„Vartotojo atmintinė“ – kas keičiasi karantino metu

2020-12-25, tm.lrv.lt

Teisingumo ministerija kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė „Vartotojo atmintinę“, kuri padės gyventojams geriau užtikrinti savo teises karantino metu, ypač dabar – kai neteikiamos grožio, apgyvendinimo, skrydžių ir kitos paslaugos. 

Vyriausybei sugriežtinus karantino sąlygas, grožio bei sporto paslaugų gavėjai gali prašyti paslaugų teikimo terminą atidėti, taip pat susitarti dėl kitų abiem šalims priimtinų alternatyvų.

Tuomet, jeigu susitarti nepavyksta – vartotojas turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją nutraukti sutartį bei grąžinti pinigus. 

Šiuo atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vertins informaciją apie paslaugų teikimo sąlygas ir jų atšaukimo priežastis, atsižvelgs į tai, ar dėl šalyje galiojančių apribojimų viena sandorio šalis galėjo teikti paslaugas, o kita turėjo galimybę šiomis paslaugomis pasinaudoti.

Tie gyventojai, kurių skrydis yra atšauktas, turėtų kreiptis į skrydžių bendrovę pakeisti skrydžio kryptį ar kitos kompensacijos, pavyzdžiui, kupono suteikimo. Neradus bendro sutarimo, klientas turi teisę susigrąžinti pinigus.

Svarbu pabrėžti, kad karantino paskelbimas gali būti laikomas ypatinga aplinkybe, kuriuos paslaugų teikėjas negali kontroliuoti. Todėl atšaukus ar atidėjus skrydį dėl ypatingųjų aplinkybių, kompensacija keleiviams gali būti ir nesumokėta. 

Jeigu negalima planuota turistinė kelionė, reiktų kreiptis į kelionių organizatorių dėl jos atidėjimo, krypties pakeitimo ar kitos alternatyvos. Kitu atveju – galima raštu prašyti paslaugos teikėjo sutartį nutraukti ir grąžinti sumokėtas lėšas netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir nesuteikiant teisės papildomai gauti žalos atlyginimą. 

Paslaugos teikėjas pinigus už neįvykusią turistinę kelionę turi grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Turizmo įstatyme nustatytų apribojimų pabaigos. Ši rekomendacija galioja tik toms kelionėms, kurios atšauktos dėl ekstremalios situacijos, ir dėl kurių pateiktos Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos nevykti į užsienio valstybes. 

Kilus ginčui, kai paslaugas teikia Lietuvoje veikiantis verslininkas, reiktų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Elektroninių ryšių paslaugų ginčus, pavyzdžiui interneto, televizijos, mobiliojo ryšio nagrinėja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, finansinių – Lietuvos bankas, teisinių – Lietuvos advokatūros advokatų taryba, energetikos įmonių veiksmų – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Kai susitarti nepavyksta su Europos Sąjungoje, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje veikiančiu verslininku, nemokamą pagalbą vartotojams suteiks Europos vartotojų centras Lietuvoje.

„Vartotojo atmintinę" rasite čia.


Straipsnio komentarai

..2020-12-25
Nu čia gali būti kalbama apie kažkokius socialinių modelių ragus kurie lenda iš smaluotų biudžetų po kurių stogų visokie gandžiai, motinos teresės, kalenbachai, sugiharos, tt. varto savo inkstus socialinio verslo lobių taukuose. Nu kalba eina apie švogerinių rūpintojėlių kraštą, kur globojama ir rūpinamasi ne globotiniais, bet globa ir rūpyba. Pvz jugi žmonės nesudaro kontraktų su grožio salonu kad jiems periodiškai kirptis plaukus, nebent už juos tai pasirūpinta. Ir čia kalba eina ne tik apie paliatyvinę slaugą, kur guli kažkas kad ir komos būsenoje, bet tam kūnui prijungtam prie visokių aparatų, kurie viskuo pasirūpina, vis tiek auga plaukai ir nagai, traiškanoja akys, reikalinga mankšta, "judėjimas", tt.. Ir čia kainos už paprastą plaukų patrumpinimą gali būti žymiai didesnės nes va kokia sudėtinga situacija. Turbūt po kirpimo reikalinga praeiti su dulkių siurbliu nusiurbti plaukus arba naudoti ale Flowbee sistemą. Ten turbūt visose tose "rūpintojėlių" įstaigose nesvarbu ar vyriausybinėse ar nevyriausybinėse kontraktai sudaryti su kinezeterapeutais, jogais, snukio, ragų ir kanopų spec nazais, tt. Nu ir visur vis tiek reikalinga galvoti apie "konclagerius" kuriuose apie viską būna pagalvota, o jeigu nepagalvota tai turbūt tyčia taip "sugalvota". Tada tai "laisvė". Nu pavyzdžiui kaip tame macikų ar kituose molotovo-ribentropo pakto vienybės žydėjimo konclageryje buvo rūpinamasi grožiu ir higiena. Kas kirpdavo kaliniams plaukus, kas skusdavo barzdas aušvice? Buvo sudarytos sutartys su kažkokiais išlaisvinančio darbo "specialistais". O jeigu buvo įpareigojama tai daryti patiems tai vistiek turėjo būti suorganizuota ta veikla pagal kažkokius "standartus", kur tie kurie dirbdavo tą darbą jau turėjo skaitytis kaip "kažkas" lygesnio negu kiti paprasti kaliniai, nes tai vis tiek aštrūs, įrankiai, įranga, dezinfekcinės priemonės, kurios pavojingos, greitai užsidegančios, toksiškos, tt. Ir čia kalba eina absoliučiai visą socialinės sferos sistemą: šeimynas, prieglaudas, senelių globos namus, pensionatus, pusiaukelės namus, tt.. Tai yra reikalinga susiprasti kad arkliai dykai arklių nekaso ir nekasa. Va kas sudėtinga tai kai aiškinama kad dirbama ne dėl "žemiško" atpildo ty tai ką jūs galite suprasti, bet dėl "pomirtinio" gyvenimo, dangiškos karalystės, tt. Nu reikalinga galvoti kad jie turi omenyje jūsų pomirtinį gyvenimą. Nu kai pakas jus jie galės paveldėti jūsų paveldą. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?