs visagalis. Kam jam Dievas?! Juk pastangos gyventi geriau davė derlių. Bet naujos ligos, klimato kaita, tarša grasina viska atimti. Pasėję vėją, vėją ir pjauna – byloja Šventasis Raštas. Anot R. Čeliausko, suviešėjęs žmogaus egocentrizmas, kai jis pats ima save aukštinti, baugina. Dvasininkai perspėja: aplink sukasi netikrų šviesų spiečiai. Ar tai įveikiama be Dievo meilės, be širdžių atsivertimo, be glaudaus bendradarbiavimo tarpusavyje? Rimo nuomone, tik tapę Dievo vaikais, malda išpažinę nuodėmes nusimestume nuo savęs baimės kuprines. Kristus tam ir atėjo.

O bažnyčios lankymas – ne lažas, ne prievolė. Į ją tegul veda tikėjimo troškulys, laukimas susitikti su Dievu. Tikintieji tiki amžinu gyvenimu. Tikroji tėvynė danguje. Žmogaus kūnas – apvalkalas, virsiantis pelenais, o siela ir dvasia nemirtingos. Tikėjimas – ištisa filosofija.

Šeima

Visur gerai, bet namuose geriausiai. Kas to nežino. R. Čeliauskas su savo būsimąja žmona Danguole aukso žiedelius sumainė po penkerių metų draugystės. Ji – pedagogė, muzikos mokytoja vaikų darželyje. Užaugino ir išleido į gyvenimą sūnaitėlius Marių ir Tomą. Marius dirba Lietuvos futbolo federacijoje. Atsakingas už nacionalinės komandos ir įvairaus amžiaus jaunimo rinktinių fizinį pasirengimą. Darbo į valias. Rimas džiaugiasi, kad paskutinius nacionalinės komandos mačus su albanais, estais, baltarusiais nebuvo gėda žiūrėti. Taigi, ir Marius prie tos sėkmės prisidėjo.

Tomas irgi užsiėmęs: vienos Vilniaus firmos vadybininkas, grįžęs į Šilutę su žmona Rugile auginti dviejų atžalų. Laisvalaikis futbolui: FK „Šilutė“ reprezentacinės rinktinės narys, gynėjas, kaip kadaise jo tėvas. Čeliauskai mėgsta keliauti. Tris kartus viešėjo JAV, kur gyvuoja stipri evangelikų baptistų konfesija, tiek pat kartų lankėsi Izraelyje, pabuvojo Juodkalnijoje. Kartą Šilutėje priėmė 15 asmenų amerikiečių svečių grupę, tarp kurių buvo nemažai pastorių.

Apie ką tik nepasidalijo nuomonėmis. Palietė ir valdžią. Amerikiečiai pastebėjo, kad lietuviai labiau linkę keiksnoti valdžią nei jie. Svečiai teigė, jog amerikiečiai savo valdžią laimina, neatmesdami galimybės kritikuoti. Bet kritika turi turėti pamatą, būti konstruktyvi, o ne griaunanti. Kiek žmonių, tiek nuomonių. O valdžių visokių pasitaiko. Tiek gerų, tiek blogų. Beje, amerikiečiai padeda Šilutės evangelikų baptistų kaimenei materialiai. Labdara, kultūra – jų veiklos sritis. Pamariškių bažnyčia turi viską, kas būtina religinėms apeigoms.

Laiko sparnai

Žinoma, laiko sparnai nematomi, bet plasnoja nesustodami. Vieni įvykiai nusinešami, kiti parskraidinami. Metai irgi bėga greičiau, nei sykiais žmogus norėtų. Darbai, rūpesčiai veja dienas, nė vieno nepajaunina. Kartais vakarais Rimas ir Danguolė klesteli prie televizoriaus pažiūrėti geresnio filmo. Keli paliko įspūdį. Lietuviškas „Tarp pilkų debesų“, sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūta Šepetys romaną, pasakojantį apie 15-metės Linos išgyvenimus Sibiro tremtyje. Mergaitės dienoraščiu tapo jos piešiniai. Romanas susilaukė sėkmės 50-yje šalių.

Kiti įsiminę filmai: prancūzų „Neliečiamieji“, amerikiečių, australų „Pjūklo ketera“. Pastarasis apie amerikiečių ir japonų karą, pastatytas režisieriaus Melo Gibsono. Kas dar? Ne už kalnų Šv. Kalėdos, Naujieji metai. Rimas šiek tiek kandžiai sako, kad švęsdami Kristaus gimtadienį nepaliktume jo balkone, tai yra neužmirštume šventės prasmės. Didžia proga pastorius R. Čeliauskas visų širdims linki dvasinio atgimimo, vilties ir džiaugsmo pilnatvės.


Straipsnio komentarai

.. @ Miunhauzenas2020-11-19
ne apie makaronus eina kalba. ar jau pamiršai anekdotą apie meškos dydžio ir formos zuikius? Diagnozuoti miunauzeno ar kitus sindromus "tėvams" būtų tas pats kas gydyti atvira kaukolės lūžį su pleistriuku ir zelionke. Ir tai nėra "nelogiška" jeigu kalbame apie šiuolaikinę daktarų grupuotės mediciną kur viskas išgrįsta kuo geriausiais ketinimais. Nu va parašyta kad yra galvos smegenų kamienas. Turėtų būti ir stebuklingos kamieninės lastelės, kurios viską išgydo tereikia joms netrukdyti. Matai čia yra pavyzdys kaip sakant "op" šokdinami durneliai per griovius, kur tie durneliai bėga pasidėdami pagalves į priekį.. Kai ugningai pilstant vandenėlį šnekama apie prasigėrimus tai turima visiškai ne ugninis vanduo, bet nesugebėjimas atskirti gero nuo blogio. Aiškinama kad tu va durnius kuris geria iš balų vandenį. Kaip tie kedžiai, ūsai, veronika, tas vaikutis, tt.. Turbūt bandė savarankiškai "krikštytis"? Taip ir su "prasigėrėliais". Jeigu jūs dalyvaute ginče nesuprasdami kaltinimo esmės tai jūs nesate pašalinis ar neutrali šalis. Jūs esate jau vienas iš prasigėrėlių papuolęs į valančių labai neblaivų dėmesį. Jie atlieka etninį valymą visiškai kitaip negu šneka ar deklaruoja. Tad aš ne apie pagalbą šneku. Aš tau ir aiškinu kad tau nepadės net toną sveriančios krokodilo dydžio ašaros. Nes va jeigu aš norėčiau užsiimti ugninio vandens gėrimu kodėl aš neturiu sąlygų to daryti? Kodėl per visą pusę amžiaus "pragyventą" gyvenimą aš neturėjau sąlygų to daryti? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Miunhauzenas2020-11-19
be pastogės... Nekabink makaronų, kad esi ufonautas iš melioratorių kvartalo. Jei prasigerei, tavo problema. Krokodilo ašaros nebepades. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ vunderkindui2020-11-19
neskubėk kažką susiprasti apie žibėjimus. Ne viskas kas žiba yra žibaitienės nuopelnai. Ir iš viso yra labai pavojinga viskas su dvikalbystėmis ten kur per prievartą sujungiamos ir susivienyja sau prieštaraujančios žodžių reikšmės kaip koks proletariatas taip sukurdamas viltį šviesai, bet rytojui. Paimk kaip pavyzdį visiems gerai žinomą išsireiškimą "galinga plunksna". Plunksnos žmonėms tikrai nėra pirmas dalykas kas jiems ateina į galvą jeigu galvojama apie galią, jėgą, tvirtumą, tt. Tas išsireiškimas ne toks prieštaringas jeigu galvoti kad žodis "galinga" yra ne būdvardis, o plunksna yra ne daiktavardis, bet pvz veiksmažodis. Nu ir priklausomai nuo linksnio tai įmanoma pademonstruoti pvz "galingos plunksnos". Va kad "plunksnos" kažkas vardu ar pavadinimu "galingos". Nu "plunksnos" šiuo atveju veiksmažodis. Dabar yra neapsiplunksnavęs bet plunksnos. Bet kas iš to? Kodėl sakoma kad prieš vėją nepapūsi? Jeigu pas mane galvoje vėjai švilpia tai tokiame lygybės režime tokie patys analogiški vėjai turėtų švilpti ir pas tuos pačius už broką atsakingus fizrukus ir kitus terbakrauskius "rukus". Dabar nėra niekur jokios atsakomybės visur žiba vien garbės paradai. Jeigu kalbame apie atskiras sistemas tai yra visiškai kita kalba. Tu va turi namus, o aš neturiu kur gyventi. Va čia kažkokie atvažiavo iš amerikos ir "atgavo" iš po nosies nekilnojamą turtą prisidengdami kažkokiu ar tik ne mano vardu, kurio aš net nežinau. Nu dabar ta kur iš tos viltingos partijos kur duodama viltis apie kažkokį laisvėjimą pastorintu balseliu (nors gal paplonintu) sako kad "mūsų laivą sups". Gali būti kad jinai duoda užuomina kad "mūsiškiai" randasi kažkokiame kosminiame laive. Nu toje naujoje vyriausybėje tai kaip garbės paradas iš brazilijos amazing race amazonių vien vaivorykštės, "call me caitlyn", "call me agnes landau", "call me ingrida", tt. Ir čia kalba eina ne tik apie begalvių riterių galvas, bet ir kišenes nesvarbu ar analogines ar skaitmenines. Taip ir su tomis plunksnomis. Nu kodėl tie ir pietų ir šiaurės amerikos indėnai dabijasi savo galvytes su galingų paukščių plunksnomis? Nu jeigu nupeši jūrinį erelį ir paliksi jam vieną plunksną, tai taip apsiplunksnavęs erelis ne ką toliau gali nuskristi negu tas galingai plunksnuotas indėnas. Toks erelis atrodys labai neereliškai. Jis negalės savimi pasirūpinti. Vargšas bus spardomas, engiamas, ujamas, tt. Nes jis nesiskaito kaip erelis. Nu kaip tas anekdotas apie mešką kuri įsidarbino miške zuikiu, nes nebuvo kito etato. Vargšė meška dirbo kaip meška, bet gaudavo zuikio algą - kiškio kopūstų.. Bet vieną dieną nebeprisikiškiakopusteliaudavo, kai sužinojo kad miške zuikis dirba apsiforminęs meška. Tada meška parašė skundą į miško tarybą apie neteisybę. Tarybininkai sudarė komisiją iš liūtų, miško karalių. Tie išsikvietė zuikį ir mešką ant kilimėlio. Klausia zuikio: "ar tu meška?" Zuikis atsako "taip" ir parodė dokumentus, sutartį, sodros knygelę, kvitus, tt. Liūtai pažiūrėjo. "nu tikrai, jūs meška". Meška rėkia "bet jugi aš meška!!!" Liūtai iš komisijos sako "parodykite savo dokumentus". Komisija peržiūrėjo meškos dokumentus ir sako "nu ką jūs čia ginčijatės pilieti meška, gi aiškiai parašyta kad jūs zuikis". Na ir viskas. Tai kokios gali būti kalbos jeigu tame miške visus liūtų etatus buvo išsidaliję ąsilai. Taip ir su tais baptistais. Reikalinga galvoti kad čia kažkas susieta su baptais. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
vunderkindui,2020-11-19
jau ka moki, tai moki - viena mintis lenkia kita. Matyt Zibaitiene meile plunksnai tobulai iskiepijo. Gaila kad galvelej vejai svilpia, bet cia fizruku brokas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-11-19
pasakose raganos su raganystėmis pasiplonina liežuvį kad galėtų kalbėti saldžiai, tai turbūt būna ir liežuvių pastorinimai kad galima storinti pinigines ir kišenes. Nu jo buvo ta steponavičiūtė trečioje vidurinėje. Buvo viena iš pavaduotojų. Nepamenu ar tik ne už komjaunimą atsakingą? Buvo net komjaunimo kambarį įrengę penktame aukšte. Pastatė billijardo stalą išrinktiesiems komjaunuoliams. Nors visi turbūt skaitėsi kad buvo atsakingi už tuos komjaunimus. ir kas įdomu man rodos jinai ir gyveno toje stoties gatvėje. Nu ne tame dievo name kurio nesugebėjo atgauti, nes įrengti butai ar tą kuriame "atgavo", bet kitoje pusėje. Nu va čia ir yra "įdomu" tas dieviškų namų atgavimas, nes atseit "susigražino" stogą ant galvos ne fiziniai asmenys, bet juridinis asmuo kuriam to stogo ir nereikėjo. Ir turbūt kokie jie nuskriaustieji nes palyginus su tuo turtu kurį norėjo susigražinti šitas kokį 10 kartų mažesnis. Ar savivaldybė liko skoloje ar suteikė visą puokštę butų, namų ir sklypų kaip kompensaciją? Bet aš nieko tokio apie tą futbolą neatsimenu. Nebūdavo net tinklų ant tų vartų. Nu aš į pirmą klasę pradėjau eiti 1980m. Tame ir esmė kai sako "amerikietis" tai susidaro įspūdis kad kalba eina apie JAV, bet jugi nebūtinai neturima omenyje ne pietų amerika. Ten gi futbolo ir karnavalų šalyje irgi yra betliejus - portugališkai vadinasi Belém. Ar ne iš tenais šitie pelenėmis dedantys futbolistionieriai? Nu pelenėmis tai nuo to labai garsaus tais laikais futbolininko "pele". Nors tų betliejų visur yra kad ir toje pačioje pennsylvanijoje su kuria jau bendrauja artimai KAM. Tad čia labai daug patyčių su tomis žodininkystėmis. Ir čia reikalinga imti ir kiekvieną sakinio žodį nagrinėti atskirai, nes visa ta beletristika įvilkta į panieką, patyčias ir spąstus. Nu kaip tas saldus raganų namelis pasakoje apie joniuko ir grytutės nuotykius kažkokiame dievų miško konclageryje. Negraušk raguolių ragai išdyks, nevalgyk meduolių pavirsi medžiu kurio akyse vien rastai, neimk saldainiukų nes užčiulps, negerk iš balutės nes ožiuku pavirsi, tt. Nu jie seniau turėdavo ir internetinę svetainę ir aktyviai reikšdavosi socialiniuose tinkluose. Ir nuotraukų pridėdavo, labai muzikalūs, tt. Aš asmeniškai visiškai nesuprantu kas čia darosi. Nieko bendro neturiu su jais. Kas įdomu čia tai kai nesenai buvo ta rezonansinis spektakliukas kai vaikutis prigėrė baloje. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kaip sekasi laikytis karantino reikalavimų?