Siekiant nacionalinių energetinių tikslų svarbus vaidmuo tenka Pagėgių kraštui

2020-12-04
Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis pabrėžia, kad atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais.
Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis pabrėžia, kad atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais.

2019 metais Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (teravatvalandės) elektros energijos – tai sudarė 13 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos. Visi atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 26 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, tačiau Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 metų Lietuvoje šią dalį padidinti iki 45 proc. – to pasiekti padės Pagėgių krašte plečiamas vėjo jėgainių parkas.

Pasak energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais. „Šiuo metu Lietuvoje didžioji elektros  energijos dalis – du trečdaliai –  yra importuojama, taigi vietinė elektros gamyba yra svarbi energetinio saugumo klausimams užtikrinti, o atsinaujinantys energijos ištekliai yra aktualūs klimato kaitos požiūriu. Trečiasis svarbus aspektas yra ekonominis poveikis: gaminant energiją šalies viduje, surenkami papildomi mokesčiai į šalies biudžetą ir sukuriamos darbo vietos. Taigi, užuot mokėjus didelius pinigus už importą, jie lieka šalies viduje“, – argumentuoja viceministras, primindamas, jog dėl patobulėjusių technologijų būtent vėjo energetikos gavybos kaina šiuo metu yra konkurencinga.

Jo nuomone, ambicingą tikslą – po dešimties metų 45 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – Lietuvai pasiekti yra realu. „Manyčiau, kad galime padvigubinti pagaminamos elektros energijos kiekį, nes susidomėjimas tiek iš verslo, tiek iš gyventojų yra didžiulis. Iššūkių daugiausia kelia tarpinstituciniai klausimai – teritorijų planavimas, dialogas su savivaldybėmis ir pan. Tačiau siekiame bendro tikslo ir norisi tikėti, kad bendromis jėgomis jis bus pasiektas“, – optimistinio požiūrio laikosi viceministras.

Trūksta aiškių kriterijų vertinant vėjo jėgaines

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) prezidentas Aistis Radavičius yra šiek tiek kritiškesnės nuomonės. Pasak eksperto, iššūkius, su kuriais susiduria vėjo jėgainių statytojai, galima būtų vardinti ilgai. Šiuo metu ryškiausias jų – aiškių vertinimo kriterijų nebuvimas.

„Šiandien labiausiai stringame dėl poveikio aplinkai vertinimo ir objektyvių, aiškių kriterijų nebuvimo, kodėl vienose vietose vėjo jėgaines leidžiama statyti, o kitose – ne. Pasitaiko atvejų, kai Kultūros paveldo departamentui savo išvadoje parašius, jog vėjo jėgainės darys reikšmingą poveikį kraštovaizdžiui, atrankos išvada yra neigiama. Bet lieka neaišku, kokie vertinimo kriterijai, pagal ką sprendžiama, ką reiškia reikšmingas poveikis“, – teigia A. Radavičius. Visgi, anot jo, ne visi reikalavimai yra neaiškūs – pavyzdžiui, sanitarinės apsaugos zonos aplink vėjo jėgainę atstumas aiškiai įvardytas atitinkamame įstatyme. Tačiau yra sričių, kur tokio aiškumo labai pritrūksta.

Jam antrina ir šiuo metu Pagėgių savivaldybėje vėjo jėgainių parką plėtojančios įmonės „LT Energija“ vadovas Mindaugas Juodis, pasakodamas, jog nuo rugpjūčio jų plėtros projektas sustojo dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. „Pagrindinis mūsų iššūkis šiandien – poveikio aplinkai ataskaitos rengimas. Dar vasaros pabaigoje buvo parengta poveikio aplinkai vertinimo programa, tačiau gauname vis naujų institucijų pastabų, procesas užsitęsė, o be patvirtintos programos negalime pradėti rengti ataskaitos apie poveikį aplinkai. Šiuo klausimu diskutuojame su institucijomis ir tikimės, kad netrukus programa bus patvirtinta ir galėsime judėti pirmyn“, – viliasi M. Juodis.

Technologijos vystosi sparčiau nei biurokratiniai procesai

A. Radavičius kaip dar vieną iššūkių keliančią sritį įvardija ir greitą energetikos sektoriaus technologinį progresą, nuo kurio atsilieka biurokratiniai procesai. „Technologijos mūsų srityje vystosi taip greitai, kad prieš keletą metų darytas poveikio aplinkai tyrimas, modeliuotas su 3 MW turbinomis, šiandien jau gali būti neaktualus, nes patobulėjusios technologijos leidžia padidinti jų galingumą iki 5 MW ir daugiau. Logiška, kad vystytojas nori diegti pažangiausias technologijas, tačiau tokiu atveju jis turi nuo nulio rengti naują vertinimą, kas yra brangu ir užtrunka metus. Mūsų nuomone, pakaktų tik vertinimo papildymo, nes bendra projekto galia nesikeičia – tiesiog dėl didesnio vienos elektrinės galingumo sumažėja bendras jėgainių skaičius. Tai vienareikšmiškai mažina poveikį aplinkai, nes mažiau jėgainių reiškia mažiau pamatų, mažiau bokštų ir panašiai“, – dėsto A. Radavičius, akcentuodamas, kad tokiose situacijose norėtųsi didesnio institucijų lankstumo ir mažiau biurokratizmo.

Šiuo metu moderniausias vėjo jėgaines, kurių vienos galia sieks iki 6,2 MW, naujajame projekte Pagėgių krašte planuoja ir „LT Energija“. Viso parko, kuriame stovės daugiau nei 60 tokių naujų jėgainių, galia sieks 300 MW. „Šis projektas prisidės prie nacionalinio tikslo – iki 2030-ųjų pasiekti, kad 45 proc. visos sunaudojamos energijos Lietuvoje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Skaičiuojame, jog mūsų parkas per metus pagamintų 0,3 teravatvalandės elektros energijos“, – sako „LT energijos“ vadovas.

Bendraujant su gyventojais galima pasiekti bendrą sutarimą

Pasak A. Radavičiaus, atstovaujančio visiems Lietuvos vėjo jėgainių vystytojams, statant vėjo jėgaines visuomet stengiamasi bendradarbiauti su gyventojais ir suteikti jiems kiek įmanoma daugiau informacijos, mat energetikos tema nėra lengvai suprantama ir pažįstama kiekvienam, neretai tenka paaiškinti ir jos terminus.

„Paprastas pavyzdys – jėgainės aukštis. Kalbėdami apie jį, visuomet įvardijame ne paties bokšto aukštį, o visą bendrą aukštį nuo žemės iki mentės aukščiausio taško. Pavyzdžiui, jei sakome, kad jėgainės aukštis sieks iki 250 metrų, tai reiškia, kad pats bokštas yra 120–140 metrų aukščio, o likusį jo dydį sudaro nuolat besisukančios mentės ilgis. Tai kuomet šito nežinančiam žmogui pasakome jėgainės aukštį, jis gali pamanyti, jog šalia stovės televizijos bokšto dydžio pastatas, nors taip nebus“, – sako jis.

Visgi vystytojams paprastai pavyksta su bendruomenėmis rasti bendrą kalbą ir abiem pusėms tinkamus sprendimus. „Bendruomenių palaikymas yra svarbus. Norėtųsi, kad gyventojai suprastų, jog vėjo jėgainės duos naudos ir jiems – žmonės gali nuomoti žemę, o ir mokesčiai mokami į savivaldybės biudžetą, sudarantys kelis šimtus tūkstančių, paprastai grįžta kaip investicijos į regionus. Neretai yra pasirašomos tiesioginės paramos sutartys su bendruomenėmis, vystytojai kuria ir kitas papildomas vertes – pavyzdžiui, Pagėgių atveju „LT Energija“ planuoja čia padėti pastatyti didžiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą“, – atskleidžia pašnekovas.

A. Radavičiui antrina ir UAB „LT Energija“ vadovas. „Su Pagėgių krašto bendruomenėmis ir gyventojais dialogą pradėjome vesti vos tik žengėme pirmuosius žingsnius. Džiaugiuosi, kad radome sutarimą ir būdų bendradarbiauti. Tikiu, kad sprendimų ir kompromisų galima rasti ir kalbantis, diskutuojant su institucijomis. Šiuo metu kaip tik tai ir darome. Tiesiog kartais norisi, kad tokių trikdžių, kurie primena ir miestui, ir verslui, ir visai Lietuvai brangiai kainuojantį vilkinimą be pagrįsto pagrindo, būtų mažiau“, – ir viltį, ir apgailestavimą išreiškia M. Juodis.


Straipsnio komentarai

.. @ Patyres2020-12-05
Tai nėra reklama, nes nereklamuojama jokios prekės ar paslaugos kurias tu ar bet kas kitas iš lietuvos aborigenų galėtų įsigyti net ir pardavęs visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, nuosavas ir pažadėtas žemes, tt.. Ir tas turtas pats savaime nėra vertingas. Tai vištos kurios deda aukso kiaušinius. Jų kiaušiniai yra vertingi, kur pramuši ledą randi sidabrą, praeini sidabrą randi kažkokios šventos trejybės auksą, tt. Nu pats pagalvok gal tas pagėgių malūnas dabar šią akimirką mala tave parklupdęs į kampą ant žirnių, nes va šita energiją ir naudoja tavo išmanusis įrenginys. Taip ir su norvegijos vikingų aukso puodų blokavimais. Tu negali blokuoti tai kas tau ir taip neprieinama. Nu įsivaizduok va sabonis pasistatė bodelius, kiek beblokavo tie bodeliai kaip stovi taip stovi. Ant popieriaus užblokuoti tam kad atrodytų kažkas, bet tikrovėje nieko panašaus. Tai "paveldas". Saldainiukas. Pats pagalvok lietuvių kalba (arba kitaip tariant vietos aborigenų įstatymai - baudžiamasis ir kitoks kodeksas) šioje srityje yra žymiai atlaidesnė palyginus su kotomis pvz rusų ar anglų. Jeigu tu ignoruoji kažką nes nežinai ar nesupranti tai toks neveiksnumas nesiskaito kaip "ignorance" arba "Невежество". Tai skaitosi kaip atsargumas kuris nedaro gėdos. Tu supranti kad negali daryti kažko nesuprasdamas ir nežinodamas. Tu tuo ir skiriesi nuo gyvulio, kad supranti jog mygtukų spaudymas nelygus mygutkų spaudymui. Kitas reikalas jeigu "nežinojimas" suvaidintas ir naudojamas kaip saugumo priemonė. Nu tarsi trojos arklys arba vilkas su avies kailiu. Įsivaizduoji toks vilkas įsisuka į avių kaimenę ir tų avių pagaunamas už raudonų rankų. Jis pasiteisina kad aš va nežinojau kad negalima pjauti ir valgyti kitų avių. Mušasi vilkas į krūtinę: Aš ne kanibalas garbės žodis. Jis nemeluoja. Jis nutyli kad jis ne avis. Jis vilkas. Jis pažada kad nuo šiol bus toks kaip avis. Jam tik reikia mokintis iš avių. Būti šalia. Jis labai stengsis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Patyres2020-12-04
1. Kur reklamos užsakymo Nr? 2. Kas šito reklaminio spamo autorius? 3. Plaukit smegenis ne kas savaitę po straipsnį, bet kas 2 dieną, nuo to baltiniai netaps baltesni. 4. Leidėjai, blokuokite trolius, nes niekas jau nebekomentuoja per tuos 2 asilus. 4. Gal per 4... :) Komentaras patinka Komentaras nepatinka
dejavlogas2020-12-04
bezponiatkės:-#bazaran suligpens trys balti sparneliai,
očia, kaip SAMWayRyga sakė ir visdar laicin skverneliu:
(Darijui Grąžulis pritares) kad ir kokie begaliai €Sant€S
grąžūčiaipušysty galube€lei, prašykitės tik nedaugiau2.

žynia toomuch5G draugiška vysatai iščiose angyrnr+++
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..ARnuoGramosOstenaGramAS:2020-12-04
AR:LEVO’sos prezidentas Aistis Radavičius, aiškiai sakant, krivin vėjus.
MJ:Jam antrina „LT Energija“ vadovas Mindaugas Juodis, - pasakomis.
AR:Pasak A.Radavičiaus, visuomet stengias suteikti jiems matoSimfo:
NU:Duosim kaipmat čiairdabar jiem PatyVyšną byGyausią an visosLT.
AR:A.Radavičiui antrinan ir UAB„LT Energija“vadas: radommes Buda…
MJ:Branginančią vilkintojų tąjų kaliausę M.Juodis paduriąs ŠperVudu.
RK:Ana navetr nulaicintas energijos vicius Rytis Kėvelaitis deda/galvą.
NU:Na…matom:čia bisky lyg wiskas-pradžio purto, alia pasku gaunas.
Ala:Purga nesvetna! Vyčio…pala, pala…va kur zakaza nomera zaraza?
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..ARnuoGramosOstenaGramAS:2020-12-04
AR:LEVO’sos prezidentas Aistis Radavičius, aiškiai sakant, krivin vėjus.
MJ:Jam antrina „LT Energija“ vadovas Mindaugas Juodis, - pasakomis.
AR:Pasak A.Radavičiaus, visuomet stengias suteikti jiems matoSimfo:
NU:Duosim kaipmat čiairdabar jiem PatyVyšną byGyausią an visosLT.
AR:A.Radavičiui antrinan ir UAB„LT Energija“vadas: radommes Buda…
MJ:Branginančią vilkintojų tąjų kaliausę M.Juodis paduriąs ŠperVudu.
RK:Ana navetr nulaicintas energijos vicius Rytis Kėvelaitis deda/galvą.
NU:Na…matom:čia bisky lyg wiskas-pradžio purto, alia pasku gaunas.
Ala:Purga nesvetna! Vyčio…pala, pala…va kur zakaza nomera zaraza?
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-12-04
Kalba eina ne apie lietuvos, lietuvių ar pagėgių, bet kažkokios nacijos nacionalinius energetinius tikslus. Ką reiškia "nacionalinis"? Ar ta nacija jau yra (kaip dabartiniai lietuvos teritorijos gyventojai) ar ta nacija dar tik kuriama, statoma, vystoma, tt? Jau vien iš šito straipsnio pavardžių akivaizdu kad Lietuvoje gyvena daug nacijų. Tai gal čia naujos rūšies nacionalizmas kur kalbama apie žydėjimą vienybėje. Su manimi dėl tų malūnų niekas niekada nėra nei pusę žodžio kalbėjęs ar bendradarbiavęs. Tad čia apie jokius "sprendimus" ar "kompromisus" negali būti kalbos net ir sapnuosenaudojant kabutes. Kam ta energija bus naudojama? Gal kad sukti dantų gražtams ir kad sukčiai galėtų taisyti dantis? Pažiūrėkit į nuotrauką. Kokie balti dantys žiba per tą išsiviepusios "šypsenos" skylę. Ar jam niekada nebuvo reikalingi dantų gydytojai nes jisai pats labai kruopščiai valydavosi dantis su elektriniu šepetuku, kurio galvutė sukasi visaip? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar gerai, kad pasuose bus galima rašyti asmenvardžius su q, x, w raidėmis?