Vilniuje žydų bendruomenė išlaikė ligoninę miesto varguoliams

2021-01-01, Kristina TOLEIKIENĖ
Ligoninės pastate likę autentiški laiptai ir dalis koridoriaus su autentiškomis grindų plytelėmis.
Ligoninės pastate likę autentiški laiptai ir dalis koridoriaus su autentiškomis grindų plytelėmis.

Vilniaus senamiestyje esanti Ligoninės gatvė jūsų neklaidina – joje tikrai buvo ligoninė, kuri savo istoriją baigė kaip geto ligoninė. Pastatas dar tebestovi. Jo kieme ir vidiniame pastate dar likę požymių, kad čia veikė ligoninė. Tebėra ir koridorius su originaliomis plytelėmis, į antrą aukštą vedantys laiptai su medine grindų danga laiptų aikštelėse ir porankiais. Kieme matosi arkos. Ant pastato nėra jokio atminimo ženklo.

Šis pastatas dabar paverstas gyvenamuoju namu. Kiekvieno buto savininkas tvarkosi, kaip jam priimtina ir patogu. Pastatas praranda architektūrinę vertę. Bendro naudojimo patalpose dar liko ligoninės interjero detalių. Mums ekskursiją vedusi gidė baiminasi, jog artimiausiu laiku jau nebus galimybių patekti į kiemą ir pastato vidų. Senamiesčio kiemai užveriami. Iš Pylimo gatvės pusės pastatas restauruotas. Jame per kelis aukštus įsikūrė prabangus restoranas.

Žydų ligoninės istorija Vilniuje

Pastatas Žydų kvartale buvo pastatytas XVIII a. pabaigoje kaip ligoninė neturtingiems miesto gyventojams. Joje ligoniai buvo gydomi už labai kuklią kainą. Vargšams parūpindavo ir vaistų. Suaukotomis lėšomis buvo išlaikomas medicinos personalas, našlaičių ir senelių prieglauda. Medicinos įstaiga netrukus pradėta vadinti „Der Hekdeš“ (varguolių priebėga). Ligoninė priimdavo gydytis ir kitų konfesijų pacientus, neteikdama pirmenybės žydams.

XVIII a. pabaigoje, augant pacientų srautui, ligoninę teko perkelti į naują pastatą prie buvusios miesto gynybinės sienos. Šalia einanti gatvė po kiek laiko buvo pavadinta Ligoninės gatve.

Nepaisant to, kad Hekdešas buvo išlaikomas tik žydų bendruomenės ir tik iš surinktos labdaros – ši ligoninė tapo viena iš geriausiai įrengtų Vilniaus gydymo įstaigų. Nuo XIX a. pradžios ligoninei priklausė du korpusai. Viename jų buvo maldos namai ir vaistinė, kitame skyriai – infekcinių, venerinių, psichikos ligų, akių, chirurginis, taip pat ginekologinis ir gimdymo.

Vilniečiai gydytojus rinkosi ne pagal tautybę ar tikėjimą, bet pagal jų žinias ir sugebėjimus padėti ligoniui. Vilniuje taip pat dirbo žydų gydytojų, įgijusių medicininį išsilavinimą Karaliaučiuje, Amsterdame, Getingene.

1889 m. žydų ligoninė turėjo 724 vietas vyrams ir 786 moterims. Be vyriausiojo gydytojo, Hekdeše dirbo 3-5 etatiniai ordinatoriai, felčeriai, slaugės, vaistininkai, ūkio darbuotojai.

Paskutinis Hekdešo vyriausiasis gydytojas – Elijahu Sedlis (1888-1957). Studijavęs Leipcigo ir Derpto universitetuose, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. Po karo dirbo ginekologu Šv. Jokūbo ir Žydų ligoninėse. Nuo 1937 m. tapo Žydų ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Tas pačias pareigas ėjo ir nacių okupacijos metu, kai Žydų ligoninė pateko į Vilniaus geto ribas.

Tapo geto ligonine

Nepaisant to, kad tai buvo geto ligoninė joje ir toliau Veikė chirurgijos, akušerijos ir net psichiatrijos skyriai. Buvo atliekamos sudėtingos galvos operacijos. Didžiausia ligoninės problema - nuolatinis medikamentų trūkumas. Vaistai buvo surenkami iš geto gyventojų, nužudytų žmonių, galiausiai pradėta gauti kontrabandos keliu, o dalis net pasigaminta pačių, pvz., vitaminai.

Gete labai trūko vietos, žmonės gyveno labai glaudžiai vienas prie kito, todėl grėsė epidemija, gydytojai visaip stengėsi priversti gyventojus laikytis higienos. Gete buvo tik dvi pirtys, ir gyventojai negaudavo kortelės duonai, kol nepristatydavo pažymos, kad maudėsi pirtyje nors kartą per mėnesį.

Į Žydų tarybą medikai du kartus kreipėsi, kad būtų priimtas sprendimas leisti neduoti vaistų silpnesniems ir mažiau galimybių turintiems pacientams. Kartą tai buvo dėl sergančiųjų diabetu. Tačiau Taryba nepriėmė tokio sprendimo, tad vaistai nuo diabeto greitai baigėsi ir sergantieji diabetu nebebuvo gydomi. Gete buvo uždrausta gimdyti, tad medikai, rizikuodami gyvybėmis, priėmė ne vieną slaptą gimdymą. Medikai gydė ir teikė pagalbą kiekvienam geto gyventojui, net labai sunkiai sergantiems buvo stengiamasi padėti, juos išgydyti, nepaistant to, kad kiekvienam grėsė žūtis Panerių miške.

Vilniuje 1941 metų rugsėjo mėnesį buvo įkurti du getai: didysis ir mažasis. Juose apgyvendinta apie 57 tūkst. žmonių. 1943 metų rudenį, likviduojant getą, jame gyveno apie 5 tūkst. žmonių. Po paskutinių žudynių 1944 metais, prie Vilniaus artėjant raudonajai armijai, gyvybes pavyko išsaugoti tik keliems tūkstančiams žydų.

Rengdama šį pasakojimą rėmiausi ir gidės Astos Cicienienės ekskursijoje „Žydiškos kultūros pėdsakai Vilniuje“ išgirstais pasakojimais bei patirtais įspūdžiais, portalų bernardinai.lt ir lrt.lt skelbtomis publikacijomis apie geto Vilniuje istoriją.

 


Straipsnio komentarai

PRITARIU2021-01-15
NIEKOMET SILUTE NEBUVO POPULIARI ZYDAMS ,KADANGI KRASTAS PRUSU ,O VIENETINIAI ZYDELIAI BUVO BEREIKSMIAI,KAIP SIO METU pvz ATVYKE UKRAINIECIAI, PRASAU REDAKCIJA NEAUKSTINTI SIOS TAUTYBES ASMENU.YRA TIKRAI VERTESNIU SIO KRASTO ZMONIU KURIOS REIKTU PATEIKTI JAUNAI KARTAI . Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ VIENI ČIGONUS2021-01-05
Kaip galvoji kas atidarė ir kas ir kodėl uždarė tą šilutės didį žinių portalą zinios1.lt? Ir nors figūruoja kažkokios saulės mūšio transporto sistemos, bet iš karto užšokame ant kažkokių kupranugarių matyt parbridusių per raudų jūras iš piramidžių. Ir ta tapatybė kažkaip susisiekia ir su lietuvos policija kepant už akių bylas, nu kur išduodami balti bilietai. Taip kaip sugalvota mero pareigos jam nei šilta nei šalta tie laikraščiai. Nu nebent jeigu šilutėje pradėtų veikti 20 dienraščių, tai atrodytų per daug keistai kaip tas styginis transportas, kur tų stygų skambėjimo net lietuvos prezidentė išsigando, nors tokia didelė drąsuolė, tokia violetinė, tt. taip ir čia tai nėra garbinimas, tai kažkas "keisto". Nu kaip tas žaidimas "gražuolė" sename tarybinių laikų lietuvoje susuktame filme pavadinimu "gražuolė". To filmo nerodydavo tarybiniais laikais. Tik dabar va galima youtube pažiūrėti. Taip kaip ir ta aktorė galima pažiūrėti tik anglijoje. Ir atseit vaikai susigalvoja ir žaidžia žaidimą, kuriame išsirenka iš savo tarpo vieną kažkurį ir garbina visaip, sako komplimentus, liaupses, tt.. Iš tikrųjų tai visiškai ne vaikų ir ne "žaidimas", bet operatyvinių metodų demonstracija. Ir čia nesvarbu garbinimo forma ar tai teigiama ar neigiama tai vis tiek yra patyčios ir prasivardžiavimai. Tik va šiuo atveju tai įdomus variantas kur vaikai žaidžia su teigiama tos energijos forma. Gerai kai visi supranta ir žino kas ir kaip, tai kaip anoniminių alkoholikų klubelis, kažkokia "terapijos" forma, tt.. Kitas reikalas jeigu su tokiu žaidimu nusitaikoma į kažką kas nesupranta to žaidimo. Tam žmogui atrodys kad jis "išrinktasis". Bet tai tik žaidimas. Vos tik baigsis žaidimo "kėlinys" nusitaikius į kitą taikinį, buvusiai "gražuolei" atrodys kad jis kažką prarado, nors iš tikrųjų viskas atvirkščiai. Nu ir žodis "gražuolė" irgi žodžiū žaismas nuo žodžio "gražinti" susigražinti. Tai tik vienas iš variantų kaip panaudojami saldžiai suokiančių nusileidžiančių iki jūsų lygio (landed gentry) tokie metodai aborigeniniams žuvėjams žvejoti. Tame ir esmė kad su tomis visomis mažumomis, žydėjimais ir lietuvos žeminimu su mažosiomis lietuvos tai gali būti tik apšilimas. Jugi jeigu jie "gražuolina" istoriją tam kad "susigražinti" kažką atstatant į kažkokią padėti tai gali būti kad tuojau aiškins kad krokų lankos buvo pavadintos ne kraken, bet krokuvos garbei. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
VIENI ČIGONUS GARBINA KITI ŽYDUS GARBINA O TRETI ŠILUTĖS MERĄ KAD NEUŽDARYTŲ LAIKRAŠTĮ 2021-01-05
KOKS DOSNUMAS DAR VIENAS KRAŠTAS PRADĖJO GARBINT ŽYDUS Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2021-01-02
Kolumbeikiai toliau švenčia pergales šokinėdami ir trypdami smagiai su galingomis plunksnomis. Va šilutėje XXI amžiuje rašoma vilniaus istorija pradedant nuo XVIII amžiaus pasinaudojant vienos gatvės vienu namu, iš kurio turėtų jūsų vaizduotė susidaryti kažokį tai įspūdį apie tai iš kur skęstant makaronų ir raudų jūrose reikia vaikams stiprybės semtis. Va kaip seniau viskas buvo gerai, nemokama medicina ir gydymas. Varguoliams buvo sudarytos visos salygos vargti. Jeigu jau per daug suvargsti tai užtekdavo ateiti pas daktarų grupuotę ir pamirksėti su gražiomis akytėmis. Turbūt būdavo toje ligoninėje ir podiumas sukonstruotas klipatų škarmalams demonstruoti. Pagydydavo kad galėtum toliau kokybiškai vargti per aklumą vargo nematydamas. Nu tame ir esmė kad labai nedaug variantų iš kur žiūrint galima galvoti kad nemeluojama išsirietus ar susirietus bandant raganoms išvengti susimetimų į kuprą. Nu kad "žydiška kultūra" ir yra kažkokia galingų plunksnų sukurtos mokslinės fantastikos žydėjimas vienybėje. Tai yra po tokiais straipsnis turėtų būti parašyta "for enterntainment purposes only", kad redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su kultūristų nuomone, už išsakytas mintis atsako kultūristas. Nu kad kolumbeikiai negali įrodyti kad tai ir yra "istorija". Nes va kas baisiausia kad jie aiškina kad tai ne lietuvos ir ne lietuvių istorija bet "žydų kultūros pėdsakai". Kad jeigu tai istorija tai ta istorija ne jūsų. Kad nėra jokios vienybės ir jokio žydėjimo. Yra tik karinis kolumbeikizmas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar karantino metu jaučiate nerimą?