Karantinas ekspedicijai nesutrukdė – surinkta per 100 krosnių vaizdų

2021-01-08, Ekspedicijos „Gyvos krosnys“ komandos informacija
Skirtingų laikotarpių krosnys.
Skirtingų laikotarpių krosnys.

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis.

Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybės. Ji ypač vertinga, nes ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi  šildymo įrenginiai arba nesuderinami su vienodėjančiais euro remontų poreikiais.

Deja, tokiu būdu prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta.

Nuo paprastų koklinių viryklių iki puoštų istorizmo laikotarpio karūnomis

Gyventojai dalinosi įvairiais savo namų šildymo įrenginiais – viryklėmis, krosnimis. Menotyrininkės prof. dr. Dalios Klajumienės pagalba pavyko išskirti, kad daugiausia surinkta modernizmo stiliaus,  XX a. 3-4 dešimtmečio koklinių krosnių, kurios į skirtingas vietoves galėjo patekti tiek iš tolimesnių Rytų Prūsijos fabrikų, tiek iš Priekulėje veikusios koklių gaminvietės.

Gyventojų namuose esama nemažai krosnių, statytų istorizmo laikotarpiu – XIX a. pab. – XX a. pr. - ypač pamėgtu stilizuotu gėlės koklių motyvu. Jis perėjo net į XX a. pabaigos–XXI a. pr. koklių gamybą, tad vizualiai ne visada lengva atsekti jų kilmę ir pastatymo laiką.

Akį traukia gyventojų atsiųstos XX a. pradžios istorizmo stiliaus krosnys, kurias vainikuoja puošnios karūnos. Tarp atsiustųjų atsirado ir vienas Art Nouveau XX a. 2-3 deš. krosnies pavyzdys. Kita gausesnė grupė – ne ornamentuotų koklių krosnys, kurios statytos tiek iki karo ir pokariu (XX a. 3-7 deš.). Jose vienintelė puošmena – krosnies viršūnėje esančios bangelės arba geometrinis ornamentas. Gyventojų pasidalintos ne tokios senos – XX a. pabaigos–XXI a. krosnių nuotraukos – liudija ir apie istorinio laikotarpio imitacijas. Esama pavyzdžių, kai į naujadarus įkomponuojami senų krosnių puošnūs kokliai.

Džiugina žmonių išradingumas, sentimentai

Džiugina kai kurių šeimininkų išradingumas pritaikant krosnis prie naujų interjero poreikių. Matome puikių pavyzdžių, kai rodos paprastutės, be stilistinių bruožų krosnys moderniai įrengtuose namuose atrodo kaip tikros karalienės. Šį pojūtį kuria išlaikytas autentiškas namų elementas.

Tad norisi tikėti, kad projektas įkvėps ir kitus negriauti krosnių, o jas prikelti naujam gyvenimui ir tokiu būdu patiems būti išskirtiniams. Gyventojai, dalindamiesi savo namų krosnių istorijomis, neleidžia suabejoti, kad kai kuriems jų krosnys yra tapusios tarsi šeimos relikvijos, apipintos sentimentais, krosnininkų meistrystės paslaptimis.

Baimintis nereikėtų

Ekspedicijos eigoje gauta ir tokių nuotraukų, kai klausiama, kokia krosnių  finansinė ar istorinė vertė, mat jas ketinama tiesiog nugriauti. Tokie užklausimai atsiranda pasikeitus būsto savininkams, kurie paprastai yra jaunesnio amžiaus, naujakuriai, nesusipažinę su savo namo istorija. Žinoma, tokių procesų sulaikyti neįmanoma.

Ekspedicijos rengėjai dėkoja besibaiminusiems, kad pasidalinę informacija taps paveldo įkaitais. Norisi juos nuraminti, kad jokio teisinio pagrindo įsakyti kaip elgtis su nykstančiomis krosnimis nėra. Tad tik patys spręs, kiek tradicija bus dar gyva. 

Skambintojai stebėjosi, kad kažkam rūpi

Tarp ekspedicijos dalyvių buvo susisiekusių tik skambučiu. Tai daugiausia senyvo amžiaus ar išmaniosiomis technologijomis nesinaudojantys krosnių turėtojai. Bendraujant telefonu jie stebėjosi, net kuklinosi, kad jų turimos krosnys gali kam rūpėti. Daugiausia skambintojų buvo senjorai, kurie matyt išsiilgę gyvo bendravimo, kvietėsi net karantino metu į svečius apžiūrėti krosnių. Visgi dėl saugumo,  pandemijos metu nuspręsta su jais susitikti pagėrus situacijai.

Aktyviausios iš Pagėgių krašto

Visiems projekto dalyviams rengiamos Klaipėdos universiteto padėkos. Už išskirtinį atkaklų dalyvavimą, lankant savus kaimynus ir pažįstamus, fotografuojant Pagėgių krašto krosnis numatyta individualios dovanos Svetlanai Jašinskienei, Redai Tamašauskienei. Jas pasieks naujausia krosnių tyrimams skirta Raimondos Nabažaitės knyga „Interjero karalienė“.

Po karantino laukia paroda, ekspedicija bus tęsiama

Ekspedicijos rezultatų foto paroda atvers duris iškart po karantino. Ją bus galima aplankyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute bei Konservavimo ir restauravimo centro facebook‘o paskyroje.

Esant poreikiui, planuojama ir keliaujanti šios parodos versija. Beje, dėl siųstų nuotraukų kokybės bei žmonių suteiktos papildomos informacijos ekspediciją planuojama tęsti. Projekto komunikacijos savanorė Erika Cibulskienė pripažino nekantraujanti nuotolinį bendravimą su dalyviais pakeisti pokalbiu prie šiltos krosnies ir arbatos puodelio.


Straipsnio komentarai

..2021-01-08
labai baisu. ekspedicija nuotoliniu būdu. stankevičius su tomis atvirutėmis turėtų skaitytis kaip dar didesnis daktaras. Kas čia per žodis "istorizmas"? Bet sunku ką ir pasakyti, nes jis labiau kaip stogas po kuriuo veikia kažkoks menamas menininkų menų sustyguotas "fabrikas". Nu turit suprasti kad jums atrodo jog pienas atsiranda iš parduotuvės. Kad va kaip ta krosnių "specialistė" pradėtų aiškinti kad šiluma atsiranda ne iš malkų ir ne anglių, bet iš krosnies. nu ir čia gali būti ir kitokios patyčios jeigu žodis "krosnis" nuo žodžio "cross", kuris anglų kalboje reiškia ne tik kryžių, perėjimą į kitą gatvės pusę bet ir išdavikus. Nu ką krosnių mokslų daktarė gali pasakyti apie dabar klaipėdoje kaip po grybauskaitės lietaus dygstančias krematoriumų krosnis? Ar tos senovinės krosnys galėjo būti panaudojamos kaip nedidelio pajėgumo krematoriumai? Aš pamenu kai augau šilutėje tarybiniais laikais prieš įsikraustant į naujai pastatytą daugiabutį gyvenom sename dviejų aukštų vokiečių name. Tai ten buvo krosnis, nors vadindavo pečiumi. Ir virtuvėje buvo viryklė kuri irgi buvo kaip pečius tik paguldytas. Ant to pečio virdavo valgyti. Nu ta krosnis nebuvo su tokiu prašmatniu viršumi kaip nuotraukoje. Pamenu kai persikraustėme į naują namą, tai tą seną nama po to neužilgo ir nugriovė. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar karantino metu jaučiate nerimą?